Tačiau jis pareiškė norintis išgirsti priežastis, kodėl prarado pasitikėjimą. „Tikrai tarp mūsų katė neperbėgo“, - trečiadienį žurnalistams sakė ministras.
Nepasitikėjimo priežasčių neišgirdo
„Jei aš esu vienintelė kliūtis Lietuvos vidaus ir užsienio politikoje, aš šią kliūtį pašalinsiu pasirašydamas atsistatydinimo pareiškimą“, - pareiškė V. Ušackas.
„Žinau prezidentės nuomonę. Niekada nesilaikiau kėdės ir nesiekiau jos. Jei esu kliūtimi tolimesnei darniai Vyriausybės veiklai, ypač šiais sunkumų metais, priimsiu sprendimą atsistatydinti. Tačiau pirmiausiai norėčiau palaukti šio vakaro koalicijos susitikimo ir partijos nuomonės“, - sakė ministras. Tačiau jis prisipažino asmeniškai negavęs atsakymo į klausimą, kodėl prarado pasitikėjimą.
V. Ušackas patikino, kad tarp jo ir prezidentės nuomonių skirtumų dėl užsienio politikos strategijos „nėra ir niekada nebuvo“, nebent keli klausimai, į kuriuos jis visuomet esąs pasiruošęs atsakyti. Tačiau jis pripažino matąs diskusiją viešumoje, todėl pateikė savo siūlymus Seimo pirmininkei Irenai Degutienei siekti naujo susitarimo dėl užsienio politikos prioritetų.
„Gerbiu prezidentės poziciją. Man pirmiausia yra garbė dirbti A. Kubiliaus vadovaujamoje Vyriausybėje šiais ypatingai didelių, sudėtingų iššūkių metais. Tikiuosi, kad savo beveik 20 metų diplomatinės tarnybos patirtimi galėjau prisidėti prie nuoseklios Lietuvos užsienio politikos įgyvendinimo“, - kalbėjo ministras.
Jis patikino nenorintis būti kliūtimi nei darniai Vyriausybės veiklai, nei Vyriausybės ir prezidentės bendradarbiavimui.
Į klausimą, ar nepasitikėjimo pareiškimas yra asmeninių sąskaitų suvedinėjimas, V. Ušackas pakartojo norintis žinoti to priežastis. Jis teigė pastarąjį kartą su prezidente bendravęs rugsėjį.
Nepatiko „ultimatyvūs pareiškimai“
„Prezidentė informavo premjerą, kad bendras darbas su V. Ušacku nebuvo sėkmingas ir yra neperspektyvus, nes ministras yra praradęs prezidentės pasitikėjimą“, - po susitikimo žurnalistams sakė šalies vadovės atstovas spaudai Linas Balsys.
Po pirmadienį vykusio susitikimo su premjeru ir visais ministrais D. Grybauskaitė pareiškė norinti Vyriausybės, kuri daugiau dirbtų ir mažiau šnekėtų, kuri, anot jos atstovo, būtų susitelkusi konkretiems rezultatams, o ne kalboms. „Tokia nuostata galioja visiems ministrams, užsienio reikalų ministrui taip pat“, - pažymėjo L. Balsys.
Anot D. Grybauskaitės, užsienio politika yra itin svarbi valstybės interesams ir „negali tapti užsienio reikalų ministro politinės savireklamos įkaite“.
Pagal Konstituciją, prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką. Kitaip tariant, pasak L. Balsio, šalies vadovas nustato strategiją, formuluoja užsienio politikos tikslus, kartu su Vyriausybe vykdo: dalyvauja derybose, išvykose, vizituose, formuluoja taktiką.
„Prezidentė priversta konstatuoti, kad ministras negali turėti asmeninės užsienio politikos ir ją vykdyti nederindamas su valstybės vadove, o kartais ir su ministru pirmininku, - teigė šalies vadovės atstovas. - Taigi šiandien prezidentė reiškia nepasitikėjimą ministrui V. Ušackui ir kreipiasi į ministrą pirmininką, kad šis pareikštų savo nuomonę bei imtųsi konkrečių procedūrinių veiksmų, kurie atvestų prie teikimo atleisti užsienio reikalų ministrą.“
Paprašytas paminėti konkrečius atvejus, L. Balsys teigė: „Žinote, diplomatija ir užsienio politika yra tokia subtili sritis, kur turbūt sunku įvardyti vieną ar kitą datą, o daugelis užsienio diplomatijos dalykų viešai neaptarinėjami. Galima būtų prisiminti kai kuriuos ultimatyvius pareiškimus kaimyninėms valstybėms, kai buvo klausimai sprendžiami iš ministro pusės ultimatumų forma, o prezidentė ragino imtis politinio dialogo.“
Prieš savaitę Užsienio reikalų ministerija įteikė notą Baltarusijai dėl šios šalies prokuratūros atsisakymo suteikti Lietuvai teisinę pagalbą Sausio 13-osios byloje. Mūsų šalis siekia patraukti atsakomybėn Baltarusijoje esančius generolą Vladimirą Uschopčiką ir Stanislavą Juonienę.
Notos nederino su Prezidentūra
Komentuodamas užuominas apie notą Baltarusijai V. Ušackas teigė esąs nustebęs, nes esą „visuomet pasisakė už dalykiškus, konstruktyvius santykius su visomis kaimyninėmis šalimis“ ir už tai, kad ne tik reikia vadovautis savo vertybėmis, bet ir kalbėtis su kaimynais, įskaitant Baltarusijos vadovą Aleksandrą Lukašenką ar Rusiją. „Nematau skirtumo, priešingai – mes dirbome ranka rankon su prezidente. Tikrai esu nustebęs tokių pasakymų, tai neatitinka realybės“, - kalbėjo diplomatijos vadovas.
Pasak jo, ministerijos pareiga priminti bet kuriai valstybei, kad ji privalo laikytis dvišalių susitarimų. V. Ušacko teigimu, minėta nota su Prezidentūra nebuvo derinta, kaip ir daugelis kitų analogiškų dokumentų.
Atremdamas kaltinimus dėl pernelyg aktyvių viešųjų ryšių, ministras pareiškė „niekada nesiekęs savireklamos, dirbęs savo darbą, kaip ministras ir diplomatijos šefas, todėl tokie pareiškimai stebina“.
A. Kubilius: gali būti skirtingi požiūriai
„Ne vieną kartą esu sakęs, kad bet kuris ministras turi turėti prezidentės ir premjero pasitikėjimą, - po susitikimo sakė premjeras A. Kubilius. - Tie požiūriai – prezidentės ir premjero – gali būti kartais nebūtinai sutampantys, prezidentė ar premjeras gali turėti savo požiūrį. O tai, kad šiandien labai aiškiai buvo įvardyta, kad ministras V. Ušackas neturi prezidentės pasitikėjimo, išdėstyti motyvai, kodėl to pasitikėjimo nebeturi, daro situaciją pakankamai aiškią.“
Anot premjero, Vyriausybės nariai atėjo dirbti ir „niekas nesilaiko kėdės“. „V. Ušackas, mano įsitikinimu, yra patyręs profesionalas. Man tenka apgailestauti dėl susiklosčiusios padėties. Ją artimiausiu metu aptarsiu su ministru, koalicijos partneriais, savo partija ir rasime sprendimus“, - pažymėjo Vyriausybės vadovas. Esą tik tuomet bus pradėta V. Ušacko atleidimo procedūra.
Į klausimą, ar pats pasitiki ministru, A. Kubilius atsakė lakoniškai: „Sakiau, kad gali būti skirtingi požiūriai.“ Jis leido suprasti, kad V. Ušackas galėtų tęsti karjerą diplomatinėje tarnyboje, nes ji ir ministro darbas esantys skirtingi dalykai.
Nuomonės išsiskyrė ir dėl A. Lukašenkos, ir dėl CŽV kalėjimo
D. Grybauskaitė pastaruoju metu ne kartą viešai kritikavo V. Ušacką. Praėjusią savaitę prezidentė teigė, jog niekada viešai nesakė, kad remia ministrą. Kiek anksčiau šalies vadovė, komentuodama V. Ušacko nuomonę dėl patalpų slaptam CŽV kalėjimui, ironiškai palinkėjo jam sėkmės.
Ministro ir prezidentės nuomonės išsiskyrė vertinant Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadų dėl slapto JAV Centrinės žvalgybos valdybos sulaikymo centro. Parlamentarai konstatavo, kad Lietuvoje buvo įrengtos patalpos tokiam centrui, o amerikiečių orlaiviai skraidė į mūsų šalį, tačiau ar buvo atvežami sulaikyti asmenys, nenustatė.
Anot D. Grybauskaitės, šios išvados iš dalies patvirtino jos netiesioginius įtarimus. Savo ruožtu V. Ušackas pareiškė svarbiausia žinia pasauliui laikantis tai, kad nebuvo nustatyta, jog į Lietuvą buvo atvežami terorizmu įtariami asmenys. „Išvadose kalbama apie prielaidas, tačiau man svarbiausia išvada, ir svarbiausia žinia pasauliui, kad nėra faktų ir informacijos, kurie patvirtintų, kad Lietuvoje buvo CŽV kalėjimas“, - teigė jis.
Pernai rudenį prezidentė atsisakė skirti buvusį savo pirmtako Valdo Adamkaus patarėją Valterį Baliukonį ambasadoriumi Ispanijoje, vėliau nurodė skubiai atšaukti ambasadorių Gruzijoje Mečį Laurinkų – ji tikino ministro to prašiusi mėnesį.
D. Grybauskaitei praėjusią savaitę, minint Sausio 13-ąją, paskelbus, kad į Kovo 11-osios Akto pasirašymo 20-mečio minėjimą kvies ne tik Europs Sąjungos šalių, bet ir kaimyninių valstybių prezidentus, ministras sakė, kad šiandien nebūtų pats geriausias momentas laukti atvykstant Baltarusijos vadovo Aleksandro Lukašenkos.
V. Ušackas ne kartą teigė nematantis pagrindo atsistatydinti. Savo ruožtu Vyriausybės vadovas antradienį Lietuvos radijui teigė, kad V. Ušackas turi stengtis atgauti prarastą šalies vadovės pasitikėjimą. Priešingu atveju esą teks ieškoti „kitų sprendimų“.
Pats V. Ušackas ne kartą tvirtino tiesiogiai priekaištų negirdėjęs nei iš valstybės vadovės, nei iš Seimo pirmininkės Irenos Degutienės lūpų, taip pat nepastebėjęs skirtumų tarp savo ir šių aukščiausių valstybės pareigūnių požiūrio į Lietuvos užsienio politikos prioritetus. Jo politinė filosofija esą sutampa su konservatorių-krikdemų pažiūra.
Teisininko diplomą turintis V. Ušackas ministru tapo po 2008 m. Seimo rinkimų. Prieš tai jis dirbo ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje, anksčiau – JAV.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų deleguotas V. Ušackas nėra pirmas penkioliktosios Vyriausybės narys, kuriam valdantiesiems tenka ieškoti pamainos. Po prezidento rinkimų tvirtinant Vyriausybės sudėtį posto neteko socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys, kurį pernai vasarą pakeitė Donatas Jankauskas. Be to, finansų ministras Algirdas Šemeta, tapęs eurokomisaru, buvo pakeistas Ingrida Šimonyte.