Apie savo atliktus darbus D. Grybauskaitė kalbėjo trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje.

„Turbūt jau pastebėjote, kad teisėsaugos institucijos išdrįso pirmą kartą paliesti aukštus politikos atstovus netgi iš pozicijos, valdančiosios daugumos. To niekada nebuvo anksčiau“, - metinėje spaudos konferencijoje sakė D. Grybauskaitė.

Konkretaus asmens, kurį teisėsaugos institucijos išdrįso paliesti, prezidentė neminėjo, tačiau ne itin seniai generalinis prokuroras Darius Valys prašė Seimo panaikinti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovo, Seimo nario Vito Matuzo teisinę neliečiamybę. Parlamentas šį prašymą patenkino.

V. Matuzas įtariamas sukčiavimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir dokumentų klastojimu. Šioje byloje įtarimai pateikti daugiau nei dvidešimčiai asmenų, su šia byla siejamas ir laikinas lobisto Andriaus Romanovskio suėmimas.

Kritiškai atsiliepė apie VMI

Kalbėdama apie teisėsaugą, prezidentė negailėjo kritikos Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri „sau leido interpretuoti Vyriausybės nutarimus dėl neteisėto praturtėjimo“.

„Praktiškai išėmė iš patikrinamųjų sąrašo visus politikus tiek savivaldos lygmenyje, tiek Seimo lygmenyje“, - sakė D. Grybauskaitė, pridūrusi, kad įstatymas niekam jokių išimčių nedaro.

„Visi, kur yra tikėtinas arba matomas atviras įtarimas, kad praturtėjimas galėjo įvykti neteisėtai, turi būti preventyviai patikrinti ir tai yra pareiga. Aš tikiuosi, kad VMI girdi, ką aš sakau, ir užsiims tuo klausimu labai rimtai kitais metais“, - pridūrė prezidentė.

Politikai nori politizuoti teisėsaugos institucijas?

D. Grybauskaitės nuomone, jos pastangos nedaryti jokių išimčių kai kuriuos politikus verčia vėl politizuoti teisėsaugos institucijas.

„Pradėti siūlyti įvairūs įstatymai, kad teisėsaugos institucijų vadovai taptų priklausomi nuo vykdomosios valdžios, kam aš nepritariu ir nepritarsiu. Grįžti 10-15 metų atgal, kokia situacija buvo anksčiau, nėra prasmės. Nereikėtų grįžti atgal į istoriją, kuri nebuvo efektyvi, o priklausė tik nuo vykdomosios valdžios galios“, - sakė šalies vadovė.

Primenama, kad konservatorių parlamentaras Vaidotas Bacevičius yra pasiūlęs keisti Seimui atskaitingų institucijų vadovų atleidimo tvarką. Kadangi tokios institucijos privalo Seimui pristatyti metinę savo veiklos ataskaitą, buvo pasiūlyta iškart atleisti vadovus, jei parlamentarai ataskaitų nepatvirtintų. Tuo atveju, jeigu institucijos vadovą skiria prezidentas Seimo pritarimu, atleisti pareigūną būtų siūloma prezidentui.

FNTT istorijoje svarbiausia – kas nutekino informaciją apie „Snorą“

Klausiama kas ir ko, jos nuomone, siekė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) istorijoje, D. Grybauskaitė atsakė apibendrintai. Jos teigimu, paprastai ministrams ar vykdomajai valdžiai pavaldžių teisėsaugos institucijų vadovų likimai yra blogi dėl to, kad nauji valdantieji siekia „pastatyti“ savus žmones.

„Galiu tik tiek pasakyti, kad visa tokių institucijų istorija, kurios yra prie vykdomosios valdžios, pavaldžios atskirai ministerijai arba atskiram ministrui, dažniausiai baigiasi blogai dėl to, kad atėjusi valdančioji dauguma mėgina pakeisti vadovus, kad jie vykdytų valdančiosios daugumos nurodymus – tikrintų opozicijos finansuotojus ir draugus, o pozicijos įmonių netikrintų. Taigi jos didele dalimi naudojamos kaip valdančiosios daugumos instrumentai“, - sakė D. Grybauskaitė.

Tačiau ji pabrėžė, kad FNTT istorijoje esminis klausimas buvo – kas nutekino informaciją apie planus nacionalizuoti banką „Snoras“.

„Bet čia konkrečiai buvo kalbama apie tai, kas nutekino informaciją apie „Snorą“, o tai kainavo Lietuvai ir kainuos visam biudžetui didelius pinigus. Apie tai buvo kalbama“, - teigė prezidentė.

„Čia visiškai nesvarbu, ką kas tikrino ir kas darė: jeigu yra įtarimai, kad informacija nutekinta, tie žmonės turi būti tikrinami“, - pridūrė D. Grybauskaitė.

Premjero patarėjas: tikrinant neteisėtą praturtėjimą išimčių nedaroma

Premjero patarėjas Mykolas Majauskas teigia, kad VMI, atlikdama tyrimus dėl neteisėto praturtėjimo, nedaro išimčių kokioms nors gyventojų grupėms.

„VMI mus užtikrina, jog braukymų iš tikrintinų valstybės tarnautojų sąrašų nebuvo. Tai buvo ir yra tikslinis būtent valstybės tarnautojų ir pareigūnų sąrašas, kurio atrankos principai buvo sutarti tarpinstitucinės Antikorupcijos grupės posėdyje. Esame informuoti, jog vykdant gyventojų pajamų apmokestinimo kontrolę yra lygiai taip pat nuodugniai tikrinami ir politikai, kurių per metus VMI yra patikrinusi apie šimtą", - pranešime spaudai cituojamas patarėjas.

Taip jis reagavo į prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimą, jog VMI leido sau interpretuoti Vyriausybės nutarimus dėl neteisėto praturtėjimo ir iš tikrinamųjų sąrašo išbraukė politikus.

Vyriausybė teigia, kad Mokesčių inspekcija, įgyvendindama gyventojų pajamų apmokestinimo ir turto įsigijimo šaltinių kontrolę, nedaro išimčių kokioms nors gyventojų grupėms ir tikrinimams. Tikrinami asmenys atrenkami, taikant atrankos kriterijus, pagal kuriuos nustatoma galima mokesčių vengimo ir neteisėto praturtėjimo rizika.

„Atliekamų patikrinimų metu nustačius, kad asmens turtas viršija pajamas, fiksuojami galimo neteisėto praturtėjimo požymiai ir apie visus atvejus be išimties informuojamos ikiteisminio tyrimo institucijos", - rašoma pranešime.

Vyriausybės duomenimis, nuo 2011 metų VMI yra nustačiusi apie 140 galimo neteisėto praturtėjimo atvejų, tarp kurių yra ir rezonansinių bylų dalyvių, nusikalstamų susivienijimų narių, kontrabandininkų, taip pat ir aukštas pareigas užimančių valstybės tarnautojų bei politikų. Atlikti tarnautojų tikrinimo rezultatai atnešė 3,5 mln. litų papildomai į biudžetą mokėtinų mokesčių ir buvo užkirstas kelias legalizuoti apie 60 mln. litų galimai neteisėtų lėšų, paneigus jų kilmės šaltinius.