Penktadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėdama D.Leinartė pažymėjo, jog lyčių lygybė nėra duotybė, kurią pasiekus būtų galima nustoti dirbti šioje srityje, o esamą neblogą padėtį sakė turint ir istorines šaknis, nes net 16-18 metais Lietuvoje moters padėtis buvo geresnė ir svarbesnė nei kai kuriose Europos valstybėse.
"Lyčių lygybė jokioje šalyje, ir Lietuvoje, nėra duotybė, nėra lyčių lygybės, kurią pasiekus būtų galima išformuoti institucijas, struktūras, kurios rūpinasi lyčių lygybės įgyvendinimu ir palaikymu, tai yra nuolatinis darbas. Ir jeigu mums pasiseka, tarkim, prieš pusę metų, atkreipti ir teisėsaugos, ir visuomenės tikrai pakankamą dėmesį gerinant padėtį kovoje su smurtu artimiausioje aplinkoje, tai nereiškia, kad dabar visuomeninės organizacijos ir kitos institucijos jau neturėtų dirbti šioje srityje", - kalbėjo TK komiteto nare išrinkta D.Leinartė.
Ji tvirtino, jog ir jos išrinkimas į komitetą rodo, jog kitų valstybių požiūris į lyčių lygybės padėtį Lietuvoje yra teigiamas, ji pažymėjo, jog ir Lietuvos pateikiami raportai dėl lyčių padėties yra priimami, kai kai kurios kitos šalys net neturi pajėgų tokioms apžvalgoms parengti.
"Mes be jokios abejonės atrodome tikrai neblogai (lyčių lygybės klausimus - red.), ir mūsų išrinkimas ir mano kandidatūros patvirtinimas, tai yra vienas iš įrodančių ženklų. Lygiai taip pat Lietuva pateikia savo raportus, nes labai didžiulė problema komitete yra tos šalys, kurios niekaip nesugeba savo šalyse parašyti ir pateikti raporto, tarp 178 šalių daugelyje nėra net jėgų parašyti tokį nacionalinį raportą", - sakė VU Lyčių studijų centro vadovė.
Mokslininkė pažymėjo Lietuvos išskirtinumą kitų valstybių kontekste lyčių lygybės klausimu, pasak jos, moters, ypač miestietės padėtis, Lietuvoje dar nuo Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) laikų buvo išskirtinė.
"Visada mėginama atsiremti į LDK ir jos teisinę bazę, gerbiamos istorikės kaip Ingė Lukšaitė, Irena Valiukonytė dar 1970 metais pateikdavo mums tokias publikacijas apie Lietuvos moterų padėtį 16-18 amžiuj, kuomet galėjom didžiuotis tuo, kad moters padėtis tiek šeimoj, netgi visuomenėje, ypatingai miestietės padėtis, buvo kur kas aukštesnė nei kai kuriose Vakarų Europos valstybėse, todėl tokią pozityvią istoriją turime jausti už nugaros. Visada turėjome veiklių moterų, ir visada sakėme, kad tradicinėje lietuvių šeimoje, nors moteris nevaidino pirmojo vaidmens, jos vaidmuo iš tiesų buvo svarbus, ir yra", - kalbėjo D.Leinartė.
D.Leinartė į JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetą išrinkta antradienį Niujorke vykusiame Jungtinių Tautų valstybių narių susitikime. Kaip pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), rinkimuose į 11 vietų pretendavo 24 kandidatai, iki šiol Lietuvos atstovas dar nė karto nebuvo išrinktas šio komiteto nariu.
Pasak pranešimo, VU Lyčių studijų centrui vadovaujanti D.Leinartė yra tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje pripažinta lyčių lygybės ekspertė, įvairių projektų vadovė ir koordinatorė, žymi savo akademine veikla moterų teisių, lyčių lygybės, šeimos istorijos srityse, yra šešių knygų ir kitų publikacijų autorė ir redaktorė.
D. Leinartė 2010 metais dalyvavo rengiant JT Saugumo tarybos rezoliucijos dėl moterų, taikos ir saugumo tarpinstitucinio bendradarbiavimo planą, nuo 2010 metų yra Demokratijų bendrijos Lyčių lygybės darbo grupės narė, daugelio Europos Sąjungos ir tarptautinių konferencijų lyčių lygybės klausimais pranešėja.
Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas buvo įkurtas 1982 metais, jį sudaro 23 moterų ir vyrų lygybės ekspertai iš JT valstybių narių. Kaip teigia SADM, komiteto nariai renkami laikantis aukštos kompetencijos moterų ir vyrų lygybės srityje, geografinio pasiskirstymo, politinių sistemų bei kultūrų įvairovės principų.
Komitetas atlieka 1979 metais priimtos Jungtinių Tautų Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims įgyvendinimo priežiūrą ir stebėseną Jungtinių Tautų valstybėse narėse, įvertina valstybės narės padarytą pažangą bei teikia rekomendacijas kaip gerinti moterų padėtį. Kiekviena Jungtinių Tautų valstybė narė kas ketverius metus privalo pateikti komitetui konvencijos įgyvendinimo ataskaitą, kuri yra svarstoma komiteto sesijoje.
Lietuvos kandidatės į Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetą inicijavo ir organizavo Moterų ir vyrų lygių galimybių komisija. Atsižvelgdamas į komisijos teikimą, kandidatės pasirinkimą patvirtino Socialinės apsaugos ir darbo ministras savo įsakymu.