Vilniui gaila tikrų medžių
Jau kelinti metai sostinės Katedros aikštėje puošiama pagrindinė Vilniaus ir visos Lietuvos Kalėdų eglė yra ne natūrali, o dirbtinė. Šventinėmis spalvomis sužibusi šių metų Kalėdų eglė yra 18 m aukščio, surenkama karkasinė, kaišyta dirbtinėmis šakomis. Jau ne pirmus metus eglę puošianti bendrovė „Švenčių studija“ šiemet ją padabino retro stiliaus žibintais, siūtais žaislais, šiltomis smulkių lempučių girliandomis, burbulais.
„Jau daugelį metų stengiamės puošti ekologišką karkasinę eglę iš metalo konstrukcijų su dirbtinėmis šakomis. Mums gaila tikrų didelių gražių medžių, „tarnaujančių“ tik porą savaičių, o paskui geriausiu atveju pavirstančių biokuru“, – sprendimą sostinės Katedros aikštėje statyti karkasinę eglę aiškina Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Tiesa, pastarąjį kartą natūralią eglę vilniečiai Katedros aikštėje regėjo per 2009-ųjų Kalėdas. Tąkart apie 17 m medis atkeliavo iš Šalčininkų ir Vilniaus rajonų paribio. Eglė buvo pastebėta atsitiktinai. Ji augo privataus sklypo pievoje, tačiau sklypo savininkas mielai sutiko ją atiduoti Vilniui. Vyras pageidavo už nukirstą jo sklype medį gauti apie 400 Lt, tačiau savivaldybė buvo labiau linkusi atsimokėti mero padėka ar kokia nors knyga.
Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Savickienė paaiškino, kad natūrali eglė miestui kainuoja gerokai pigiau, nei įrengti dirbtinį Kalėdų simbolį. 2009-ieji buvo gilios krizės metai. Miesto valdininkai tada skaičiavo, kad natūrali eglė jiems kainuos apie 11 tūkst. Lt. Dirbtinė atsieina 70 tūkst. Lt ir daugiau.
Ilgą laiką Rotušės aikštėje taip pat puikavusis Kalėdų eglė, kai kuriais metais vadinta pagrindine, šiemet miestiečius ir sostinės svečius pasitinka sukonstruota meniška kalėdine šviesų instaliacija – Angelų arka. Joje „nutūpė“ aštuoni 3,5 m aukščio angelai, dekoruoti baltomis ir mėlynomis diodinėmis girliandomis, o iš šviečiančio dangaus krinta baltos snaigės...
Jau dešimtmetį Vilnius didžiuojasi didžiausiu Europoje Kalėdų simboliu – Vilniaus TV bokšto egle. Pirmą kartą eglė Vilniaus TV bokšte sušvito 2000 metais ir tapo neatsiejama kalėdinio Vilniaus tradicija. Pirmąją Kalėdų dieną čia įsižiebs 32 girliandos, kurių bendras ilgis – 6 km. Eglei įžiebti bus panaudota 6 tūkst. lempučių ir 400 galingų blyksčių.
Kauniečiai vertina originalumą
Kauniečiai neretai nustebina originaliomis idėjomis ir sumanymais. Kasmet Rotušės aikštėje suspindinti Kalėdų eglė jau kelerius metus pripažįstama pačia gražiausia Lietuvoje. Šiemet Kalėdos Kaune vėlgi sužibo neįtikėtinu originalumu – smaragdine Kalėdų egle, sukurta iš plastiko butelių.
Jau ne pirmus metus pagrindinę Kauno eglę kurianti ir puošianti tekstilininkė Jolanta Šmidtienė mena, kad bendradarbiavimas su miesto valdžia kuriant kalėdinę nuotaiką prasidėjo prieš kelerius metus.
„Viskas prasidėjo nuo to, kai prieš ketverius metus Kauno senamiesčio viešojoje erdvėje – M. Valančiaus parke – vykdžiau meno projektą. Šioje vietoje įrengiau septynių metrų eglę, išpintą iš plastikinės plėvelės ir apšviestą daugybe lempučių. Šis meno objektas daugelį labai sudomino. Todėl miesto vadovai kitais metais Kalėdoms pasiūlė man sugalvoti kažką originalaus ir meniško Rotušės aikštėje. Taip viskas ir prasidėjo. Šiemet jau trečius metus rūpinuosi pagrindine Kauno egle“, – pasakojo menininkė.
J. Šmidtienė sako, jog vieną kartą užsitarnavus pasitikėjimą kitąsyk norisi padaryti dar geriau. Šiemet Rotušės aikštėje suspindo Smaragdo šalies eglė, sukonstruota iš vienkartinių žalios spalvos plastikinių butelių.
„Butelius pasirinkome todėl, kad plastikas – lengvas, skaidrus, gerai skaido šviesą, jį lengva pjaustyti, raityti, jungti į erdvinius segmentus. Eglutė buvo transformuota iš visą vasarą Rotušės aikštėje stovėjusio Hanzos miestų medžio. Jo metalinė ašis tapo Kalėdų eglės kamienu“, – dėstė menininkė.
Galima sakyti, kad prie Kalėdų eglės kūrimo prisidėjo visi kauniečiai. Jie į specialius konteinerius rinko plastiko butelius, kurie buvo nuvežti į gėrimus gaminančias įmones ir iškeisti į nepanaudotus, tačiau brokuotus butelius. Eglei sukonstruoti prireikė 50 tūkst. butelių.
Kiekvieną butelį teko nupjauti, nes eglės šakų imitacijai buvo naudojamas tik butelio dugnas, iškalti skylutes ir tarpusavyje sutvirtinti plastikiniais užtrauktukais. Kalėdų medį apie porą mėnesių konstravo dvidešimt žmonių. Beveik 17 m kūrinio montavimas aikštėje užtruko apie savaitę. Panaudojus specialias lemputes eglutė sužėrėjo tarsi smaragdas. Ir jokių žaisliukų ar dekoracijų!
Kauniečių sukurta eglė – tarsi piramidė. Į ją galima įeiti. Jos viduje ant kamieno iš natūralių eglių šakų yra suformuota eglutė, papuošta spindinčiais veidrodėliais. Tiesa, viduje sakų ir miško kvapo nejusti. Radosi rėmėjų, kurie eglę įkvepino cinamono, apelsinų ir kitų Kalėdoms būdingų kvapų mišiniu.
Eglės kūrėja teigia, kad žmonės patys sukūrė tradiciją eglės viduje palikti linkėjimų ar laiškelių Kalėdų Seneliui. Dabar tokiais laiškais nukabinėtos visos kalėdinės piramidės sienos.
Iš mobiliųjų konstrukcijų sukurtą smaragdinę eglę galima išmontuoti ir vėl surinkti. Ar tokią pačią eglę vėl bus galima išvysti kitąmet toje pačioje vietoje, autorė abejoja. „Kauniečiams Kalėdų kartelė iškelta labai aukštai. Tad kitais metais jie norės išvysti vėl kažką nauja“, – neabejoja J. Šmidtienė.
Smaragdinis kauniečių stebuklas šiemet susilaukia labai didelio užsienio žiniasklaidos dėmesio. Tad gali būti, jog kitąmet šis kūrinys iškeliaus kur nors svetur. Beje, pernykštė kauniečių eglė, sukurta iš 16 km specialiai paruoštos pakavimo plėvelės ir 450 m ilgio girliandų, šiemet puikuojasi Vokietijos Hiutenfeldo miestelyje, lietuviškosios Vasario 16-osios gimnazijos teritorijoje. Tiesa, tai yra iki 7 m sumažintas jos variantas.
Tekstilininkė J. Šmidtienė mano, kad natūralios eglės iš miestų aikščių ilgainiui visiškai išnyks. „Ne paslaptis, kad nukirstas, mirštantis medis nespinduliuoja geros energijos. Europoje dabar labai populiarūs ekologiją pabrėžiantys dalykai“, – teigė ji.
Įsižiebus smaragdinei Kauno eglei Rotušės aikštėje, netrukus šventiškai sušvito dar dvi pagrindinės miesto eglės – Vienybės aikštėje ir Laisvės alėjos fontano vietoje. Šios natūralios žaliaskarės atvežtos iš gyventojų privačių valdų, jas papuošė Kauno technologijos universiteto studentai.
Kauniečiai labai mėgsta kalėdinius stebuklus. Neretai jais nustebina prekybos ir pramogų centras „Akropolis“. Ankstesniais metais čia iškilo unikalūs statiniai: 5 m aukščio rūmai iš tikro ledo, 7,07 m aukščio Kalėdų eglė iš putojančio vyno butelių, 5,5 m aukščio Kalėdų eglė, sukurta net iš 10 tūkst. albumų „Neregėta Lietuva“, 12,5 m aukščio eglė, didžiausia uždarose patalpose...
Šiais metais „Akropolyje“ įžiebta unikali 6 m aukščio Kalėdų eglė, pagaminta iš 25 plačiaekranių televizorių, kurių ekranuose specialiu fotoaparatu gali įsiamžinti visi norintieji. Jų atvaizdai, tapę skaitmeniniais kalėdiniais žaisliukais, puoš šią eglutę.
Iš privačių valdų
Telšių miesto seniūnas Kazys Lečkauskas sako, kad, nors šias pareigas eina tik pusmetį, kiek mena, kasmet Žemaitijos sostinėje būdavo puošiamos eglės, kurias padovanodavo gyventojai.
Paprastai prieš didžiausias metų šventes seniūnija kreipiasi į gyventojus prašydama dovanoti miestui eglę. Šiemet buvo sulaukta aštuonių pasiūlymų. Seniūnijos darbuotojai išrinko pačią gražiausią medį.
„Neretai būna tokių atvejų, kai šalia namų išaugę medžiai trukdo elektros laidams ar kelia grėsmę pastato saugumui. Patiems gyventojams gaila nupjauti didžiulį medį ir jį sukūrenti. Dovanoti jį šventėms – kitas reikalas“, – pabrėžė Telšių miesto seniūnas.
Telšių Turgaus aikštę papuošusi Kalėdų eglė atkeliavo iš Vandos ir Petro Šukių sodybos Rainiuose.
Sodybos šeimininkės teigimu, jie jau pernai norėjo padovanoti eglę Telšių miestui, tačiau nespėjo, nes pavėlavo atsiliepti į seniūnijos skelbimą.
„Kai atsikraustėm į šį namą prieš šešiolika metų, eglė jau žaliavo kieme. Manom, kad dabar jai – apie 40 metų. Labai arti namo augantis medis jau buvo jį praaugęs, bijojom, kad vėtros jo nenulaužtų ir neapgadintų namo. Tad su vyru pasitarėm ir nusprendėm, jog geriausia būtų jį padovanoti. Patiems nekilo rankos nupjauti eglę. Ji buvo tokia graži“, – kalbėjo ponia Vanda, prisipažinusi, kad vis dėlto suspaudė širdį, kai jų kiemą puošęs medis buvo pjaunamas. Vienintelė paguoda sodybos šeimininkams – matyti, kaip gražiai išdabintas medis dabar puošia Telšių miestą, ir girdėti, kaip jo grožį giria telšiškiai.
Telšių miesto seniūnas tvirtina, jog dar vienas miestui kalėdinę nuotaiką dovanojantis medis, sužibęs Katedros aikštėje, taip pat atkeliavo iš privačios Ryškėnų kaimo sodybos. Jį miestui padovanojo Jadvyga Mastienė.
Savo miestams egles mielai dovanoja ir kitų rajonų gyventojai. Sidabrinę kieme augusią, tačiau jau pradėjusią trukdyti eglę tauragiškiams padovanojo šio miesto gyventojai Airina ir Gintaras Kvederiai. Net aštuoni žmonės siūlė savo sodybose augančiomis eglėmis papuošti Pakruojo Vienybės aikštę. Seniūnijos atstovai išsirinko 29 metų sidabrinę eglę, augusią rajono savivaldybės administracijos direktorės Astos Jasiūnienės sodyboje.
Jau dvyliktus metus dovanotos eglės kuria šventišką nuotaiką ir Lazdijų gyventojams. Šiemet 27 metų 13 m aukščio medį miestui padovanojo Lazdijų kaime gyvenantys Milda ir Jonas Margeliai. Prašydama padovanoti Ukmergei ne mažesnę kaip 10–12 m aukščio apvalios lajos, tiesaus kamieno Kalėdų eglę jau ne pirmus metus kreipėsi ir šio miesto seniūnija. Iš 16 pasiūlymų visgi buvo pasirinkta eglė, augusi Žalgirio gatvėje, Stasės Babilienės namo kieme. Moteris sakė dabar bent jau galėsianti ramiau gyventi, nes kai kildavo didžiulis vėjas, atrodydavo, kad medžio šakos nukels visą namo stogą.
Šiek tiek įdomybių
* JAV Nacionalinė Kalėdų eglučių asociacija oficialiai pripažino, kad pirmą kartą pasaulyje eglė buvo panaudota rengiantis švęsti Kalėdas 1510 metais Rygoje.
* Aukščiausia naujametė eglė, užregistruota Gineso rekordų knygoje, buvo pastatyta 1950 metais Vašingtono valstijos Sietlo prekybos centre. Jos aukštis – 67,37 metro.
* Prieš kelerius metus didžiausia Kalėdų egle pasaulyje buvo pripažinta Brazilijos Rio de Žaneiro mieste iškilusi 85 m aukščio eglė, pastatyta ežere ir padabinta daugybe smulkių burbulų. Lapkričio 26-ąją ši plaukiojanti eglė buvo įžiebta ir šiemet. Ant jos spindi trys milijonai lempučių, o jos konstrukcijoje įmontuotas elektrinis varpas skleidžia kalėdines melodijas.
* Per 2009-ųjų Kalėdas brazilų pasaulio rekordas buvo pagerintas Meksike. Čia buvo įžiebta 110 m tviskanti eglė, prilygstanti 40 aukštų statiniui.
* 2010 metų gruodį Abu Dabio mieste buvo įrengta pati brangiausia (11,5 mln. dolerių vertės) Kalėdų eglė – papuošta auksiniais ir sidabriniais burbulais, juvelyriniais dirbiniais su brangakmeniais.