Nuo ko prasidėjo ginčas?
Vilniaus rajono mero ir Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo ginčas prasidėjo nuo to, kad savivaldybei buvo paskirtas įpareigojimas nukabinti neoficialius lenkų kalba užrašytus vietovardžius. Plačiau apie situaciją pasakojo pats meras.
„Ta pati mano pozicija buvo ir anksčiau: žmogaus teisių gynimas, tautinių mažumų teisių užtikrinimas mano darbinėje darbotvarkėje buvo visada. Niekas ir nepasikeitė, tik man, kaip merui, dabar buvo atsiųstas tas įpareigojimas ir aš turėjau kažkaip reaguoti: buvo klausimas, ar nukabinti jas, ar, visgi, eiti į teisinį ginčą“, – pasakojo R. Duchnevič.
Anot jo, daug reprezentacinių lentelių mes galime pamatyti ir Vilniuje, kurias buvęs meras Remigijus Šimašius kabino savo kadencijos metu, ir Žemaitijoje, kur lentelių pavadinimai neatitinka taisyklingos lietuvių kalbos.
„Aš manau, kad tai yra puiku, nes tai yra savotiškas to regiono identitetas ir, mano nuomone, ponas Valotka priėmė tą sprendimą tiesiog vadovaudamasis savo pažiūromis ir emocijomis. Taip, mes turime teisinę bazę, mes turime valstybinės kalbos įstatymą, kuris galioja, bet mes turime ir tokius nesklandumus, teisines spragas, kurių neišsprendėme. Mano vienas iš tikslų buvo atkreipti valstybės politikų dėmesį, kad jie grįžtų prie to klausimo sprendimo. Ratifikavome konvenciją ir neturime tautinių mažumų įstatymo“, – teigė Vilniaus rajono meras.
Tad šis klausimas, anot jo, turi būti išspręstas.
„Yra daug projektų, kurie guli stalčiuose, Seimo nariai jų vengia arba bijo grįžti prie diskusijos. Aš nekvestionuoju, kokie sprendimai turėtų būti priimti, į kurią pusę mes eisime, aš tiesiog atkreipiu dėmesį, kad nesutinku su tokiu sprendimu, bandau įrodyti savo tiesą ir, kaip matome, ginčų komisija priėmė sprendimą, kuris palankus yra mums. Tiesiog prieš tai savivaldybė, kai rinkosi, pasirinko netinkamą teisinį kelią, su mažiau svarių argumentų“, – kalbėjo R. Duchnevič.
Visgi, anot R. Duchnevič, labiausiai jį nustebino inspekcijos vadovo A. Valotkos vieši pasisakymai.
„Jie jau išeina iš visų tos temos ribų ir jie, mano nuomone, jau yra nacionalinio saugumo ir tarptautinio intereso klausimas“, – sakė meras.
Ginčas sulaukė itin plataus dėmesio, tačiau pats Vilniaus rajono meras paaiškino, kad šios situacijos savo socialiniuose tinkluose jis niekada neeskalavo ir nekomentavo.
„Šiuo atveju mano tikslas yra užkirsti kelią visoms interpretacijoms, nes žinome, kad yra visokių politinių grupių tiek vienoje, tiek kitoje pusėje, kurios tiesiog tuo gali pasinaudoti. Dabartiniu metu, kai mes turime baisų karą Ukrainoje, kai visa Europa, Lenkijos Respublika, Lietuvos Respublika aktyviai remia Ukrainą prieš agresorę Rusiją, mes turime tokius pasisakymus iš mūsų valdininko. Jie tikrai mums pridėtinės vertės neneša, nes mes matome, kad mūsų santykiai su kaimynine šalimi Lenkija, kuri yra savotiška saugumo lyderė šiame regione, yra kaip niekada geri“, – teigė R. Duchnevič.
Kadencijos pradžia
Nors R. Duchnevič kelias į Vilniaus rajono mero postą buvo nelengvas, tačiau pats meras laidoje pasidžiaugė žmonių pasitikėjimu.
„Esu labai dėkingas Vilniaus rajono gyventojams, kad jie pagaliau patikėjo, jog tai yra įmanoma, nes kai kurie buvo pesimistiškai nusiteikę, kad kažkokių pokyčių negali būti. Taip, situacija dabar yra specifinė, bet mes šlifuojamės, santykius mezgame“, – sakė laidos svečias.
„Kas liečia pačius žmones, tai, aš manau, reikia laiko, kad net ir tie, kurie buvo mano kritikai, pamatytų, kaip situacija atrodo. Galbūt, jie buvo susidarę kažkokią klaidingą nuomonę. Aš manau, kad jau dabar galima žmonių gatvėse, administracijos darbuotojų klausti ir jie pasakys, kokia yra jų nuomonė“, – svarstė Vilniaus rajono meras.
Santykiai su valdančiąja dauguma
Vilniaus rajone buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp savivaldybės mero R. Duchnevičiaus ir (LLRA-KŠS) bei socialdemokratų frakcijų. Anot R. Duchnevič, tai – viso darbo pagrindas, o prognozuoti, kokie santykiai su valdančiąja dauguma bus vėliau, dar anksti.
„Dar tik keli projektai iš mūsų susitarimo buvo paduoti balsuoti tarybai, tai dabar eis tokie aštresni klausimai, dėl kurių anksčiau buvo sunku surasti diskusiją, bet mes programoje juos įsirašėme. Būtent po jų mes ir matysime, ar tas susitarimas yra veiksmingas ir ar jis veikia. Visko ten būna, kai kiekvieną dieną dirbi, bet tikrai stengiesi palaikyti tą balansą“, – pasakojo pašnekovas.
Jis išreiškė viltį, kad visgi užtikrinti konstruktyvų darbą savivaldybėje pavyks.
„Visų pirma, jis reikalingas mūsų rajono gyventojams, aš chaoso tikrai nenoriu įvesti. Suprantu, kokia yra situacija, bet tikrai, ir kolegos gali dirbti, ir savivaldybėje yra daug kompetentingų darbuotojų, kurie gali dirbti. Metodiką galbūt reikėtų keisti ir mes apie tai kalbamės, bet tą sutarimą turime“, – teigė R. Duchnevič.
Tiesa, ne paslaptis, kad pradžioje darbo trikdžių buvo.
„Buvo sudėtinga sudėlioti, nes vieni yra valdančioji dauguma, mes nesame dauguma, plius, viena frakcija pasiskelbė opozicija, bet išreiškė palaikymą merui, tai, žinote, keistai atrodo visas tas formatas, bet ledai yra pralaužti ir aš manau, kad mes tikrai judėsime į priekį“, – kalbėjo Vilniaus rajono meras.
Administracinių aparatų auditavimo planai
Dar prieš pradedant eiti mero pareigas R. Duchnevič sakė, kad vienas iš jo pirmųjų planų yra atlikti administracinio aparato auditą. Tam tikri žingsniai dėl procedūrų efektyvinimo, kaip pasakojo pašnekovas, jau yra pradėti.
„Jau pradedame tam tikrus darbus ir apie tai kalbame su daugumą turinčia politine partija. Tie auditai skamba gal taip baugokai žmonėms, bet tikslas yra pasižiūrėti, kaip efektyviai yra valdomas turtas, pavyzdžiui, ką mes galime geriau pasiūlyti“, – teigė Vilniaus rajono meras.
„Tikrai nėra taip, kad mes darysime kažkokius grandiozinius patikrinimus arba bandysime kažką persekioti, jeigu kažkas kažką blogai padarė. Yra nustatytos gairės, kokį vidaus centralizuotą auditą būtų galima padaryti. Visa tai yra administracijos direktoriaus ir mero įrankis, kad būtų galima gerinti administracijos veiklą, taupyti lėšas ir efektyviai jas naudoti. To, galų gale, ir tarybos dauguma reikalaus, kai tu ataskaitą teiksi, nes meras yra vykdomoji institucija“, – tęsė R. Duchnevič.
Įvardijo ir kitas prioritetines sritis
Dar viena iš R. Duchnevič anksčiau įvardytų prioritetinių sričių – bendradarbiavimas su Vilniaus miesto savivaldybe. Susitikimas su Vilniaus meru Valdu Benkunsku planuojamas jau rugpjūtį.
„Dabar mes kaupiame visus mums rūpimus klausimus nes jų yra daug: net iki autobusų maršrutų ir panašiai. Manau, kad tai reikėtų aukščiausiu lygmeniu išspręsti, užduoti politinį toną ir būtent tai mes ten spręsime“, – sakė meras.
Jis paaiškino savo prioritetines sritis suskirstęs į tris pagrindinius blokus, kurių pirmasis – švietimas.
„Jis susideda iš vietų darželiuose trūkumo problemų sprendimo, ką jau pradėjome judinti. Kitas dalykas gal sudėtingesnis, su kuo kovoja ir visa Lietuva, tai švietimo kokybė, specialistų pritraukimas ir taip toliau – čia mes turime kitą situaciją, tą klausimą pradėsime spręsti“, – pasakojo R. Duchnevič.
Kita prioritetinė sritis, kaip laidoje sakė Vilniaus rajono meras, yra komunalinis ūkis.
„Ne paslaptis, kad turėjome dideles šildymo kainas, tai dabar procese yra naujų valdymo organų sudarymas, visos teisinės procedūros yra paleistos. Prie šito klausimo prieisime, bet, vėlgi, kai reikės finansinių injekcijų, kad sutvarkytume tam tikras problemas, tai ten bus jau ilgas ir diskutuotinas klausimas. Tikiuosi, kad bent jau pasieksime susitarimą“, – teigė jis.
Kitas darbų baras, kaip akcentavo pašnekovas, yra teritorijų planavimas.
„Mano tikslas buvo paleisti, parengti naująjį bendrąjį planą, ką pradėjome nuo pirmų dienų ir atsirėmėme į sieną: pamatėme, kad turime labai daug neatitikimų, kur, realiai, net turėtume neišdavinėti statybos leidimų ir panašiai. Pradėjome nuo klaidų taisymo, dabar yra paleistas viešasis pirkimas kraštovaizdžio specialiajam planui parengti, kurį po to, po kažkur dviejų metų, integruosime į naują bendrąjį planą“, – aiškino Vilniaus rajono meras.
„Tai yra didelis darbas, bet savivaldybės daro tai ir mes turime tas savo klaidas ištaisyti“, – pabrėžė R. Duchnevič.
Planų, pasak laidos svečio, yra ir daugiau, bet apie juos bus komunikuojama vėliau.
„Aš nebijau būti nepopuliarus. Tie trys blokai, mano nuomone, yra pagrindiniai dalykai, kuriuos išsprendus, spręsis ir aibė kitų klausimų“, – sakė jis.
Čekių skandalas
Pavasarį visuomenininkui Andriui Tapinui pradėjus akciją „Skaidrinam“, ši banga nusirito per visą šalį. Vilniaus rajonas po vadinamuoju „radaru“ kol kas nebuvo patekęs. R. Duchnevičius pakomentavo, kaip į šią situaciją žvelgia jis.
„Mes matome, kad tai yra globali problema. Yra tokių dalykų, kurie nuo pat pradžių man atrodė neprotingi. Pavyzdžiui, kad važinėji su dyzeliu ir benzinu vienu metu. Tai ir aš taip važinėju, nes, pavyzdžiui, namuose turime savo mašiną ir uošvienės mašiną, ir tu pasiimi tą dyzelinę mašiną, ir važiuoji, o po to – su benzinu. Čia teisiškai nėra, kur kibti.
Kitas dalykas, kad tu vienu metu kolonėlėse piliesi 500 litrų arba minutė po minutės, skirtinguose miestuose, – keistas, čia jau taip. Kai buvo tik įsisiūbavęs tas skandalas, tai ir valstybės institucijos, valstybės kontrolė mūsų audito tarnyboms liepė atlikti patikrinimus, tai 2022-2023 metus esame auditavę. Aš mačiau išvadą ir toje išvadoje yra tam tikrų neatitikimų, bet nemačiau labai baisių“, – kalbėjo Vilniaus rajono meras.
Kai patikrinimas bus detalesnis, tada žmonės, pasak R. Duchnevič, viską turės pasiaiškinti.
„Pas mus kompensacija pradžioje buvo 150 eurų, pradžioje, po to buvo iki 200 pakelta. Tas vidurkis – 200 – per visą tą kadenciją ir išbuvo. Žinote, rajonas didelis, tai aš žinau ir iš asmeninės patirties, kad tu išvažinėsi daugiau“, – sakė jis.
Meraspakomentavo ir Seimo sprendimą numatyti vieną atlygį tarybos nariams už darbą.
„Mano nuomone, tai yra ir gerai, ir blogai, nes anksčiau buvo trūkumas, kad lėšos jokios neprilyginamos darbo užmokesčiui, net ir tai, ką kaip darbo užmokestį mokėjo tarybos nariams, o mokesčiai išskaičiuojami. Na, tai suprantate. Keistai truputį atrodo.
Iš kitos pusės, žinant, nes aš žinau, kiek aš dirbau būdamas tarybos nariu opozicijoje tokiame sudėtingame rajone ir kiek laisvadienių, laisvalaikio praleisdavau kur nors kelyje ar pas žmones važiuojant dėl vieno kažkokio klausimo, tai tiesiog kartais tas lygus atlyginimas nėra sąžiningas, mano nuomone, nes tu gali nieko nedaryti ir jį gauti arba gali ateiti, daug daryti ir gauti tą patį. Aišku, rinkėjas, kaip kiti pasakys, pasirinks, įvertins, bet ne visada taip būna, kaip mums atrodo, kad rinkėjas pasirenka už darbus. Turime tokių pavyzdžių ir Seime“, – sakė R. Duchnevič.
Tad, jo nuomone, Seimo sprendimas dar turėtų būti tobulinamas, tačiau, kaip akcentavo R. Duchnevič, sistemos skaidrumui užtikrinti jis yra reikalingas.
