Ketvirtadienio vakarą paaiškėjo, kad televizijos laidas KK2 domisi J. Džiugelio išperkamosios buto nuomos aplinkybėmis – apie tai J. Džiugelis pats pranešė savo feisbuko paskyroje.
Jo teigimu, dar praeitoje kadencijoje tapęs Seimo nariu jis negalėjo apsigyventi Seimo viešbutyje, nes jis visiškai nepritaikytas asmenims su negalia.
Parlamentaras nurodė pasinaudojęs Seimo statute numatyta galimybe iš Seimo gauti kompensaciją būsto nuomai, o vėliau ėmė ieškoti būsto įsigijimui.
„Atradęs tinkamesnį būstą, jį nuomojausi ir sudariau sutartį dėl jo išperkamosios nuomos. Tai toks R2B (Rent to buy) modelis, kai moki tą pačią nuomą, bet dar kartu skiri dalį lėšų būsto išpirkimui“, – nurodė jis.
Anot J. Džiugelio, dirbant terminuotai paskolą gali gauti labai nepalankiomis sąlygomis arba negauti iš viso, todėl jam šis išperkamosios nuomos būdas pasirodė priimtinas ir tinkamas.
J. Džiugelis teigė pradinį 15 proc. įnašą sumokėjęs iš asmeninių lėšų.
„Visą būsto nuosavų lėšų indėlį, kaupiamąją dalį ir skirtumą (nes kompensacija nepadengia visos nuomos sumos) mokėjau ir moku iš asmeninių lėšų. Remontą dėl pritaikymo man taip pat dariausi iš asmeninių lėšų. Sutartis dėl išperkamosios nuomos yra ilgesnė, nei iki kadencijos pabaigos. Tai niekaip nesisieja su parlamentinių lėšų įsisavinimu“, – teigė jis.
Paviešino sąskaitas
Pagal Seimo statutą, specialiųjų poreikių turinčiam Seimo nariui, kai Seimo viešbutyje nėra pritaikytų gyvenamųjų patalpų, gali būti kompensuojama gyvenamojo būsto nuomos kaina, tačiau ne daugiau kaip 0,8 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio suma per mėnesį.
Šiuo metu tai yra apie 1,6 tūkst. eurų per mėnesį.
„Mano mokėtos sumos yra gerokai didesnės, jas apmokėjau asmeninėmis lėšomis. Nuomos sutartis sudaryta iki 2033 m., tada man bus 46-eri ir tikiuosi vis dar galėsiu dirbti“, – feisbuke rašė jis.
Klausimų dėl nuomos sutarties sulaukęs J. Džiugelis penktadienį paviešino sąskaitos išrašus, kuriuose matyti, kad pernai gruodį ir šių metų sausį jis už būstą mokėjo po 2785 eurus: 2535 eurus sudarė būsto nuoma, o 250 eurų – kaupimo suma.
Išrašuose nurodoma, kad vasarį ir kovą J. Džiugelis jau mokėjo tik už nuomą – po 2096 eurus per mėnesį.
Kiek anksčiau J. Džiugelis teigė, kad 52 tūkst. eurų viršijantį pradinį įnašą jau sumokėjo. Ši suma rodo, kad kad būsto kaina siekia apie 350 tūkst. eurų.
Tačiau kodėl paties Seimo nario pateiktuose visai nesenuose išrašuose dar minimos sumos kaupimui?
Apie tai paklaustas J. Džiugelis paaiškino, kad išrašuose matomi 250 eurų yra 15 proc. pradinio įnašo likutis, kurį jis baigė išsimokėti sausį.
„Šiandien dienai yra likusi tik nuomos dalis. Pagal sutartį nustatyta taip, kad kuo daugiau likę sumokėti iki 15 proc. buto vertės, tuo nuomos suma didesnė. Tai, kad nuo vasario moku tik nuomą, rodo, kad iki vasario aš sumokėjau visą minėtą 15 proc. kaupimą. Kaupimo sumą aš mokėjau iš asmeninių lėšų“, – Delfi paaiškino jis.
J. Džiugelis teigė į būstą, kuriame dabar gyvena, įsikėlęs praėjusių metų liepos mėnesį, prieš tai nuomojosi būstą kitur.
Anot Seimo nario, sutartis yra dešimčiai metų, po kurių jis turės pirmumo teisę būstą įsigyti.
„Problema buvo ne tame, kad neturėjau pradinio įnašo, kurį kaupčiau, bet tame, kad aš negalėjau gauti paskolos. Dėl to ieškojau alternatyvių būdų įsigyti būstą – įmonė nupirko tą būstą ir man išnuomojo, aš nesu jo savininkas“, – kalbėjo jis.
Sutarties kopiją pateikė Seimui
Seimo Spaudos biuras Delfi nurodė, kad Seimo Valdyba sprendimą dėl kompensacijų J. Džiugeliui už gyvenamąjį būstą priėmė 2020 metų lapkričio mėnesį.
Pagal tvarką J. Džiugelis Seimo kanceliarijai pateikia gyvenamojo būsto nuomos sutarties kopiją.
Delfi Seimo kanceliarijos teiravosi, ar J. Džiugeliui skiriama kompensacija nėra išnaudojama išperkamajai būsto nuomai, tačiau Spaudos biuras nurodė, kad kanceliarija turi pareigą pagal pagrindžiančius dokumentus kompensuoti Seimo nario patiriamas išlaidas, bet jai „nėra suteikti įgaliojimai vertinti pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų tikrumą ir (ar) pagrįstumą“.
„J. Džiugelis išlaidų kompensavimo pagrindimui Seimo kanceliarijai teikė banko sąskaitos išrašus, kuriuose mokėjimo paskirties grafoje nurodomi Justo Džiugelio vardas ir pavardė bei būsto, dėl kurio sudaryta nuomos sutartis, adresas“, – teigiama atsakyme.
Kreipėsi į etikos sargus
Seimo narys penktadienį Delfi nurodė kreipęsis į parlamento etikos ir procedūrų komisiją, prašydamas išaiškinti, ar jam buvo teisingai kompensuojama Seimo nario specialiesiems poreikiams pritaikyto gyvenamojo būsto nuomos kaina pagal Seimo Finansų skyriui pateiktus dokumentus.
Seimo valdybos nariai kelia klausimus, ar išperkamosios būsto nuomos sutartį sudaręs parlamentaras Justas Džiugelis nepiktnaudžiavo savo kaip Seimo nario pareigomis – užsimena ir apie ketinimus dėl šios situacijos kreiptis į teisėsaugos institucijas.
ELTA primena, kad iniciatyvos „Skaidrinam“ dėmesio susilaukęs Seimo narys J. Džiugelis pranešė suspenduojantis savo narystę TS-LKD partijoje.
Politikas taip pat nusprendė trauktis ir iš konservatorių frakcijos Seime.
Klausimai dėl J. Džiugelio parlamentinių lėšų panaudojimo kilo paaiškėjus, kad konservatorius per trejus metus Seime ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau kaip 23 tūkst. eurų ir už tai mokėjo M. Ardišauskui, šiuo metu vadovaujančiam Atsakingo lošimų verslo asociacijai.
Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimai fiktyvių darbo santykių, taip pat subūrė grupę J. Džiugelio ryšiams su lošimų lobistais nagrinėti. Savo ruožtu informaciją apie galimus J. Džiugelio ir azartinių lošimų verslo atstovo M. Ardišausko ryšius nutarė surinkti ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).
