„Galiu ir noriu skirti savo patirtį, žinias bei gebėjimus tam, kad išguitume šešėlius iš moralės, politikos, ekonomikos ir sukurtume kitokią piliečių Lietuvą, piliečių valstybę. Todėl dalyvausiu prezidento rinkimuose“, - teigė ji.
„Iššūkis – mums visiems“
„Apsisprendžiau, kad esu pasiruošusi grįžti į Lietuvą, jei žmonės nuspręs, kad esu reikalinga dabar Lietuvoje, - sakė eurokomisarė. – Matau, kad esame visi pasiilgę tiesos, skaidrumo ir atsakomybės už savo šalį. Norime visi gyventi be baimės, pasitikėdami savimi, vienas kitu ir rytojumi.“
D. Grybauskaitė tvirtino, jog sprendimą dėl kandidatavimo buvo sudėtinga priimti. Šį žingsnį žengti esą paskatino žinojimas, kad į Lietuvą atslenka pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė ir kokios klostosi perspektyvos artimiausiems dvejiems metams. Lemiamu akstinu tapo sausio 16 d. įvykiai – riaušės prie Seimo rūmų.
„Kaip profesionalė mačiau, kokia ekonominė ir politinė situacija klostosi šalyje. Taip pat pamačiau tam tikrų jėgų norą destabilizuoti padėtį. Manau, kad tiesiog suveikė mano pareigos supratimas. Kiekvienas žmogus tokioje situacijoje turi apsispręsti, ką jis gali duoti savo šaliai, kada jis turi grįžti ir kur gali būti naudingesnis konkrečiu metu“, - pažymėjo eurokomisarė, tačiau kurios jėgos esą siekė destabilizuoti padėtį, neįvardijo.
Sėkmingai Briuselyje dirbusi D. Grybauskaitė galėjo tikėtis likti eurokomisare antrai kadencijai. „Pasirinkimas buvo tarp sočios ramybės ir visiškai nežinomos ateities. Tai – iššūkis ne man, o mums visiems. Tik visi kartu galėsime susitvarkyti su iššūkiais, kurie ateina į Lietuvą“, - sakė ji.
Pagal galiojančią tvarką, EK nariai, dalyvaujantys viešuose rinkimuose, turi laikinai palikti postą kampanijos metu – išeiti nemokamų atostogų. D. Grybauskaitė yra gavusi EK vadovo Jose Manuelio Barroso sutikimą nuo oficialios rinkimų kampanijos pradžios – balandžio 17 d. nevykdyti savo pareigų.
Apklausų žadamos lengvos pergalės nesitiki
Buvusi socdemų finansų ministrė, bet jokiai partijai nepriklausanti D. Grybauskaitė, savo pažiūras apibūdinusi kaip „vidurio ir centro“, rinkimuose dalyvaus savarankiškai. Premjeras Andrius Kubilius ne kartą teigė siūlysiąs savo vadovaujamai Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams paremti eurokomisarę.
Kandidatuoti D. Grybauskaitę ragino ir daugiau politikų bei visuomenės veikėjų. Liberalų sąjūdžio valdyba ketvirtadienį paskelbė remsianti jos kandidatūrą.
Eurokomisarė vylėsi, kad surinkti 20 tūkst. Lt rinkėjų parašų, kurių reikia norint būti įregistruotam kandidatu, padės surinkti žmonės, visuomeninės organizacijos ir partijos. „Pagalbos norėsiu ir prašysiu savanoriškos. Niekam negalėsiu įsipareigoti, norėsiu išlikti nepriklausoma“, - pažymėjo ji.
D. Grybauskaitė teigė organizuosianti kuklią agitacijos kampaniją: „Sunkmečio metu nėra ko švaistytis pinigais visiems. Būsiu atvira paramai be įsipareigojimų.“
„Kiekvienoje partijoje rasime garbingų ir padorių žmonių, - teigė EK narė. – Atstumti partiją, kuri yra sulaukusi žmonių pasitikėjimo ir dirba parlamente, nenorėčiau.“
Klausiama, ar iš prezidento Valdo Adamkaus yra išgirdusi pritarimą kandidatavimui, D. Grybauskaitė teigė, esą jai bus svarbi visų žmonių parama, o „atskirų politikų ar lyderių paramos nenorėtų nei prašyti, nei užsitikrinti“.
Paskelbti savo sprendimą aukšta ES pareigūnė delsė iki pat oficialios kandidatų kėlimo pradžios, taip išlaikydama ne tik intrigą ir versdama galimus konkurentus trypčioti vietoje, bet ir apsisaugodama nuo įvairios neigiamos informacijos, kuri paprastai išmetama į viešumą prasidėjus agitacijos kampanijai.
Spaudos konferencijoje D. Grybauskaitė juokavo delsusi tik keturias valandas, mat oficialus kandidatų į prezidentus kėlimas prasidėjo tik ketvirtadienį. Tą pačią dieną ji ketina pateikti dokumentus Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Visuomenės apklausos rodo, kad aukšta Europos Sąjungos pareigūnė jau seniai yra rinkėjų favoritė, gerokai lenkianti net artimiausius varžovus. „Vilmorus“ direktorius sociologas Vladas Gaidys spėja, kad ji galėtų laimėti jau pirmame ture, surinkusi daugiau nei pusę balsų.
Tačiau ketvirtadienį D. Grybauskaitė teigė nenorinti pervertinti apklausų: „Dėkoju žmonėms už gerą žodį, bet manau, kad rinkimų maratone apklausų rezultatai keisis. Neatmesčiau, kad gali būti antras turas.“
Kovos menus prisimena dirbdama
Pasiteravus, ar pasitiki dabartiniu premjeru Andriumi Kubiliumi, eurokomisarė pažymėjo, kad vertinti šios Vyriausybės ir jos vadovo darbą bus galima tik po pusmečio, sulaukus realių rezultatų.
„Matydama klaidas ir pirmuosius sprendimus galiu pasakyti, kad Vyriausybė darė tai, kas būtina kiekvienai vyriausybei. Neapsieita be klaidų. Vertinu žmones, kurie sugeba tai pripažinti ir taisyti“, - kalbėjo ji.
D. Grybauskaitė pripažino ir pati ne kartą klydusi: „Esu savikritiška, bet gyvenime stengiuosi elgtis taip, kad nereikėtų gailėtis. Klaidų buvo, tačiau niekada nereikėjo gailėtis. Jos – smulkios ir nevertos dėmesio.“
Kovos menų juodą diržą turinti eurokomisarė pripažino, kad anksčiau įgytų sportinių sugebėjimų šioje srityje dabar nelabai prireikia. „Kovos menai yra ne fizinės pratybos, o gebėjimas dirbti, bendrauti, savidisciplina. Tai yra bruožai, būtini kiekvienam vadovui. (…) O su amžiumi atsiranda kitų sporto sporto šakų. Dabar dažniausias sportas – 12-14 valandų darbo biure. Yra ir dviratis, baseinas, pasivaikščiojimai.“
Buvo išrinkta Metų komisare
D. Grybauskaitė gimė 1956 m. kovo 1 d. Vilniuje. 1983 m. baigė politinės ekonomikos studijas tuometinio Leningrado A. Ždanovo universitete, 1991 m. – specialią programą vadovams Vašingtono Džordžtauno universiteto Tarptautinių ekonominių santykių institute. 1988 m. Maskvos visuomenės mokslų akademijoje apsigynė socialinių mokslų daktarės laipsnį.
Aštuntajame dešimtmetyje dirbo LTSR valstybinės filharmonijos kadrų skyriuje, vėliau – Leningrado kailių fabrike, buvo LTSR Mokslų akademijos atsakingoji sekretorė. 1983-1990 m. Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje vadovavo Žemės ūkio kabinetui, dėstė Politinės ekonomijos katedroje.
1990-1991 m. buvo Ekonomikos instituto mokslinė sekretorė, trumpai dirbo programų vadove Vyriausybėje ir pradėjo karjerą finansų bei užsienio reikalų politikos srityje.
1991-1993 m. dirbo Tarptautinių ekonominių santykių ministerijos Europos departamento direktore, vėliau ėjo analogiškas pareigas Užsienio reikalų ministerijoje. Tuo metu D. Grybauskaitė vadovavo Lietuvos deryboms su ES dėl laisvosios prekybos sutarties.
1994-1995 m. buvo nepaprastoji pasiuntinė ir įgaliotoji ministrė Lietuvos misijoje prie ES, vyriausiojo derybininko su ES pavaduotoja, 1996-1999 m. – įgaliotoji ministrė Lietuvos ambasadoje JAV.
1999 m. tapusi finansų viceministre, vadovavo Lietuvos deryboms su Tarptautiniu valiutos fondu ir Pasaulio banku. 2000 m. buvo paskirta užsienio reikalų viceministre ir vyriausiojo derybininko su ES pavaduotoja, 2001 m. – finansų ministre.
Šias pareigas D. Grybauskaitė ėjo iki 2004 m., kai Lietuvai tapus ES nare, buvo deleguota į Europos Komisiją. Tų pačių metų lapkritį Europos Parlamentas jai patikėjo eurokomisarės, atsakingos už finansinį programavimą ir biudžetą, pareigas.
2005 m. savaitraštis „European Voice“ paskelbė D. Grybauskaitę Metų komisare už „neišsenkančias pastangas reformuoti ES biudžetą, siekiant kuo didesnę jo išlaidų dalį skirti tyrimams, plėtrai ir kitoms ES veikloms, galinčioms paspartinti ES konkurencingumą“.
Įtakingas JAV dienraštis „Wall Street Journal“ yra pavadinęs ją „geležine ledi“, lygindamas su buvusia Didžiosios Britanijos premjere Margaret Thatcher.
Pastaraisiais metais D. Grybauskaitė negailėjo kritikos Lietuvos valdžiai dėl neribojamų išlaidų, nekompetentingos politikos ir netinkamos kovos su infliacija.
Turi nepaprastosios ir įgaliotosios ambasadorės rangą, kalba lietuvių, anglų, rusų, lenkų ir prancūzų kalbomis. Netekėjusi.