E.Gentvilui užkliuvo tai, jog medikams liepta vaistų receptus išrašinėti mėlyna rašalo spalva.

Liberalą stebina, kad net įmonėms, kuriose dirba tik vyras ir žmona, keliami reikalavimai parengti darbo grafikus, o pasienyje pinigų nedeklaravęs sportininkas baudžiamas lyg būtų žagintojas ar žmogžudys.

Šios vasaros pradžioje akciją "Prieš teisinį absurdą" pradėjęs liberalų lyderis tikisi, jog valdžia panaikins absurdiškus reikalavimus: "Ne visi valdininkai sugeba pripažinti, jog reikia taisyti pačių sukurtas taisykles. Gaila, bet norint pagelbėti žmonėms į valdininkų darbą tenka įsikišti politikams".

- Kaip valdžia reaguoja į jiems nusiųstus raštus? - "Lietuvos rytas" pasiteiravo akcijos iniciatoriaus.

- Vertinu valdžios olimpinę ramybę. Atsakyti į mano klausimus valdininkai turi teisę per trisdešimt dienų. Praėjo dar tiktai dvidešimt, todėl dar neturiu teisės skųstis.

Norėčiau sulaukti taip skambančio atsakymo: "Ačiū už pastebėtus nesklandumus, jie jau pašalinti". Tai būtų smagiausias atsakymas, bet manau, kad bus pasielgta kaip visada - kam nors bus pavesta analizuoti tuos absurdus arba net sudaryta darbo grupė.

- Galbūt valdžios institucijos liberalų pradėtą akciją sieja su prasidėjusia Prezidento rinkimų kova ir todėl nereaguoja?

- Socialdemokratų atstovų jau buvau apkaltintas, jog tai ikirinkiminiai triukai. Viskas, ką daro politikai, yra susiję su rinkimais. Aš to negaliu neigti.

Bet užtenka sveiko proto, kad suvoktum, jog kai kurie absurdiški reikalavimai trukdo dirbti ir gyventi. Pats ryškiausias to pavyzdys, kai vairuotojo pažymėjimą norinčios gauti moterys privalėjo turėti ginekologo pažymas.

Tokių absurdiškų reikalavimų yra daugiau. Tik dabar, kai politikai atkreipia dėmesį į kokius nors absurdus, tvirtinama, esą tai rinkimų triukai.

Aš tik noriu, jog neliktų tokių nesąmonių, su kuriomis man ir mano vaikams gali tekti susidurti. Tų absurdiškų sprendimų nesieju su jokia konkrečia partija, jų būta prie visų valdžių.

Nebūtina rodyti pirštais į absurdiškų sprendimų autorius ir reikalauti, kad valdininkai imtų galva į sieną daužyti ir atgailautų. Tikiuosi geranoriško požiūrio. Mano tikslas būtent toks.

- Kokie sprendimai jus labiausiai stebina?

- Tie, iš kurių valdžia absoliučiai neturi jokios naudos. Nei susikuria papildomų iš biudžeto finansuojamų darbo vietų, nei mokesčių surenka.

Vienas tokių pavyzdžių - sveikatos apsaugos ministro Romualdo Dobrovolskio pasirašytas įsakymas, kuriuo nurodoma, jog vaistų receptus privaloma išrašyti tik mėlyna rašalo spalva.

Šis absurdiškas reikalavimas paveldėtas iš sovietmečio, kai turėjome primityvius kopijavimo aparatus. Atskirti padirbtus receptus nuo originalo tuomet buvo galima tik tokiu būdu.

Bet, pasirodo, šis reikalavimas taikomas ir šiandien, nors modernia technika jau galima padirbinėti ne tik vaistų receptus, bet ir litus. Tokių absurdiškų valdžios reikalavimų, tikiuosi, pavyks nesunkiai atsikratyti. Tačiau yra kitų sprendimų, kuriais galbūt siekiama plėsti valdžios galias.

Aš niekaip nesuprantu, kodėl privačią parduotuvę ar kitą verslą turintys vyras ir žmona vienas kitą į atostogas gali išleisti tik parašę atitinkamą įsakymą. Ar ne absurdas, kai žmona vyrui turi rašyti prašymą išleisti ją žindyti kūdikį?

Trečios rūšies absurdai, kai valdžia iš priimtų sprendimų gali gauti realių pajamų. Pavyzdžiui, už kelis šimtus litų įsigijęs hektarą žemės ūkio paskirties žemės ir, prašydamas leidimo ją perregistruoti kaip komercinės paskirties žemę, žmogus priverstas valstybei sumokėti dešimt tūkstančių litų.

- Ar įmanoma tikėtis, kad valstybėje, kur gausu įvairių institucijų, neliktų absurdiškų sprendimų? Ką tada veiktų visos šios institucijos?

- Manau, reikia kovoti vien dėl to, kad dėl vienokių ar kitokių absurdiškų reikalavimų nebūtų kuriama papildomų valdiškų darbo vietų. Aš norėčiau, kad man kas nors paaiškintų, kodėl, pavyzdžiui, tariamas šnipas Eugenijus Jonika neturi teisės moderniomis priemonėmis kopijuoti savo bylos, bet kelis mėnesius ją persirašinėja ranka?

Tik todėl, kad vadovaujamės 1961-ųjų Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimu, kuris draudžia kopijuoti bylą. Tačiau kam iš to nauda? E.Jonika sėdi kalėjime, nors dar nėra nuteistas, o mokesčių mokėtojai turi mokėti už jo buvimą ten.

- Ar nemanote, kad pradėta kova su absurdu tai kova su vėjo malūnais?

- Tai gal tada iš viso į visus absurdus reikia numoti ranka ir susitaikyti su tuo, jog ką valdžia daro, viskas yra gerai? Aš įsitikinęs, kad demokratinėje ir pilietinėje visuomenėje reikia elgtis kitaip ir nebijoti piktintis tuo, kas mums nepriimtina.