„Laiškanešė į namus atnešė informacinį laišką, adresuotą man, tačiau mano neįgalus vyras jo negavo. Sužinojau, kad norėdama jį pasiimti pašte turėčiau turėti notaro patvirtintą įgaliojimą. Bet pas notarą mano vyras negali nueiti taip pat, kaip ir į paštą. Nesupratau, kodėl nebuvo galima mano sutuoktinio laiško atnešti į namus?“ – prieš porą savaičių stebėjosi ir piktinosi pensininkė Janina.

Kaip rašo „Klaipėda“, moteris iš kaimynų ir panašaus amžiaus giminaičių pasakojimų žinojo, kad pašto skyriuose – tikras pragaras. Pensininkai turėjo stovėti ilgose eilėse, kuriose tvyrojo pyktis ir pagieža dėl nepasitenkinimo tokia tvarka.

Jauna Klaipėdos centrinio pašto darbuotoja pasakojo, kad dirbdama su „Sodros“ laiškais kasdien patiria daug streso.

„Daugelis senjorų pyko, nes ant pranešimo, kurį rado savo pašto dėžutėse, buvo nurodyta, kad pašte jų laukia juridiniai dokumentai. Dažnas sakė išsigandęs, jog tai gali būti svarbūs popieriai iš teismo ar dar kas nors labai netikėto ir reikšmingo. Kai kurie nusivylė tiesiog prie langelio atplėšę vokus ir neradę juose litų. Pagyvenę žmonės ne viską iškart supranta ir neturi kantrybės“, – dienraščiui teigė mergina.

„Sodros“ Klaipėdos skyriaus vadovas Valdemaras Anužis teigė, kad prasidėjus pensijų kompensavimui skyrių iš tiesų užplūdo senjorai.

„Žmonių srautai buvo tikrai dideli, bet visi išėjo išsiaiškinę kilusius klausimus. Juk yra labai daug sergančių, nevaikštančių, turinčių įvairių negalių žmonių, todėl nenuostabu, kad ne visi viską iškart suvokia. Dažniausiai interesantai klausia apie jiems nesuprantamus terminus, nesusigaudo, kodėl ir kokias sumas gaus, kai kurie jaudinosi negavę laiškų. Šie laiškai yra patvirtinimas, kad visa būtina informacija yra tam asmeniui suteikta, kaip reikalaujama pagal Viešojo administravimo įstatymą. Kaip atimant dalį pensijų, taip ir jas grąžinant nereikėjo niekur eiti. Buvo žmonių, kurie reiškė pretenzijas dėl ilgą laiką laukto pensijų kompensavimo. O dažniausiai išgirstame nusivylimą dėl pensijų dydžio“, – sakė vadovas.

DELFI primena, kad lapkričio viduryje kai kuriuos Vilniaus pašto skyrius taip pat užgriuvo senjorai, suskubę atsiimti pranešimų dėl pensijų kompensavimo. Lietuvos paštas pastebi, kad daugelis pensininkų į šį žygį išsiruošė be reikalo.

Šeškinės pašto skyriuje pirmadienį priešpiet driekėsi apie trisdešimties žmonių eilė. Dalis žmonių į pašto patalpas netilpo ir stoviniavo lauke. Eilės priežastis – praėjusį penktadienį paskelbtas pensijų kompensavimo startas.

Dauguma eilėje stovėjusių žmonių – senjorai. Vieni į paštą atėjo atsiimti laiškų apie pensijų kompensavimą, kiti gi manė pašte jau gausią pirmąją dalį pažadėtųjų pinigų.

Dalis pašto klientų, pamatę eilę, apsisuka ir kulniuoja savais keliais, tačiau dauguma pasilieka laukti.

„Gerą pusvalandį“, - DELFI teigė viena iš daugelio eilėje stovėjusių vyresnio amžiaus vyrų ir moterų, paklausta, kiek laiko jau praleido laukdama. „Kol prieisim – dar pusvalandis“, - atsiduso ji.

Lietuvos pašto atstovė Aurelija Jonušaitė tąkart DELFI patvirtino, kad eilės susidarė ne tik Šeškinėje.

„Yra Vilniuje kai kurie paštai, kur tikrai senjorai eina ir prašo duoti tuos laiškus“, - sakė A. Jonušaitė.

Pasak jos, pagrindinė senjorų eilių priežastis – informacijos stoka. Esą daugelis pensininkų į paštus subėgo be reikalo, mat laiškai apie pensijų kompensavimą senjorams pristatomi į namus, o į paštą eiti reikia tik tiems, kurie paštininko vizito metu namie nebuvo ir rado pašto dėžutėse atitinkamus pranešimus.

„Tikrai niekur nereikia eiti. Tai tiesiog informacinio pobūdžio laiškai. Tikrai nereikia eiti į paštą, - pabrėžė A. Jonušaitė. - Jie tiesiog gauna registruotą laišką, pasirašo – ir viskas.“

Be to, dalis senjorų į pašto skyrius turbūt sulėkė iš nekantrumo – atsiimti laiškų, kurie dar net nėra atspausdinti.

„Sodros“ laiškai yra spausdinami etapais ir pristatinėjami senjorams. Senjorai pasižiūrėjo per televiziją žinias ir dabar patys ateina ir prašo, kad jiems tuos laiškus greičiau įteiktų. Senjorai turėtų būti namuose, kaip ir minėjau, laukti laiškininko, o ne eiti į paštą, nes mes dar nesame visų laiškų atspausdinę. (…) Tikrai nereikia niekur eiti. Į paštą galės ateiti tik tada, jeigu pašto dėžutėje ras pranešimą, kad bandė pristatyti (laišką – DELFI), bet jo nerado namuose. Tada, su tuo pranešimu, gali ateiti į paštą. Bet kol negavo tokio pranešimo – į paštą eiti tikrai nereikia“, - reziumavo pašnekovė.