Tokia praktika iš visos Europos Sąjungos (ES) taikoma tik Kipre, sako prekybininkai, ji iškraipo konkurenciją ir perskirsto rinką. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad kol kas galimybių paso atsisakyti neketinama, jis galioja ir kitose ES šalyse.
„Norfos“ vadovas Dainius Dundulis komentavo, kad pirmiausia norėtų sudėlioti faktus, o paskui padaryti išvadas.
„Jeigu mažose parduotuvėse, vadinkime, gali lankytis visi ir tankumas kai kuriose parduotuvėse padidėjo netgi dvigubai, tai, mano nuomone, ten užsikrėtimų rizika mes padvigubiname. Sakykime, ten, kur dideli plotai, neįleidžiame pirkėjų-piliečių į parduotuves, tankumas ten sumažėjo gal ne visai dvigubai, bet kokius 30 proc. tai tikrai. Tas tankumas ir taip ten buvo mažesnis negu mažose parduotuvėse.
Tai ten, aišku, rizika labai stipriai sumažėjusi ir jie ten dar yra visi skiepyti, bet galiausiai šeimose, mokyklose, troleibuse visi kartu susimaišo ir ten jau susimaišę mes dar labiau padidiname riziką. Aišku, čia yra nuomonė baigusio ne medicinos mokslus“, – kalbėjo jis.
D. Dundulio teigimu, dabar yra tokia situacija, kad du tinklai yra nemažai pralošę, o jo tinklas yra daugmaž per vidurį.
„Esame irgi pralošę jau šiuo metu. Nenorėčiau pavadinimais vardinti, bet aš manau, kad visi puikiai žino. Taip pat du tinklai iš penkių didžiųjų yra išlošę. Bet, mano nuomone, finale bendroje maisto prekių apyvartoj bus tikrai praradimai. <...>. Iš tikrųjų, pats didžiausias naudos gavėjas iš visos tos prekybos yra valstybė.
Nuo kiekvieno apyvartinio euro grubiai, neįvertinus netgi gamybininkų, apie 30 proc., čia per vidurkį su akcizinėmis prekėmis, gauna valstybė. Sakysime, kiek apyvarta sumažės, tiek tų 30 proc. bus į biudžetą mažesnės įplaukos. <...> Aišku, pas gamybininkus apyvarta irgi yra pamažėjusi dėl viso šito reikalo“, – aiškino jis.
Vis dėlto D. Dundulis tikino, kad yra už saugumą ir jeigu būtų saugumas padidėjęs, tuomet nebūtų kreipęs dėmesio į pinigus, bet dabar mato saugumo pamažėjimą.
„Iš tikrųjų, matau ir finansinės pusės problemas, nes, aišku, valstybė visą šitą dalyką pamatys daugmaž lapkričio mėnesį, kai susives visus skaičius už spalio mėnesį. Mes iš savo pusės mokesčių mažiau sumokėsime, nes mūsų apyvarta mažesnė“, – nurodė parduotuvių tinklo vadovas.
Pasak jo, norėtų pamatyti, kiek yra vakcinuotų tarp valstybės tarnautojų ir kiek jų dirba iš namų, nes mano, kad pirmiausia reikia rodyti pavyzdį patiems.
„Patys iš savęs lai parodo pradžioje, o po to jau tikrai, kai parodys, kaip mums reikia elgtis verslui su tuo vakcinavimu, kaip viską sutvarkyti. Kai mes turėsime iš ko imti pavyzdį, tikrai iš jų imsime. Tai tikrai būtinai sutvarkysime.“
Seimo narė Jurgita Sejonienė vis dėl to teigė, kad dabar Vyriausybės naudojamos priemonės buvo kompleksinės, todėl nėra viena ataskymo, kaip suvalaldyti pandemiją ir ką dar būtų galima padaryti.
„Kiekviena vyriausybė kiekvienoje šalyje darys viską, kad situaciją suvaldytų kuo įmanoma geriau ir kad išsaugotų kuo daugiau gyvybių“, – tikino ji.
Virusologas Saulius Čaplinskas aiškino, kad dabar svarbu pereiti prie endeminio viruso plitimo lygio, kad neužlūžtų ekonomika ir sveikatos sistema.
„Manau, kad vien galimybių pasas negali padėti, jeigu nebus derinamas kartu su kitomis priemonėmis. Pirmiausia, aš turiu omeny kuo platesnį testavimą. Jeigu tas galimybių pasas, o kitaip sakant, vakcinacijos statusas arba savo kovido žinojimo statusas susideda ne iš QR kodo, o susideda iš to, kiek aš turiu ar neturiu antikūnų ir ką rodo mano greitasis arba PGR testas“, – teigė jis.
