Tačiau Mykolo Romerio universiteto konstitucinės teisės profesorius Vytautas Sinkevičius nurodė, kad užsienyje gyvenantys tautiečiai yra per daug atitrūkę nuo Lietuvos reikalų, kad galėtų atsakingai spręsti valdymo klausimus.

„Kas lems Lietuvos Seimo sudėtį, kas rinks prezidentą, kas formuos kitas institucijas, kurios priima sprendimus, kurie pirmiausia paliečia Lietuvoje gyvenančius asmenis? Ar tie asmenys, kurie gyvens užsienio valstybėse, turės tų valstybių pilietybes, bus susiję lojalumo, ištikimybės pasižadėjimais užsienio valstybėms, ar jie gali dalyvauti formuojant valstybės institucijas, kurių sprendimai jų iš esmės neliečia? Kitaip tariant, jie myli Lietuvą iš tolo, bet nori dalyvauti Lietuvos valdyme“, - kalbėjo V. Sinkevičius.

Anot jo, dalyvauti valstybės valdyme gali tik tie žmonės, kurie dalyvauja atsakingai, kurie žino Lietuvos problemas, mato, kaip jas galima spręsti, kurie nėra atitrūkę nuo Lietuvos realybės.

„Asmenys, kurie ilgai negyvena Lietuvoje, praranda ryšius su Lietuva“, - teigė V. Sinkevičius.

Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas sutinka, kad globalizacija turi pavojų, kaip ir dviguba pilietybė, tačiau valstybės užsidarymas, anot jo, būtų daug skausmingesnis:

Eugenijus Gentvilas
„Kitas dalykas yra užsidarymas, albanizacija, izoliacija, kuri, mano manymu, globaliame pasaulyje taptų dar skausmingesnė. Palyginkime Šiaurės Korėją šiandien arba Albaniją tais Šaltojo karo laikais – galime tapti bado salomis“, - kalbėjo E. Gentvilas.

Pasak jo, visos politinės partijos pritaria dvigubos pilietybės įteisinimui vienokiu ar kitokiu būdu, klausimas yra tik dėl teisinio mechanizmo.

„Pasaulis juda, lietuviai juda po pasaulį ir aš manau, kad juos reikia įtraukti į Lietuvos gyvenimą ir dvigubos pilietybės instrumentas yra svarbus instrumentas, kuris leistų lietuviams jaustis Lietuvos dalimi ir būti kartu su mumis“, - kalbėjo E. Gentvilas.

Visą laidos „Dienos klausimas“ įrašą klausykite čia