„Kritimas tikrai nuostabus. <…>. Visose apskrityse mažiausias kritimas yra 22 proc., o didžiausias – 50 procentų. Tai – nuostabūs skaičiai. Pati didžiausia teigiamų tyrimų dalis yra 4 procentai. Vadinasi, dabar kontroliuojame epidemiją, ir ji sėkmingai nuo mūsų traukiasi“, – laidai „Delfi rytas“ sakė duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius.
Tačiau, kaip sako mokslininkas, šauti šampaną dar anksti. Lietuvos skaičiai nėra žemi.
„Vis dar turime 500; kai turėsime 100–200, tada bus galima sakyti, kad jau susitvarkėme. O kol kas pasidžiaukime kritimu. Jeigu taip krisim, tai labai greitai čia viskas baigsis“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.
Nerimą kelia indiškoji atmaina
Duomenų analitikas perspėja, kad nuotaiką mums gali sugadinti indiškoji atmaina.
„Praėjusią savaitę pasirodė pirmieji (britų) duomenys apie jos pavojingumą. Deja, ji pavojingesnė negu britiškoji atmaina. <…>. Jos reprodukcijos rodiklis yra 1,6. <…>. Ir vakcinų efektyvumas mažesnis. Preliminariais duomenimis, pasiskiepijus viena doze jis yra 30 procentų. Palyginimui: prieš britišką variantą – 50 procentų. Tai yra žymus nukritimas“, – teigė V. Zemlys-Balevičius.
Pasak laidos svečio, kyla klausimas, kas bus, kai indiškoji atmaina ateis į Lietuvą.
„Ji jau yra užfiksuota Latvijoje. Vasarą pas mus orai geresni negu Britanijoje, ir, tikiuosi, kad pas mus vasaros efektas nugalės. Kalbant apie vakcinacijos procesą, su britiškąja atmaina galėjome žiūrėti į pirmą dozę, dabar, deja, tenka žiūrėti į antrą dozę. Virusas vis pateikia mums siurprizų, ir negalima sakyti, kad viskas baigėsi“, – kalbėjo V. Zemlys-Balevičius.
Domenų analitikas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje dar nėra daug antra doze vakcinuotų žmonių. Jų dalis apskrityse – maždaug 20 procentų.
„Jeigu žiūrėsime į pirmą dozę, tai jau yra savivaldybių, kur 70 proc. (Neringos savivaldybė), Alytaus apskrityje – 40 proc., Kauno miestas peržengė 40 procentų“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.
Kalbėdamas apie indiškąją atmainą, mokslininkas sakė, kad ji yra problema daugiau valstybės institucijoms, o ne žmonėms. Jos turi galvoti, kaip su tuo susitvarkyti.
„Jokia atmaina mums nebus baisi, jeigu turėsime mažą atvejų skaičių“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.
Pasak duomenų analitiko, turint mintyje, kad ateina vasara, net jeigu ir didės atvejų skaičiai dėl naujos atmainos plitimo, jie neturėtų būti dideli.
„Britanijoje matomas pakilimas, yra priemonių su tuo tvarkytis. Paspartinta papildoma vakcinacija. Britanija neskiepijo jaunesnių kaip 40 m. žmonių, tad dabar paspartina vakcinaciją antra doze. Nes su dviem dozėm efektyvumo sumažėjimas, esant indiškajai atmainai, yra neesminis“, – teigė V. Zemlys-Balevičius.
Siūlo diskutuoti apie viruso valdymo strategiją iš esmės
Pasak mokslininko, jeigu išsilaikys toks stebuklingas kritimas po 40 proc., tai mes B scenarijų galėsime taikyti jau birželio viduryje.
„Manau, kad jeigu nueisime iki A scenarijaus, nebus jokių priežasčių esant A scenarijui žmonių laikyti karantine“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.
Pasak mokslininko, dabar pats metas Vyriausybei pergalvoti strategiją.
„Gal mums geriau pereiti prie tokio režimo, kaip daro Australija, – turi savaitę labai griežto karantino, o paskui vėl gyvena laisvai. Tada būtų vienaip. Jeigu darysime tą patį, kai leidžiame rusenti virusui, o jis vis rusena, ir dėl to turi būti kokių nors apribojimų, tada – kitas variantas“, – kalbėjo V. Zemlys-Balevičius.
