Paklaustas, ką Lietuva darė ne taip kovoje su virusu, ekonomistas komentavo, kad rugpjūčio 31 d., davus interviu „Žinių radijui“, jau tada užsiminė, kad kovido plėtros modelyje arba apskritai epidemiologiniame modelyje išskiriami keli svarbūs dalykai.
„Taigi, kad yra labai didelis atotrūkis tarp to laiko, kai problema atsiranda ir pasireiškia. Kitaip sakant, jeigu kažkurią dieną turi 20 užsikrėtimo atvejų, tuomet po kelių savaičių gali turėti kelis šimtus, o dar po kelių – jau ir tūkstantį. Jeigu politikai būtų rimtai žiūrėję į šį mokslą arba modelį, kuriuo paremta epidemiologija, nebūtų pradėję su rugsėjo 1-ąja. Tą aš ir sakiau rugpjūčio 31-ąją, kad to neverta daryti.“
Pasak jo, tąkart jis įspėjo, kad visi pasigailės pažaidę kelias savaites vadinamą normalų gyvenimą, o po to teks srėbti baisius padarinius.
„Tas ir įvyko, todėl tai nebuvo tik būrimas iš tirščių. Tą modelį kiekvienas gali rasti internete ir jis yra laisvai prieinamas.“
Taip pat, pridūrė jis, visas kortas sumaišė įvykę Seimo rinkimai. R. Kuodžio teigimu, politikai norėjo vaidinti „normalizaciją“, parodyti, kad suvaldė pirmąją bangą, bet dabar papuolėme į pasaulio dešimtuką pagal COVID-19 plitimą.
„Visiškai pelnytai ir todėl, kad iš esmės antrosios bangos metu niekas nesivadovavo mokslu, kuriuo vadovavosi per pirmąją bangą. Todėl mes ją sėkmingai tąkart ir suvaldėme. Čia yra didžioji tragedija, kad politika, reitingai yra daug svarbiau už gyvybes. (…) Tačiau dar tragiškiau atrodo, kai mes turime po kelias sausio 13-ąsias per dieną.“
Paprašytas įsivaizduoti, kokia kreive judėsime jau po karantino paskelbimo ir įvairių jo sugriežtinimų, ekonomistas sakė, kad neužtenka pasakyti žodį „karantinas“.
„Jis turi būti efektyviai įgyvendintas ir su visa žodžio grėsme. Galbūt įvedant komendanto valandas vakarais, ribojant žmonių bastimąsi ieškant kalėdinių dovanėlių, nuolaidų ir pan. Realiai karantinas nemaža dalimi buvo žodinis, o jeigu būtų buvęs tikras, neturėtume dabar tokių padarinių. Dabar yra bandymas daugiau apeliuoti į kažkokią žmonių moralę, bandymas mėtyti atsakomybes į visas puses.“
R. Kuodžio teigimu, kai sekėsi suvaldyti pirmąją bangą, tai galima prisiminti, kas tuo metu dėjosi.
„Sveikatos apsaugos ministras buvo pasidabinęs šaulio uniforma ir aviatoriaus akiniais. Žinoma, kai sekasi, gali iškelti aukštai galvą, išpūsti povo uodegą ir rodyti, kad „aš, aš, aš kažką padariau“. Kai pradėjo nesisekti rugpjūčio antroje pusėje ir rugsėjo pradžioje, tuomet pamatėme subtilų poslinkį, kad savivaldybės kažko nedaro, kad aš jau nebe kažkoks tautos generolas ir ji pati neturi kažkokio sąmoningumo, nėra empatiška, gėdinama, kodėl visur vaikšto. Šitaip krizės nėra valdomos.“
Pasak jo, valdant visuomenės sveikatos krizes apeliuoti į žmonių sąmoningumą yra kvaila.
„Bet kokioje visuomenėje dalis bus žmonių, kurie kvestionuos žemės formą, kvestionuos skiepus, kvestionuos kovido egzistavimą ir jo grėsmę. Su tokiais žmonėmis vienintelis koordinavimo mechanizmas yra pasakymas, kad yra griežtos taisyklės, o jeigu jų nesilaikote, bus griežtos bausmės. Beje, tos baudos turi atgrasyti nuo neprotingos elgsenos. Štai, kaip valdomos krizės.“
R. Kuodžio nuomone, tokios priemonės buvo nemaža dalimi taikomis pirmosios bangos metu ir buvo griežtai pasakyta, kad visokie nebūtini gyvenimo dalykai, pavyzdžiui, restoranai, drabužių parduotuvės, visuomenės intereso vardan bus uždarytos.
„Dabar to nebuvo, aišku, norint parodyti iki spalio 12 d., kad nieko blogo nevyksta, apimant ir biudžetinius reikalus, kurie dabar pradeda lįsti. Paaiškėjo, kad antrajai bangai nebuvo ruoštasi, jos metu prastovoms nėra adekvačiai numatyta pinigų, nėra numatyta pinigų vakcinų pirkimui ir t.t. Tai yra nusikaltimas prieš tautą – tokio tipo veikimas. Aš suprantu, kad „valstiečių“ alfa ir omega yra viešieji ryšiai, polittechnologijos, bet reikia kažkiek ir sąžinės turėti.“
Pasiteiravus ekonomisto, ar jis siūlo dar labiau užveržti karantino varžtus, jis sakė, kad taikoma priemonė yra dalykas su dviem dimensijomis.
„Pirma, kokio griežtumo priemonė, antra dimensija – kada ji yra įvedama. Visa tai, kas dabar yra daroma, yra gerokai per vėlu. Ponas Karbauskis vėl vienoje laidoje yra sakęs opozicijai, ko ji šakojasi, viskas buvo padaryta, išskyrus komendanto valandą. Jis kalba apie vieną dimensiją, o praleidžia kada tai reikėjo daryti, kada tai buvo optimalu daryti, remiantis tuo modeliu, kurį minėjau. Šis dalykas yra numuilinamas.“
R. Kuodžio teigimu, nebeužtenka daryti „kažką“, nes reikia tai daryti laiku. Dabar, sako jis, ir patys politikai mato, kad daugybė atvejų yra visiškai neatsekami ir virusas plinta beveik nevaldomai.
„Vadinasi, tik dabar prasideda šnekos, ar uždaryti mokyklas, ar pereiti prie nuotolinio ugdymo. Vėlu, gerokai per vėlu. Gėda tiesiog Lietuvai, kuri yra retai apgyvendinta šalis, būti pasaulio dešimtuke pagal šią bėdą. Mes neturime megapolių ir suprantu, kai kokiame nors Niujorke su „pripakuotais“ metro, siauromis gatvėmis ir žmonės lipa vienas kitam ant galvų sunku suvaldyti virusą. Tačiau Lietuvoje, kur didžiausias miestas su puse milijono gyventojų, tai yra gėda.“