„Delfi“ šaltiniai teigė, kad tuos popierius padalino buvęs užsienio reikalų ministras, buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas. Jis pats neigia kokį nors ryšį su šiomis mintimis, nors jos didžiąja dalimi sutampa su jo Kembridžo universiteto Geopolitikos centrui spalio 20 dieną parengta apžvalga. Apie ją „Delfi“ jau rašė, ir su ja galima susipažinti čia.
Minimuose popieriuose minima, kad „prastėjanti situacija Baltarusijoje yra dar vienas galvosūkis Baltijos šalims, Lenkijai ir apskritai ES“.
„Praėjus metams po prezidento rinkimų, Vakarai nepripažino Lukašenkos legitimumo. Tai, savo ruožtu, dar labiau pastūmėjo Lukašenką dar labiau į Kremliaus rankas, sustiprino aljansą tarp Rusijos ir Baltarusijos ir paskatino Minską dar labiau užgniaužti politinius oponentus, NVO ir pilietinę visuomenę. Tai lėmė numanoma grėsmė, kad užsienio šalys bandys „pakeisti režimą“.
Viena iš opozicijos lyderių S. Cichanouskaja, reziduojanti Lietuvoje, patraukė ypač didelį Vakarų lyderių dėmesį, tačiau iki šiol dėjo mažai pastangų paveikti vidinę dinamiką pačioje Baltarusijoje. Baltarusija traukiasi nuo „neutralumo“ koncepcijos, ir yra nusiteikusi stiprinti sąjungą su Rusija“, – teigiama popieriuose formuluojamuose teiginiuose.
Sako, kad yra Baltarusijos pareigūnų, kurie bando laimėti laiko Maskvos atžvilgiu
Paskui juose kursyvu rašomos pastabos, kad „99 proc. vertinimas yra teisingas“. Vienintelis dalykas, į kurį atkreiptas dėmesys yra dėl neutralumo ir ryšių su Rusija stiprinimo. Esą tam reikėtų atskiros diskusijos.
Tačiau išskirti keli punktai: „Baltarusijos ir Vakarų santykių krizė jau lėmė sumažėjusią veikimo erdvę Minskui Maskvos atžvilgiu. Tai yra akivaizdu net iš A. Lukašenkos vyriausybės retorikos ir viešai prieinamos informacijos apie integracines kalbas, ir tą patvirtino ne vieši šaltiniai.
Vis dėl to reikšmingi Baltarusijos vyriausybės veikėjai (…) vis dar atrodo pasiryžę veikti siekiant laimėti laiko Maskvos atžvilgiu , tikėdamiesi, kad eskalacijos su Vakarais tendencijos ilgainiui pasikeis , kas kažkaip sustiprins Minsko pozicijas, kad ji galėtų išvengti didelių suverenitetą varžančių nuolaidų darymo Rusijai. (…)
Nėra aišku, kiek realios šios viltys ir skaičiavimai“, – teigiama pastabose.
Siūlymuose – slapti pokalbiai
Popieriuose pabrėžiama, kad „vienintelė reali galimybė (spręsti situaciją) yra sankcijos ir įsitraukimas, kad būtų išvengta dar labiau dramatiškų scenarijų“
„Tai yra vienintelis būdas išvengti tolimesnės eskalacijos ir ilgainiui supaprastinti procesą aplink dialogą , kas lemtų kai kuriuos pozityvius pokyčius Vakarų ir Baltarusijos santykiuose ir pačios Baltarusijos vidaus reikaluose“, – rašoma dokumente.
Ir ten pat pateikiama pora pasiūlymų. Vienas iš jų yra slaptos kalbos tiesiai su Lukašenkos vyriausybe.
„Baltarusijos vyriausybės atstovai patvirtino susidomėjimą (tiek viešuose, tiek privačiuose pokalbiuose) ir pasirengimą pradėti tokias kalbas , jeigu jie matys „rimtą požiūrį iš Vakarų pusės“. Jiems rimtumas reiškia : a) išankstinių sąlygų neturėjimą; b) Minsko pripažinimo lygiu partneriu; c) politinį norą ir galimybes pasiekti sutarimų. Tokios kalbos galėtų prasidėti Baltarusijos užsienio reikalų ministro lygiu. Vakarų/ES pusėje tai galėtų būti arba aukštas pareigas užimantis pareigūnas, arba anksčiau tokias pareigas užėmęs pareigūnas, kuris turi tiesioginę prieigą prie sprendimų priėmėjų Vakaruose/ES“, – rašoma popieriuose.
Pasak minčių autoriaus, Minskas pasirengęs užtikrinti tokių kalbų konfidencialumą. Tačiau Baltarusijos pareigūnai esą išreiškė abejonių, kad toks konfidencialumas galėtų būti garantuotas iš ES pusės.
Dar vienas formatas, kuris yra siūlomas, yra konfidencialus „Antras kelias“, įtraukiant nedidelę grupę ekspertų ir buvusių ekspertų.
„Atskirai arba paraleliai slaptiems pokalbiams galėtų vykti „Antro kelio procesas“ : tai būtų a) reguliarus informacijos kanalas; b) platforma aptarti reikalus, kurie negali būti sprendžiami tiesiogiai per slaptus pokalbius; c) instrumentas vystyti idėjoms ir rekomendacijoms slaptiems pokalbiams (nors dalyviai turėtų nežinoti apie slaptų pokalbių egzistavimą)“, – teigiama dokumente.
Esą šiuo formatu galėtų būti pradžiai aptarinėjama saugumo regione tema. ES pusėje siūloma, kad tame formate galėtų dalyvauti Europos taikos institutas.
„Vakarai turėtų bendrauti tik Minsku. Pastangos kalbėtis su Maskva apie Baltarusiją sukėlė didelį nepasitenkinimą Minske. Antra, pastangos pradėti tokius pokalbius su Maskva jau pasitvirtino kaip bergždžias reikalas“, – rašoma popieriuose.
Kas yra tų minčių autorius, nėra aišku. V. Ušackas neigė prisidėjęs prie jų rengimo.
Jurkonis: čia jau girdėti dainų žodžiai
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, „Freedom House“ Vilniaus padalinio vadovas Vytis Jurkonis pastebėjo, kad oficialusis Minskas nuosekliai viešojoje erdvėje rodo norą turėti dialogą su Vakarais.
„Net yra tam tikras ribotas bendravimas tam tikrais nišiniais klausimais, kur tam tikras apsikeitimas nuomonėmis arba kažkokios pozicijos yra išsakomos vienai ar kitai pusei. Tas vyksta. Nereikia susidaryti klaidingo vaizdo, kad iš viso nėra jokio bendravimo.
Bet suprantama, kad Minskas labai norėtų išeiti į kitokį formatą, vėl grįžti į diskusiją, kas matyti ir tuose keliuose puslapiuose, daugiau kalbėti apie geopolitinius dalykus. Visas tas dokumentas labai primena tai, kas buvo kalbama taip vadinamoje Minsko dialogo platformoje, ir, ką kalbėjo tokie neva nepriklausomi, bet iš tikrųjų pakankamai artimi užsienio reikalų ministrui ir prezidento administracijai ekspertai. Čia yra jų dainos žodžiai“, – pastebėjo V. Jurkonis.
Pasak politologo, šis dokumentas neatrodo nei kažkuo naujas, nei šviežias.
„Atkartojami tie dalykai, kurie buvo kartojami ir ankstesniais metais, bandant įtikinti, kad sankcijas reikia mažinti, ir, kad būtinas dialogas, nes, priešingu atveju, Kremlius praris Baltarusiją, ar tai grės Baltarusijos suverenitetui“, – teigė V. Jurkonis.
Kai kurie dalykai painiojami sąmoningai
Pasak eksperto, turinio prasme kalbant, ten daug kas galimai sąmoningai yra supainiojama arba klaidinama.
„Nes ne Europa, ne sankcijos stumia Baltarusiją į Kremliaus glėbį, o dabartinė vadovybė. Ir jie absoliučiai nieko nedarė per pastaruosius dvidešimt metų, kad ta priklausomybė mažėtų. Kaip tik priešingai, ji nuolat didėja, nepaisant bent keletos bangų, kuomet Europa bandė atsiverti“, – konstatavo V. Jurkonis.
Pasak politologo, apie derybines grupes buvo kalbama įvairiais lygmenimis ir Europos Parlamente, ir tarptautinėse institucijose, ir daugiašaliuose formatuose.
„Net buvo bandoma organizuoti tokią lyg konferenciją Austrijoje kanclerio iniciatyva. Bandymų tikrai būta. O čia atrodo kaip tam tikras ekspertų ratelis, kuris sukūrė tokį dokumentą, kuris, tikėtina, bendraudavo Minsko dialogo formatuose, ir tiesiog „trukt už vadžių, vėl iš pradžių“ bandome grįžti į tai, kas buvo, tarsi nebuvo 2020 m. rekordinių represijų, kankinimų, žuvusių žmonių, hibridinių atakų, „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo, užgauliojimų. A. Lukašenka sakė: „užverskime šitą puslapį“. Iš principo šitas dokumentas labai primena šitą pasakymą, ir atspindi oficialaus Baltarusijos režimo liniją, ko jie norėtų“, – kalbėjo V. Jurkonis.
Maskva irgi gali turėti savo interesų
Politologas jau yra matęs bent tris keturias skirtingas iniciatyvas.
„Viena iniciatyva yra susijusi su Šveicarija. Grupė ekspertų, kurie lyg ir kurdavo įvairias aikšteles Donbaso situacijai sureguliuoti, ir kuomet žmonės klausė, „o ką manai“, tada retoriškai galėdavai klausti: o tai kaip pavyko sureguliuoti visą Donbaso situaciją?
Kai kurios iniciatyvos daugiau primindavo ne tikrai norą derėtis ir išsigryninti labai aiškią poziciją su Baltarusijos režimu, ką tikrai reikia daryti, nes tai tiesiog yra neišvengiama, (…) bet atrodė daugiau kaip bandymas viską įkinkyti į vilkinantį procesą – ne spręsti klausimus, bet imituoti veiklą, galbūt kažkam pasišildyti saulytėje neva kaip derybininkai. Man atrodo, kad pati Baltarusija yra tam tikras pavyzdys to viso proceso, tarkime, Normandijos formatas, kuomet Minske susitikdavo aukšto lygio politikai, A. Lukašenka pilstydavo kavutę A. Merkel, ir kas iš to? Sureguliavo? Mes kažkaip ramiau jaučiamės dėl situacijos Ukrainos pašonėje?“, – kalbėjo V. Jurkonis.
Tiesiog, pasak politologo, tai nebuvo tikros derybos, ir ateičiai jis perspėjo neapsigauti.
„Aikštelė jokiu būdu nebuvo neutrali. Tai buvo ta aikštelė, kur Kremlius jautėsi patogiai. Ir čia nereikia susikurti iliuzijų, kas yra ir tame dokumente tarsi referuojama į kažkokį neutralumą. Tai rodo ekspertizės nulinį lygį. Nes tai yra Kremliaus sąjungininkas numeris vienas. Rankutes kilnoja tarptautinėse institucijose taip, kaip reikia.
Šiuo metu Kremlius turbūt yra suinteresuotas, kad Baltarusijos režimas būtų Europos Kvazimodas numeris vienas, ir būtų pasikeista rolėmis. Jeigu anksčiau buvo daugiau kalbama apie sankcijas Kremliaus režimui, apie Kremliaus agresiją kaimyninėse valstybėse, kad dabar ES dominuotų Baltarusijos klausimas, – koks blogas ir baisus yra Baltarusijos režimas. Ir galbūt susikurtų tam tikrą erdvę jau po kažkiek laiko ir būtent Vladimiras Putinas galėtų įžengti į sceną ir sakyti: „mes padėsime Jums sureguliuoti visą šitą situaciją“, – sakė V. Jurkonis.
Pasak politologo, apsikeitimo rolėmis Minsko su Maskva scenarijus neatrodo neįtikėtinas.
„Ir galimybė Maskvai, kontroliuojant situaciją Minske, imituoti neva derybų procesą, ir sėsti prie derybų stalo kaip lygiavertis ir turbūt net vienas svarbiausių žaidėjų, kas neretai nuskamba ir kalbantis dvišaliu lygmeniu su ES valstybėmis“, – teigė V. Jurkonis.
