8 turėjusių ryšių su EBSW arba jame dirbusius asmenis, kurie dirbo arba dirba valstybės tarnyboje, komisija pripažino artimai nesusijusius su koncernu.
Į šį sąrašą įtraukti: teisininku dirbęs EBSW valdomame Lietuvos valstybiniame komercijos banke dabartinis Teisingumo ministerijos valstybės sekretorius Paulius Koverovas, vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius, Vyriausybės kanceliarijos Biudžeto ir finansų skyrius vedėjas Jonas Čipkus, tuometinis premjeras Adolfas Šleževičius, Lietuvos banko vadovas Kazys Ratkevičius, prieš 10-12 metų finansų ministru buvęs, o vėliau ilgai vadovavęs komercinių bankų asociacijai Eduardas Vilkelis, buvęs žemės ūkio ministras Rimantas Karazija bei tos pačios ministerijos Žuvininkystės departamento vadovas Algirdas Rusakevičius, ministerijoje dirbantis iki šiol.
E.Vilkelis dabar yra Rusijos banko "Konversbank" kontroliuojamo ketvirto pagal valdomą turtą Lietuvos komercinio banko "Snoras" prezidento patarėjas.
S.Čipkus 1993-1995 metais buvo finansų ministro pavaduotoju ir LVKB taryboje atstovavo valstybę.
P.Česnulevičius nuo 1998 metų sausio iki 1999 metų vasario dirbo Vilniaus miesto savivaldybėje Ekonomikos departamente.
Konservatorių iškeltas R.Lenčiauskas 1997-2000 metais dirbo Panevėžio miesto savivaldybės tarybos nariu. 2000 metais jis kandidatavo į Seimą, bet gautų rinkėjų balsų neužteko, kad taptų parlamentaru.
Didžiausio Kauno viešbučio "Takioji Neris" generalinį direktorių S.Godelį 1993 metų gruodžio 18 dieną tuometinis prezidentas Algirdas Brazauskas, gavęs banko vadovo Kazimiero Ratkevičiaus teikimą, paskyrė centrinio banko nariu. S.Godelis Lietuvos banke dirbo iki 1996 metų vasario 3 dienos.
Būdamas EBSW tarybos nariu S.Godelis kuravo elektronikos pramonę, kurios beveik visų įmonių akcijų turėjo EBSW, bei buvo su šiuo koncernu susijusios ir vėliau bankrutavusios Kauno televizorių gamyklos "Banga" vadovas.
G.Furmanavičius tvirtino buvęs žemai EBSW piramidėje: "Pagal jų hierarchiją aš, kaip "Žemprojekto" direktorius, ir įmonė buvome ketvirtame lygyje".
EBSW veiklą tirianti komisija nustatė, kad G.Furmanavičius turėjo akcijų keliose EBSW priklausiusiose įmonėse: "Šviesus rytojus", "Žemprojektas", "Umbras", "Silbitas", "Plaušo pluokštė".
"Tačiau nė vienoje neturėjau daugiau kaip 5-10 proc. ir jokios įtakos įmonių valdyme nedariau", - aiškino G.Furmanavičius.
G.Furmanavičiaus pavardė figuruoja dar keliose su EBSW siejamose įmonėse: jis esą buvo G.Petriko įsteigtos bendrovės "Tricon" komercijos direktorius, Statybos asociacijos valdybos narys ir direktoriaus pavaduotojas, įmonių "Dara", "Statybinių medžiagų investicija", "Jonavos montuotojas" ir "Trikotažo investicija" stebėtojų tarybos narys.
Tačiau G.Furmanavičius neigė pastarąjį faktą ir tvirtino nepamenąs, savo pareigų "Trikotažo investicijoje". Drauge jis nepaneigė galimybės, kad jam nežinant EBSW įrašė jo pavardę į šios įmonės stebėtojų tarybą.
EBSW veiklą tirianti komisija turi dvi G.Furmanavičiaus vizitines korteles - vienoje jis nurodomas kaip EBSW Statybų departamentui priklausančios bendrovės "Žemprojektas" direktorius, o kitoje - kaip Statybos asociacijos narys.
G.Furmanavičius tvirtino, kad EBSW emblema vizitinėje kortelėje "galėjo išspręsti daug klausimų", nes koncernas visuomenei buvo pristatomas kaip labai profesionali ir patikima įmonė.
Vėliau raštu komisijai jis patikslino, kad jo vizitinė kortelė su EBSW emblema jam nėra padėjusi.
G.Furmanavičiaus nuo 1992 metų vasaros vadovavaujamas "Žemprojektas" 1995 metais liepos 17 dieną kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu Kauno holdingo kompanijai (KHK), kuri iš gyventojų rinko indėlius, iškelti bankroto bylą, nes ši įmonė su "Žemprojektu" neatsiskaitė už patalpų nuomą.
Tokia byla po poros dienų (liepos 21 dieną) buvo iškelta, o 1998 metais teismas nustatė, kad KHK bankrotas buvo tyčinis.
Vidaus reikalų ministras aiškino, kad tuo metu, kai jo vadovaujamas "Žemprojektas" kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos kėlimo KHK, šiai kompanijai pretenzijos dėl skolų jau buvo reiškiamos.
Nuo 1992 iki 1995 metų EBSW koncerno bendrovei KHK savo santaupas patikėjo 15,6 tūkst. žmonių, kurie neatgavo apie 80 mln. litų.