Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius žada, kad Vyriausybė iki kovo mėnesio turėtų paruošti Konstitucinio Teismo (KT) paskelbtą sprendimą atitinkantį įstatymo projektą, kuriame bus numatyta, kaip kompensuoti nurėžtas pensijas.
Diskriminavo dirbančius pensininkus
KT paskelbė, kad 2009 m. pabaigoje priimtos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis pensijos dirbantiems pensininkams buvo sumažintos daugiau nei nedirbantiems, prieštarauja Konstitucijai.
Pagrindiniam šalies įstatymui prieštaraujančiomis pripažinti ir įvestas valstybinių pensijų dydžio apribojimas, taip pat pensijų sumažinimas asmenims, kuriems reikalinga nuolatinė slauga. Jų būklė prilygsta 75–100 proc. darbingumo netekusiems asmenims, kuriems pensijos nebuvo sumažintos.
Tačiau KT pripažino, kad teisės aktų nuostatos, kuriomis buvo sumažintos senatvės ir valstybinės pensijos, o 1995–2002 m. dirbusiems pensinio amžiaus gyventojams neišmokėtų pensijų dalies išmokėjimas nukeltas iš 2010 m. į 2012-uosius, Konstitucijai neprieštarauja.
„Valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina pensijoms mokėti, pensijos gali būti mažinamos, tačiau tai darant privalu paisyti konstitucinių lygiateisiškumo, proporcingumo principų, nustatyti tolygų, nediskriminacinį pensijų mažinimo mastą“, – pabrėžiama KT nutarime.
Pamynė socialinio draudimo principą
Pasak parlamentaro Vytenio Andriukaičio, valdantieji ignoravo dar 2010 m. balandžio 10 d. KT išaiškinimą, kaip turi būti mažinamos pensijos ir atlyginimai esant itin sunkiai ekonominei padėčiai.
Be kita ko, 2010 m. KT pažymėjo, jog negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama senatvės pensija būtent dėl to būtų sumažinta didesniu mastu, nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu.
„Konstitucinis Teismas bylą išsprendė teismų, kurie kreipėsi išsiaiškinti dėl pensijų sumažinimo, ir pensininkų naudai. Eilės laukia dar viena byla – dėl naktinio mokesčio perversmo, taip pat pensijų ir atlyginimų mažinimo proporcingumo atitikimo konstitucinei doktrinai“, – teigė P.Andriukaitis.
Anot Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nario Mečislovo Zasčiurinsko, pensijų mažinimai pirmiausia prieštarauja moralinėms nuostatoms.
„Mes bene vieninteliai savo valdžios klaidas užmetę pensininkams ant pečių. Jei mūsų gyventojų pensijos būtų bent didesnės, tai būtų galima kažkaip pateisinti. O dabar jos kone mažiausios Europos Sąjungoje. Esant tokiam pragyvenimo lygiui mažinti pensijas nemoralu. Valstybė turi pensininkams grąžinti tai, kas buvo atimta, ir padėkoti, kad jie gelbėjo valstybę nuo nemokumo“, – tvirtino parlamentinio komiteto narys.
M.Zasčiurinsko įsitikinimu, diskriminuojant dirbančius pensininkus griaunamas socialinio draudimo principas.
„Dabartiniai pensininkai visą gyvenimą mokėjo draudimo įmokas ir užsidirbo senatvės pensijas. O valstybė, pamindama socialinio draudimo principą, nusprendė tai iš jų atimti“, – dėstė Seimo narys.
Nusmukdė žemiau skurdo ribos
Lietuvos pagyvenusių žmonių sambūrio „Gabija“ vadovės Danguolės Bartkutės teigimu, pensijų mažinimai tiek dirbantiems, tiek nedirbantiems pensininkams stipriai pablogino jų padėtį sunkiausiu metu.
„Išgyventi pasidarė daug sunkiau. Juk didžioji dauguma mūsų pensininkų gyvena žemiau skurdo ribos, tik viena procentas – aukščiau jos. Viskas brango – ir paslaugos, ir maistas, o pensijos sumažėjo“, – kalbėjo D.Bartkutė.
Anot sambūrio „Gabija“ vadovės, ieškoti teisybės per teismus pensininkų galimybės menkos. „Tam reikia finansų, kurių tokios organizacijos neturi, todėl ir nepajėgios apginti savo narių. Nebent pensininkų sąjunga „Bočiai“ tai galėtų daryti“, – aiškino D.Bartkutė.
2010–2011 metais sumažintos senatvės pensijos nuo šių metų pradžios grąžintos į 2009-ųjų lygį. Seimas neatkūrė sumažintų valstybės pensijų ir įvairių išmokų.
Sunkmečiu buvo sumažintos didesnės nei 650 litų per mėnesį pensijos. Jos, priklausomai nuo dydžio, mažėjo 2,1–12,3 procento. Dirbantiems arba gaunantiems draudžiamųjų pajamų pensinio amžiaus gyventojams, priklausomai nuo darbo užmokesčio, pensijos mažėjo iki 70 procentų.