Ar gali Lietuvos policija pagerinti savo įvaizdį, kai šalies policininkų išsilavinimui keliami patys mažiausi reikalavimai, klausia „Kauno diena“.
"Vidurinis", - į Kauno apygardos teismo teisėjo klausimą apie išsilavinimą atsakė šiais metais į teisiamųjų suolą sėdę du kaltinamieji. Karčių mokslo šaknų graužti nesivarginę jauni vyrai - kyšininkavimu kaltinami Kauno policijos patruliai.
Vos vidurinę ir profesinio pasirengimo kursams prilygintus mokymus baigusius teisiamuosius Edviną Blauzdį ir Tomą Valinčių valstybė susodino į tarnybinį automobilį su švyturėliais, įdavė ginklų arsenalą ir patikėjo didelę galią bei įgaliojimus. Prokurorų įsitikinimu, du vyrai suteiktą valdžią panaudojo ne pagal paskirtį.
Vidurinis išsilavinimas policijoje nėra atsitiktinumas. Pirminės grandies pareigūnams priskiriamiems viešąją tvarką palaikantiems, prevencinį darbą atliekantiems policininkams užtenka atitikti patį žemiausią pareigybės lygį-C. Tam tereikia turėti bent vidurinį išsilavinimą ir įgyti profesinę kvalifikaciją.
Su viduriniu išsilavinimu Kaune dirba 17 patrulių, visame Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate (VPK) - 80 policininkų, visoje Lietuvoje - 393.Tuo tarpu Kauno apskrities VPK viršininko Algirdo Kaminsko tikinimu, pareigūnams išsilavinimo pakanka.
"Šiuo metu pirminės grandies pareigūnai Lietuvos policijos mokykloje mokosi 1,5 metų ir gauna tiek žinių, kiek reikia. Viskas priklauso nuo to, koks žmogaus požiūris į mokslus. Ilgiau pareigūnų ruošti nereikėtų, nes toliau yra nuolatiniai mokymai", - sakė A. Kaminskas.
Nors pavojaus varpais dar garsiai neskambinama, tačiau gali ateiti tokia diena, kai į tarnybą teks priimti kone bet ką, nes policininkų sparčiai mažėja. Per 2011 m. tarnybą paliko apie 1 200 pareigūnų, o į darbą priimta tik pora šimtų.