„Turime grįžti prie to, kas nebuvo padaryta ankstesnių diskusijų metu, taip pat ir dėl galimybės išimti finansavimą, kuris yra teikiamas juridinių asmenų. Vis tik turėtume būti atviresni ir pasakyti tiesiai, kad finansuoti turėtų rinkėjas ir valstybės biudžetas. Tai būtų skaidriausia sistema, kuri atrištų rankas politinėms partijoms, padarytų jas mažiau priklausomas nuo finansinių rėmėjų ir tai leistų partijoms atėjus į valdžią neatidirbinėti tų pinigų arba kitaip vykdyti atskirų grupių užsakymus“, – antradienį metinėje spaudos konferencijoje sakė prezidentė.
Ji tvirtino inicijuosianti atitinkamas įstatymų pataisas.
„Aš nesu įsitikinusi, ar politinės partijos su tuo sutiks, kai kurioms labai patinka priklausyti nuo juridinių asmenų, kai kurios labai patenkintos tokiu biudžeto finansavimu, nes jis yra labai neskaidrus. Bet pačios partijos ir politinė sistema Lietuvoje turėtų būti suinteresuota tapti nepriklausoma nuo tokios priklausomybė. Daugelyje šalių partijos finansuojamos tik iš biudžetų su labai nedideliu piliečių dalyvavimu su labai nedidelėmis sumomis“, – kalbėjo šalies vadovė.
Paprašyta įvardyti partijas, kurios yra patenkintos juridinių asmenų finansavimu, ji atsakė:
„Jūs patys galite tas partijas rasti ir pasižiūrėti, kai buvo diskusijos dėl partijų finansavimo įstatymo pokyčių ir kokios partijos balsavo prieš, kad juridiniams asmenims būtų uždrausta mokėti. Tai nėra paslaptis“.
D.Grybauskaitės nuomone, partijoms pinigų iš biudžeto daug nereikia.
„Tų pinigų tiek daug nereikia, svarbu, kaip juos naudoji. Jeigu nepirkti žiniasklaidos ir juos naudoti skaidriai, tai tų pinigų daug nereikia. Darbai turi rodyti, ar dirbama žmogui, ar partijos interesams“, – tvirtino ji.
Daugiausiai pinigų – liberalams
Antradienį dienraštis „Kauno diena“ rašo, kad šių metų pirmą pusmetį daugiausia aukų susirinko dvi liberalios valdančiosios koalicijos partnerės – Liberalų sąjūdis (LS) bei Liberalų ir centro sąjunga (LiCS). O didžiausios šalies partijos – konservatoriai ir ypač socialdemokratai – smarkiai atsiliko nuo partinių kišenių papildymo lyderių.
Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateiktos finansinės ataskaitos rodo, kad per pirmus šešis šių metų mėnesius LS iš fizinių ir juridinių asmenų susirinko 775 tūkst. litų, iš jų 537 tūkst. litų gavo antrą ketvirtį.
Liūto dalį LS pajamų sudarė įvairių bendrovių ir įmonių aukos – iš viso 757 tūkst. litų.
LiCS pusmečio pajamos, kaip nurodyta VRK pateiktoje deklaracijoje, sudarė 623 tūkst. litų. Kiekvieną ketvirtį surinkta maždaug po lygiai. Juridiniai asmenys liberalcentristams paaukojo 516 tūkst. litų, fiziniai – 106 tūkst. litų.
Didžiausia valdančioji partija Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) per pirmą pusmetį gavo 441 tūkst. litų aukų.
Ir TS-LKD, kaip ir visos likusios partijos, daugiausia lėšų savo veiklai gauna iš įvairių bendrovių. Per pirmą šių metų pusmetį juridiniai asmenys konservatoriams paaukojo 441 tūkst. litų, fiziniai – vos 8 tūkst.
Dienraščio teigimu, didžiausia opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) negali pasigirti gautų aukų gausa.
Per pirmą šių metų pusmetį socialdemokratams iš viso buvo paaukota kelis kartus mažiau nei liberalams ar konservatoriams – tik 134 tūkst. litų. Iš jų 128 tūkst. litų gauta iš įmonių, apie 6 tūkst. litų – iš pavienių asmenų.
Darbo partija (DP) per pusmetį gavo 125 tūkst. litų aukų. Kaip ir anksčiau, šią partiją daugiausia remia visos jos pirmininko milijonieriaus Viktoro Uspaskicho įmonės. Opozicinė „Tvarkos ir teisingumo“ partija pirmą ir antrą šių metų ketvirtį gavo 622 tūkst. aukų.
Antradienį sukako lygiai dveji metai, kai Lietuvos prezidente inauguruota D. Grybauskaitė. Prieš tai ji ėjo Europos Sąjungos biudžeto ir finansų komisarės pareigas, yra buvusi Lietuvos finansų ministre.
Šalies prezidentė nuo savo kadencijos pradžios yra populiariausia politikė šalyje. Naujienų agentūrs BNS užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Rait“ apklausa parodė, kad daugiau nei pusė gyventojų pripažino, jog šalies vadovės veikla pateisino jų lūkesčius.
Lietuvoje prezidentas renkamas penkerių metų kadencijai.