Jis socialinėje erdvėje teigė, jog teiginiai, kad „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino ir jo parankinių mirtys nėra geras signalas Ukrainai, yra iš dalies neteisingi.
„Nes kolektyvinio Vladimiro Putino valdžia dar labiau konsoliduojasi mafijos, fašizmo ir karo diktatūros valstybėje. Ne visai tiesa. Pirmiausia, tai nėra geras signalas mums“, – įžvalgomis feisbuke dalijosi diplomatas A. Januška.
Jo teigimu, Vakarai nepadarys jokių išvadų, nes ir toliau tikės, jog „galima pataisyti kolektyvinį V. Putiną“.
„Vakaruose nebus jokių išvadų (nesiderėti su teroristais), mes Vakarai toliau gyvensime iliuzijoje, kad galima pataisyti kolektyvinį Putiną, ir toliau neįvertinsime jo šalto imperialistinio pasiryžimo naikinti ir ukrainiečius, ir mus visus, jei tik bus leista išvengti atsakomybės. Ir būtent Vakarų pasimetimas tarp dviejų stulpų nėra gera žinia Ukrainai“, – konstatavo A. Januška.
Diplomato nuomone, net sunkiai prognozuojamas „kolektyvinis V. Putinas“ turi ir numatomą ir žmogišką savybę – kerštą. Tad tai turėtų paskatinti pagaliau padaryti išvadas dėl Kremliaus šeimininko, rašė A. Januška.
„Sudėjus nuodijimus poloniu ar novičioku NATO teritorijoje, lėktuvų numušimus, Ukrainos genocidą, ilgai kurtą sienų neliečiamumo tvarkos panaikinimą Europoje, Vakarai, bent jo sveikoji dalis, galėtų pagaliau padaryti išvadą, kad su V. Putinu ir tokia jo Rusija daugiau niekada nedraugausime ir nesiderėsime (nes iš tiesų tikėtis iš bandito ar teroristo kad jis laikysis susitarimo, naivu) ir kad jį būtina nugalėti. Bet Vakaruose yra demokratijų lyderių, kurie nepatrauks ištiestos rankos putinizmui, nes pamiršta, kad Rusija gerbia tik jėgą, ne draugystę“, – pabrėžė jis.
Diplomato A. Januškos teigimu, Vakarai bando suderinti du nesuderinamus dalykus.
„Susidvejinusi, skilusi sąmonė (kolektyvinė šizofrenija), kai bandoma suderinti nesuderinamus dalykus – Ukrainos pergalę ir Rusijos nepralaimėjimą, pageidaujamą stabilumą. Kol kas radome vienintelį būdą – uždrausti Ukrainai pilnai gintis, puolant taikinius Rusijos teritorijoje, dėl įvairių priežasčių dozuojant ginklų ir šaudmenų kiekį ir kokybę. Remti, kad išlikti (ir bent tai gerai), bet nepersistengti. Ir tai realybė, ne sąmokslo teorija“, – tikino diplomatas A. Januška.
Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras A. Januška dėmesį atkreipė ir į tai, kad JAV administracija, matydama, kad Ukrainos kontrpuolimas gali nusitęsti ir į kitus rinkiminius metus, „pradėjo sistemiškai formuoti anoniminių nutekinimų naratyvą, kaltinantį ukrainiečius negebėjimu kariauti“.
„Liūdna Vakarų realybė – kaltę už ginklų ir šaudmenų dozavimo (varlės virimo) politikos atsakomybę bandoma permesti perdėtiems lūkesčiams (ar tikėjimas Ukrainos pergale jau yra perdėtas lūkestis?) ar dar blogiau – Ukrainos kariuomenės tariamai nekompetencijai (pergalės turi daug draugų, pralaimėjimai – vienatvę).
Nesunku suvokti, kad Ukrainos mobilizaciniai resursai yra riboti, (palyginus su Rusijos) ir tiesiog reikalauti siųsti labiausiai patyrusius Ukrainos karius kaip koncentruotą masę be aviacijos palaikymo į begalinius minų laukus, daužomus artilerijos, dronų, aviacijos yra absurdas“, – savo nuomonę dėstė A. Januška.
Jis toliau svarstė, jog jeigu pagrindinė Ukrainos kariuomenės dalis „susinaikintų minų laukuose“, tai karo baigtis derybomis, ar taika už teritorijas, būtų matoma kaip Ukrainos išsigelbėjimas.
„O kai ukrainiečiai apsisprendė neiti va bank, saugoti savo karių gyvybes (nes tai yra svarbiausia ką jie turi, ir ką taip lengva sunaikinti), tai prasideda priešrinkiminis nepasitenkinimas, kam reikalingi milijardai, jei nėra greitos pergalės.
Niekas nebegirdi JAV generolų pasisakymų, kad JAV tokio kontrpuolimo be aviacijos niekada nevykdytų, ką parodė ir karo Irake (o Irakas – ne Rusija) epizodai.
Riboto ginklų ir šaudmenų tiekimas nėra hipotezė, nėra sąmokslo teorija, tai realybė – ir dėl objektyvių priežasčių (Vakarai, ypač Europa neturi šiandien pakankamai ginklų ir šaudmenų pasidalinimui) ir realpolitik (Miuncheno tipo appeasement'o ) pasaulio recidyvų“, – dėstė diplomatas A. Januška.
O jeigu kitų metų rudenį vyksiančius JAV prezidento rinkimus laimėtų Donaldas Trumpas ir įgyvendintų tai, ką žada – nutrauktų paramą Ukrainai ir verstų jos taikai su Rusija, nėra sunku, pasak A. Januškos, numatyti pasekmes ne tik Ukrainai, bet ir Lietuvai.
„Ar Lietuva gali ką čia padaryti? Ar aukštesnieji Lietuvos politikai gali būti ne tik žiūrovai, komentatoriai, ordinų dalintojai, selfių gamintojai, bet ir aktyvesni šalių koalicijų už Ukrainos besąlyginę pergalę kūrėjai? Teoriškai gali, o praktiškai nėra kam.
Paskutinė matoma pastanga buvo Andriaus Kubiliaus siūlymas susitelkti politikams Lietuvoje, kad padėtų susitelkti Vakaruose, padėti gintis Ukrainai, pagal ne tokios senos Lietuvos diplomatijos istorijos pavyzdžius – aktyviai kuriant koalicijas, kas iš dalies yra daroma tik parlamentiniu lygiu. Ir beveik jokios reakcijos. Lietuvoje strateginė tyla, nes visi užsiėmę įvairių serialų kūrimu ir žiūrėjimu. Kaip pats A. Kubilius (ironiškai?) pastebėjo, kad į jo tekstus atsiliepė net du komentatoriai. Tyli ir politikai, nors kreipimasis buvo ir į savų koaliciją“, – apgailestavo diplomatas A. Januška.
Jis toliau dėstė, jog gali net pasirodyti, kad koalicinė Vyriausybė nepastebint atsistatydino – „ne formaliai, bet galvose, mąstyme“.
„Atliekamas techninis valstybės gyvybės palaikymas, minimali buhalterija ir vadyba, reformos buksuoja, o lyderystės variklio nebėra. Kaip ir pavyzdžiui, būtino sutarimo, koordinacijos grėsmių iš Baltarusijos klausimais. Trys ministrai – užsienio, gynybos ir vidaus, plius Prezidentas, ir visi apie grėsmes kalba skirtingai, arba skirtingai akcentuoja savo ar partijos prioritetus.
Norėtųsi klysti, nes gal čia tik NATO summito ruošimo logistinis nuovargis ir besibaigiančios vasaros atsipalaidavimas. Matysim“, – feisbuke rašė diplomatas.
A. Januška vylėsi, jog jeigu šių darbų nepavyks atlikti Lietuvai, gal Lenkijoje praūžus rinkimams, „atsiras daugiau konsoliduojančios galios ir lyderystės, padėti aljansui nusimatyti aiškesnius karo Ukrainoje pergalės kontūrus“.
