Ji LNK sakė, kad toks lietuvių pesimizmas nėra labai išskirtinis. Prieš porą mėnesių jis siekė 86-89 proc.
„Prieš metus irgi buvo panašiai. Dar blogesnis vertinimas buvo per 2008-2009 metų krizę, tai ne pirmas toks pabangavimas. Tik tiek, kad šiuo metu turbūt pirmą kartą per trisdešimt metų turime ne vieną krizę – tik ekonomiką, kainas, bet susiduriame su bent jau trimis: sveikatos sektoriaus, karu ir energetika, kainomis, netikrumu dėl ateities. Taigi, krūva faktų, kurie neleidžia šypsotis“, – pastebėjo R. Ališauskienė.
Jos teigimu, gyventojų nuotaikos labai priklauso nuo tos šalies politinės situacijos bei veiksnių, kurie daro įtaką.
„Ukrainoje šiuo metu tai, kad šalis krypsta į gerąją pusę, mano daugiau nei 7 iš 10, nes tai yra tikėjimas pergale. Yra kiti veiksniai, daugiau emociniai, nors tikrai emocinė visomis prasmėmis yra gerokai sunkesnė nei pas mus“, – sakė „Baltijos tyrimų“ vadovė.
R. Ališauskienės vertinimu, žmonės dabar yra sunerimę ir jaučia nerimą dėl bazinių poreikių: saugumas, būstas, maisto kainos.
„Jei situacija su šia gyvenimo dalimi yra nuspėjama arba kiek geresnė, tai daugiau nei pusė tokių žmonių mano, kad kryptis yra teisinga. Taip buvo prieš du metus – mes Lietuvoje šitai turėjome“, – priminė pašnekovė.
Tad, pasak jos, ekonominė raida ir jos iššūkiai daro didelę įtaką visuomenei.
„Mes elgiamės pagal tai, kaip mes matome pasaulį ir nebūtinai mes esame objektyviais skaičiais teisūs. (...) Kartais su ekonomistais ginčijamės, jie sako, kad žmonių suvokimas, jog kainos pakilo trečdaliu yra neteisingas, nes skaičiai rodo, kad pakilo ketvirtadaliu. Koks skirtumas žmogui, ką rodo statistikos skaičiai? Jis jaučia taip ir jis pagal savo pojūtį elgiasi. Ekonomikoje socialinės psichologijos veiksnys yra tikrai ne paskutinės svarbos“, – akcentavo R. Ališauskienė.
Bendrovės vadovė taip pat paaiškino, kad atliktas tyrimas yra reprezentatyvus, atskleidžiantis šalies vaizdą pagal gyventojų sudėtį.
„Jiems mažiau svarbi praeitis, kas ten ko pridarė, bet daugiau svarbu, kiek dabartiniai politikai sugeba ar nesugeba tvarkytis su tomis krizėmis. Dėl to jų požiūris į dabartinius politikus labai dažnai būna neigiamas, nors pastarieji bando sakyti, kad dėl kai kurių energetinių dalykų kalta buvusi ar dar ankstesnės vyriausybės“, – sakė R. Ališauskienė.
Tad, anot jos, gyventojai atsakomybės ieško valdančiųjų gretose, o pačių valdančiųjų rinkėjai, nors ir taip pat nusiteikę pesimistiškai, bet kiek mažiau negatyvūs nei opozicinių partijų rėmėjai.
„Jei 7 iš 10 valdančiųjų partijų rėmėjų mano, kad kryptis neteisinga, tai opozicinių beveik 100 ar 95-96 proc. Čia skaičiai truputį skiriasi, bet pati nuotaika nėra gera nei ten, nei ten. Tik valdančiųjų partijų galbūt šiek tiek jaunesnis elektoratas, jiems truputį lengviau krizėse, mažiau reaguoja nei socialdemokratų ar „valstiečių“ rinkėjai, kurie dažnai yra vyresni, turi mažesnes pajamas ir jiems dar sunkiau šioje krizėje gyventi“, – kalbėjo R. Ališauskienė.
„Baltijos tyrimų“ apklausoje, kaip akcentavo pašnekovė, žmonių klausiama maždaug 60-70 klausimų.
„Tokios nuotaikos daro įtaką ir rinkimams, rinkimų rezultatams. Turėsime Savivaldos rinkimus, visą eilę rinkimų, tai, žinoma, tai atsilieps. Gyventojai sudės viltis į naujus arba naujai pasirenkamas partijas, po pusės metų nusivils, vėl bus pesimistiški ir vėl ratas bus užsisukęs. Labai kažkokių didelių naujienų čia nėra.
Kol emociniai dalykai nepavirsta kažkokiais destruktyviais veiksmais, tai didelės problemos nėra, bet yra problema, kurią dabar matome: kaip tik praėjusią savaitę buvo skaičiai apie vėl didėjančią emigraciją. Dažnai lietuviai, reaguodami į ekonominius, saugumo klausimus, renkasi sprendimą susipakuodami lagaminą ir išvykdami“, – konstatavo R. Ališauskienė.
Visą LNK pokalbį su „Baltijos tyrimų“ vadove žiūrėkite čia:
