aA
Dviguba pilietybė – ar pavyks ją įteisinti Lietuvoje? Apie tai buvo diskutuojama Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Diasporos profesionalų tinklo „Global Lithuanian Leaders“ ir verslo teisės advokatų kontoros „Triniti“ inicijuoto renginio metu šią idėją aptarė iš skirtingų perspektyvų: diasporos atstovų, akademikų ir žurnalistų akimis. Išvados prieita vienos: reikia nepamiršti sutarti, ko siekiame priimdami sprendimą.
Dvigubi standartai: išvykėliai skirstomi į geresnius ir prastesnius piliečius
© DELFI / Domantas Pipas

Pilietybė – ir teisė, ir pareiga

Diskusijos moderatorius Linas Sabaliauskas diskusiją pradėjo teiraudamasis diskusijos dalyvių, kas jiems yra pilietybė. Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas Vladas Oleinikovas pilietybę apibrėžė kaip asmens teisinį ryšį su valstybe, savotišką sutartį, kuria asmuo įsipareigoja laikytis tam tikrų taisyklių, tikėdamasis gauti kokios nors naudos.

Dvigubi standartai: išvykėliai skirstomi į geresnius ir prastesnius piliečius
© DELFI / Karolina Pansevič

„Kaip tą ryšį geriausia įgyvendinti, išnaudoti bendram valstybės gerovės kūrimui, turėtų spręsti patys piliečiai. <...> Pirmiausiai, reikėtų žinoti, kaip šitą teisinį ryšį geriausia panaudoti. Kas susiję su dvigubos pilietybės poreikiu, pilietybė diasporai kartais asocijuojasi su tapatybės pripažinimu. Kartais tai gali būti ir sentimentali vertė. Vėlgi reikia nepamiršti, kad teisinė pilietybė gali kažkiek formuoti ir tavo tapatybę. Kai jie (užsienio lietuviai – DELFI) paveldi tam tikrą ryšį, Lietuvos pilietybę ir ją gali išlaikyti, jie turi tą sąsają, kai jaučiasi „aš esu lietuvis, vadinasi, turiu sekti naujienas, prisidėti prie Lietuvos gerovės“, – renginyje sakė V. Oleinikovas.

Dvigubi standartai: išvykėliai skirstomi į geresnius ir prastesnius piliečius
© DELFI / Karolina Pansevič

Gyvybės mokslų daktarė Urtė Neniškytė atkreipė dėmesį, kad tokia pilietybė reikalinga dėl patogumo. Pasak jos, situacija, kuomet diasporos atstovas, reziduojantis užsienio šalyje, grįžta tik sudalyvauti rinkimuose, yra neteisinga, nes tokiu atveju asmuo negali objektyviai įvertinti, kas vyksta valstybės viduje.

„Išgirdau „teisės ir pareigos“. Iš tiesų, daugybinė pilietybė daugelyje šalių jau yra suderinta, yra žiūrima, kad nebūtų dvigubo apmokestinimo, dvigubos karinės prievolės ir panašiai. Tų pareigų kaip ir nebelieka. Mes trivialiai išsirenkame, kurias pilietybes galime susirinkti, jas susirenkame, nes galbūt tai bus patogu kažkada gyvenime“, – teigė U. Neniškytė

Dvigubi standartai: išvykėliai skirstomi į geresnius ir prastesnius piliečius
© DELFI / Karolina Pansevič

Dviguba pilietybė – įrankis, ne tikslas

Nors diskusijos dalyvių nuomonės dėl dvigubos pilietybės poreikio išsiskyrė, visi jie sutiko, kad jos įteisinimas neturėtų tapti valstybės tikslu. Tai – įrankis, įgalinantis Lietuvos diasporos atstovus aktyviau prisidėti prie šalies gyvenimo.

Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Seimo komisijos pirmininkas Rimvydas Baltaduonis dvigubos pilietybės svarbą sieja su tuo, kad pasaulis tampa vis labiau globalus, todėl, norint maksimaliai išnaudoti susidariusią situaciją, diasporos atstovai yra itin svarbūs.

„Nauda yra abipusė: ir piliečiui, kuris renkasi pilietybes ir tai šaliai, kuri geba savo piliečiais pasinaudoti. Visur, jei turi didesnę grupę, turi didesnę tikimybę pasiekti savo tikslą. Nebūtinai kiekvienas, kuris jaučiasi esantis lietuvis, norės būti Lietuvos piliečiu, galbūt kitiems ir tos pareigos, gaunamos su pilietybe, kurių yra nemažai, paskatins rinktis kelią neturėti Lietuvos pilietybės“, – mano R. Baltaduonis

Dvigubi standartai: išvykėliai skirstomi į geresnius ir prastesnius piliečius
© DELFI / Karolina Pansevič

Jam antrino ir DELFI politikos aktualijų žurnalistas Mindaugas Jackevičius. Bendraudamas su lietuviais profesionalais, vykdančiais savo veiklą skirtingose valstybėse, pastebi, kad tarp tų žmonių užgimsta daug progresyvių idėjų, daug iniciatyvų jie įgyvendina ir Lietuvoje, todėl mobilumą ir lankstumą jis vertina teigiamai.

„Jei žmonės sako, kad jie to nori, tai mes turime daryti, kad Lietuvos gyventojams, piliečiams būtų patogiau. Turėtume sudaryti tas galimybes, atsižvelgdami į kitų šalių patirtį, nes kitos valstybės yra tai įtvirtinusios. Lietuva unikali pagal savo migracijos mastus. To neturime pamiršti. Čia dejuojame apie išsilakstymą, išsivažinėjimą, mūsų mažiau nei trys milijonai, nenorime įsileisti svetimšalių, žinome, kad labai daug gyvena kitose šalyse. <...> Man patiko ekonomisto R. Kuodžio išsakyta mintis, kad priimdami dvigubą pilietybę turime diskutuoti ir apie teises bei pareigas, atsakyti į klausimus, kokius įsipareigojimus tie žmonės, sakykime, gyvenantys Amerikoje, turės Lietuvai“, – diskusijoje svarstė žurnalistas.

Dvigubi standartai: išvykėliai skirstomi į geresnius ir prastesnius piliečius
© DELFI / Karolina Pansevič

U. Neniškytė sakė pasigendanti šios temos analizės. Jos manymu, tam dviguba pilietybė neabejotinai paskatintų šalies raidą, reikalingi svaresni argumentai. Pasak mokslininkės, norintiems prie to prisidėti pasas kliūčių nesudaro.

„Argumentai, kad tam, jog žmogui, identifikuojančiam save, kaip Lietuvos dalį, būtinai reikia turėti dokumentą, įvardinantį, kad jis yra pilietis, man skamba panašiai, kaip sakymas, kad partnerių, vyro žmonos, santykių turinį kuria santuokos liudijimas.<...> Nemanau, kad tai yra tiesa. Juo labiau, jeigu tu renkiesi kitos šalies pilietybę dėl ekonominių veiksnių, o sentimentaliais veiksniais lieki susijęs su savo pirminės pilietybės šalimi“, – mano U. Neniškytė.

Trūksta politinės valios

Tai, kad dvigubos pilietybės tema eskaluojama jau daugiau nei du dešimtmečius, pasak M. Jackevičiaus, puikiai atskleidžia, kaip stipriai mūsų šalyje trūksta politinės valios. Nors nuolat vyksta diskusijos, niekas nesiryžta priimti galutinio sprendimo.

R. Baltaduonis pabrėžė, kad įstatyme apibrėžiant tam tikras grupes, kurioms leidžiama suteikti dvigubą pilietybę, šiuo metu suteikiamas pagrindas skirstyti visuomenę į „geresnius“ ir „prastesnius“ piliečius. Nei jis, nei V. Oleinikovas teigė, kad negali suprasti, kuo iš tikrųjų skiriasi emigrantai, išvykę prieš ir po 1990-ųjų, ir kodėl vieniems dviguba pilietybė leidžiama, kitiems – ne. Pasak jų, visi su Lietuva susiję asmenys privalo turėti vienodas sąlygas pilietybei išsaugoti ar įgyti, o, turint omenyje tragišką dabartinę demografinę situaciją, dviguba pilietybė galėtų būti ir vienas iš jos sprendimų, taptų platforma, leisiančia įtraukti lietuvius į valstybės gyvenimą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Šalia Ukmergės plento planuojamos 370 butų kvartalo statybos: dėl kamščių bus tariamasi (130)

Ukmergės plento pašonėje, Bendoriuose, planuojama statyti naują daugiabučių namų kvartalą,...

Valdančiųjų gretose tylios grumtynės: su didžiuoju partneriu po kilimu kovoja visai ne Laisvės partija (177)

Vienybę valdančiųjų gretose atskirais klausimais vis paskaldo konkurencinės grumtynės. Po...

Pasitikrinkite: jei esate alergiškas šiems komponentams, galite būti alergiškas vakcinai (164)

Viena iš didžiausių žmonių baimių dėl COVID-19 vakcinų – galimos alerginės reakcijos....

Netrukus sulauksime tikro orų lūžio: mėgausimės +25 laipsnių šiluma (18)

Šalta ir drėgna gegužės mėnesio pradžia daug kam jau įgriso, o tikras pavasariškas oras vis...

Regimantas Dima | D+

Lenkų maršalo Juzefo Pilsudskio meilės romanai Lietuvoje: pradėjęs nuo vyresnių, vėliau pirmenybę teikė tik jaunystei ir grožiui

Autorius šiuo metu vaikštinėja po Druskininkus ir apylinkes. Reabilituojasi. Vėlyvo pavasario...

Ministerija: „Rail Baltica“ kelionę iš Vilniaus į Kauną sutrumpins iki 38 minučių

Kelionės tarp Vilniaus ir Kauno truks vos 38 minutes, Varšuvą, Rygą ir Taliną traukiniu...

JK pataria jaunesniems nei 40 metų žmonėms ieškoti alternatyvos „AstraZeneca“ vakcinai papildyta (31)

Jungtinės Karalystės vakcinavimo programą prižiūrintis mokslo komitetas penktadienį...

Neeilinė diena: vilnietis per visą miestą dančiasnapę ir 11 jos mažylių palydėjo iki pat upės (21)

Vilniečiui Dariui penktadienio rytas tapo tikrai įsimintinu. Jis sostinės senamiesčio gatvelėmis...

Nausėda: situacija pajamų nelygybės požiūriu pablogėjo (1)

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad koronaviruso pandemija pablogino situaciją pajamų...

Finale persvaros prieš Kanadą neišlaikę rusai laistė ledą ašaromis (36)

Pasaulio jaunių (iki 18 metų) ledo ritulio čempionatas finišavo Kanados triumfu ir Rusijos raudomis.