aA
Dviguba pilietybė – ar pavyks ją įteisinti Lietuvoje? Apie tai buvo diskutuojama Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Diasporos profesionalų tinklo „Global Lithuanian Leaders“ ir verslo teisės advokatų kontoros „Triniti“ inicijuoto renginio metu šią idėją aptarė iš skirtingų perspektyvų: diasporos atstovų, akademikų ir žurnalistų akimis. Išvados prieita vienos: reikia nepamiršti sutarti, ko siekiame priimdami sprendimą.
Dvigubi standartai: išvykėliai skirstomi į geresnius ir prastesnius piliečius
© DELFI / Domantas Pipas

Pilietybė – ir teisė, ir pareiga

Diskusijos moderatorius Linas Sabaliauskas diskusiją pradėjo teiraudamasis diskusijos dalyvių, kas jiems yra pilietybė. Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas Vladas Oleinikovas pilietybę apibrėžė kaip asmens teisinį ryšį su valstybe, savotišką sutartį, kuria asmuo įsipareigoja laikytis tam tikrų taisyklių, tikėdamasis gauti kokios nors naudos.

Dvigubi standartai: išvykėliai skirstomi į geresnius ir prastesnius piliečius
© DELFI / Karolina Pansevič

„Kaip tą ryšį geriausia įgyvendinti, išnaudoti bendram valstybės gerovės kūrimui, turėtų spręsti patys piliečiai. <...> Pirmiausiai, reikėtų žinoti, kaip šitą teisinį ryšį geriausia panaudoti. Kas susiję su dvigubos pilietybės poreikiu, pilietybė diasporai kartais asocijuojasi su tapatybės pripažinimu. Kartais tai gali būti ir sentimentali vertė. Vėlgi reikia nepamiršti, kad teisinė pilietybė gali kažkiek formuoti ir tavo tapatybę. Kai jie (užsienio lietuviai – DELFI) paveldi tam tikrą ryšį, Lietuvos pilietybę ir ją gali išlaikyti, jie turi tą sąsają, kai jaučiasi „aš esu lietuvis, vadinasi, turiu sekti naujienas, prisidėti prie Lietuvos gerovės“, – renginyje sakė V. Oleinikovas.

Dvigubi standartai: išvykėliai skirstomi į geresnius ir prastesnius piliečius
© DELFI / Karolina Pansevič

Gyvybės mokslų daktarė Urtė Neniškytė atkreipė dėmesį, kad tokia pilietybė reikalinga dėl patogumo. Pasak jos, situacija, kuomet diasporos atstovas, reziduojantis užsienio šalyje, grįžta tik sudalyvauti rinkimuose, yra neteisinga, nes tokiu atveju asmuo negali objektyviai įvertinti, kas vyksta valstybės viduje.

„Išgirdau „teisės ir pareigos“. Iš tiesų, daugybinė pilietybė daugelyje šalių jau yra suderinta, yra žiūrima, kad nebūtų dvigubo apmokestinimo, dvigubos karinės prievolės ir panašiai. Tų pareigų kaip ir nebelieka. Mes trivialiai išsirenkame, kurias pilietybes galime susirinkti, jas susirenkame, nes galbūt tai bus patogu kažkada gyvenime“, – teigė U. Neniškytė

Dvigubi standartai: išvykėliai skirstomi į geresnius ir prastesnius piliečius
© DELFI / Karolina Pansevič

Dviguba pilietybė – įrankis, ne tikslas

Nors diskusijos dalyvių nuomonės dėl dvigubos pilietybės poreikio išsiskyrė, visi jie sutiko, kad jos įteisinimas neturėtų tapti valstybės tikslu. Tai – įrankis, įgalinantis Lietuvos diasporos atstovus aktyviau prisidėti prie šalies gyvenimo.

Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Seimo komisijos pirmininkas Rimvydas Baltaduonis dvigubos pilietybės svarbą sieja su tuo, kad pasaulis tampa vis labiau globalus, todėl, norint maksimaliai išnaudoti susidariusią situaciją, diasporos atstovai yra itin svarbūs.

„Nauda yra abipusė: ir piliečiui, kuris renkasi pilietybes ir tai šaliai, kuri geba savo piliečiais pasinaudoti. Visur, jei turi didesnę grupę, turi didesnę tikimybę pasiekti savo tikslą. Nebūtinai kiekvienas, kuris jaučiasi esantis lietuvis, norės būti Lietuvos piliečiu, galbūt kitiems ir tos pareigos, gaunamos su pilietybe, kurių yra nemažai, paskatins rinktis kelią neturėti Lietuvos pilietybės“, – mano R. Baltaduonis

Dvigubi standartai: išvykėliai skirstomi į geresnius ir prastesnius piliečius
© DELFI / Karolina Pansevič

Jam antrino ir DELFI politikos aktualijų žurnalistas Mindaugas Jackevičius. Bendraudamas su lietuviais profesionalais, vykdančiais savo veiklą skirtingose valstybėse, pastebi, kad tarp tų žmonių užgimsta daug progresyvių idėjų, daug iniciatyvų jie įgyvendina ir Lietuvoje, todėl mobilumą ir lankstumą jis vertina teigiamai.

„Jei žmonės sako, kad jie to nori, tai mes turime daryti, kad Lietuvos gyventojams, piliečiams būtų patogiau. Turėtume sudaryti tas galimybes, atsižvelgdami į kitų šalių patirtį, nes kitos valstybės yra tai įtvirtinusios. Lietuva unikali pagal savo migracijos mastus. To neturime pamiršti. Čia dejuojame apie išsilakstymą, išsivažinėjimą, mūsų mažiau nei trys milijonai, nenorime įsileisti svetimšalių, žinome, kad labai daug gyvena kitose šalyse. <...> Man patiko ekonomisto R. Kuodžio išsakyta mintis, kad priimdami dvigubą pilietybę turime diskutuoti ir apie teises bei pareigas, atsakyti į klausimus, kokius įsipareigojimus tie žmonės, sakykime, gyvenantys Amerikoje, turės Lietuvai“, – diskusijoje svarstė žurnalistas.

Dvigubi standartai: išvykėliai skirstomi į geresnius ir prastesnius piliečius
© DELFI / Karolina Pansevič

U. Neniškytė sakė pasigendanti šios temos analizės. Jos manymu, tam dviguba pilietybė neabejotinai paskatintų šalies raidą, reikalingi svaresni argumentai. Pasak mokslininkės, norintiems prie to prisidėti pasas kliūčių nesudaro.

„Argumentai, kad tam, jog žmogui, identifikuojančiam save, kaip Lietuvos dalį, būtinai reikia turėti dokumentą, įvardinantį, kad jis yra pilietis, man skamba panašiai, kaip sakymas, kad partnerių, vyro žmonos, santykių turinį kuria santuokos liudijimas.<...> Nemanau, kad tai yra tiesa. Juo labiau, jeigu tu renkiesi kitos šalies pilietybę dėl ekonominių veiksnių, o sentimentaliais veiksniais lieki susijęs su savo pirminės pilietybės šalimi“, – mano U. Neniškytė.

Trūksta politinės valios

Tai, kad dvigubos pilietybės tema eskaluojama jau daugiau nei du dešimtmečius, pasak M. Jackevičiaus, puikiai atskleidžia, kaip stipriai mūsų šalyje trūksta politinės valios. Nors nuolat vyksta diskusijos, niekas nesiryžta priimti galutinio sprendimo.

R. Baltaduonis pabrėžė, kad įstatyme apibrėžiant tam tikras grupes, kurioms leidžiama suteikti dvigubą pilietybę, šiuo metu suteikiamas pagrindas skirstyti visuomenę į „geresnius“ ir „prastesnius“ piliečius. Nei jis, nei V. Oleinikovas teigė, kad negali suprasti, kuo iš tikrųjų skiriasi emigrantai, išvykę prieš ir po 1990-ųjų, ir kodėl vieniems dviguba pilietybė leidžiama, kitiems – ne. Pasak jų, visi su Lietuva susiję asmenys privalo turėti vienodas sąlygas pilietybei išsaugoti ar įgyti, o, turint omenyje tragišką dabartinę demografinę situaciją, dviguba pilietybė galėtų būti ir vienas iš jos sprendimų, taptų platforma, leisiančia įtraukti lietuvius į valstybės gyvenimą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Karo eigą stebintys ekspertai: artimiausios paros yra kritinės

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertai teigia, kad rusų...

VERT paaiškino, kaip pasirinkti elektros tiekėją, kad netektų permokėti įvardijo kainas (1)

Nepriklausomą elektros tiekėją besirenkantys gyventojai turėtų orientuotis į pasiūlymus, ne...

Kremliuje šaltinių galimai turintis politikos analitikas: kas laukia „Azovstal“ gynėjų

Praėjusią savaitę Mariupolio metalurgijos gamyklos „ Azovstal “ nutraukus pasipriešinimą ir...

Arestovičius pratrūko keiksmais: to niekada nebus papildyta (13)

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius emocingai sureagavo į kai kurių Europos...

Šimonytė apie ruošiamus mokestinius pakeitimus: galbūt iki rudens Seimą ir pasieks

Premjerė Ingrida Šimonytė interviu „Delfi“ teigė, kad siūlomi mokestiniai pakeitimai gali...

Seimo salėje jau liejasi aštrūs klausimai: pristatomos Partnerystės įstatymo alternatyvos nuolat pildoma (1)

Į Seimo salę ketvirtadienį grįžo Partnerystės įstatymo alternatyvos. Parlamentarai pirmojoje...

Karas Ukrainoje. Britų žvalgyba: elitiniai rusų daliniai patyrė milžiniškų nuostolių Rusija pademonstravo, kas liko iš „Azovstal“ gamyklos (7)

„Ateinanti savaitė bus lemiama“, – pabrėžė Luhansko srities vadovas Serhijus Haidajus ir...

Tiesioginė transliacija / Delfi rytas. Atostogos be plano: kiek galima sutaupyti renkantis kelionę paskutinę minutę?

Kelis dešimtmečius Lietuvoje vyravo nuostata, jog lyderis versle privalo būti griežtas, tačiau...

Anušauskas atsakė Rusijai: tegul nesvaigsta

Maskvos grasinimų, kad neatšaukus Rusijai pritaikytų sankcijų gali kilti pasaulinė maisto...

Sugalvojo, kaip užtvenkti Kremliaus pinigų upelį: net nereikėtų Orbano sutikimo (10)

Europos Sąjungos vadovams jau beveik mėnesį derantis dėl šeštojo sankcijų Rusijai paketo, vis...