„Matau, kokia svarbi yra mūsų auka. Svarbu kad pildytųsi vaikų svajonės, kad fondas galėtų nupirkti vaistus, kurių valstybė nekompensuoja“, – paklausta, kodėl nusprendė realizuoti šią idėją, pasakojo mergina.
Savanorystės tikslais šiemet jau įveikė 7 tūkst. km
Nors I. Krivickaitė dar mokosi mokykloje, tik tuo merginos veikla neapsiriboja. Ji ne tik lanko karate treniruotes, bet ir savanoriauja labdaros ir paramos fonde „Mamų unija“, veda užsiėmimus vaikams Kauno klinikų onkologiniame skyriuje bei nuolat bendrauja su vėžiu sergančiais vaikais ir jų tėvais.
„Savanorystė mano gyvenime užima bene pačią svarbiausią vietą. Šiais metais savanorystės tikslais traukiniais ir autobusais jau nuvažiavau daugiau nei 7000 km. Nuolat galvoju apie vaikus, kurie liko ligoninėse, apkabinu juos savo geromis mintimis, tėvams siunčiu stiprybės. Galvoju, kaip išpildyti vieno ar kito troškimus, kaip smagiau praleisti laiką kartu. Man tai svarbu, nes matau, kad jiems yra gera. Sunku viską suderinti – savanorystę, mokyklą, poilsį, treniruotes. Tačiau kol kas viskas sekasi“, – džiaugėsi mergina.
Anot jos, kiekvienas sutiktas vaikas, kaip ir jį lydinti istorija – unikali ir individuali.
Ir lenktynes žaidžia, ir į kiną eina
„Kiekvienas skirtingai priima ligą ir mane. Vieni prisileidžia labai arti, kiti visai nenori bendrauti. Manau tai normalu. Būna ir pykčio, ir liūdesio, ir džiaugsmo, kuris toks tikras ir toks didelis“, – pasakojo I. Krivickaitė.
Pasak merginos, labiausiai jai įsimena tie vaikai, kurie leidžia būti šalia nepaisant to, kokia šiuo metu yra jų nuotaika ar savijauta.
„Atsimenu, kaip su vienu sergančiu berniuku ligoninės koridoriuje žaidėme lenktynes. Visą valandą lakstėme. Man išeinant draugužis sako „Ieva, tu labai fainas“. Aš nustembu ir primenu jam, kad galiu būti tik faina, nes esu mergaitė. O jis rimtu veidu: „Ne... mergaičių tokių fainų nebūna.
Būna, kad paklaususi apie turimą svajonę išgirstu atsakymą: „Nueiti su tavimi į kiną. Bet būtinai su tavimi ne su kažkuo kitu!“ Kai tiek laiko praleidi su vaikais, tiesiog pats negali užaugti. Mažiukai vis moko mane džiaugtis paprastais dalykais, vyresni tampa mano draugais, su kuriais bendrauju net tada, kai liga pasitraukia. Daug bendrauju ir su mamomis, prieš visas norėčiau nusilenkti milijoną kartų ir tai būtų per maža. Jos visos – tokios nuostabios, tokios.... Mamos. Ir tuo viskas pasakyta“, – šyptelėjo mergina.
Kai gulėjo ligoninėje, padėjo svetimi
Ji tikina bent iš dalies galinti suprasti su ja bendraujančių vaikų emocijas. I. Krivickaitei būnant trejų gydytojai merginai diagnozavo cukrinį diabetą.
„Dabar viskas yra labai gerai. Nesakau, kad sergu, nes tai – lyg mano šešėlis, kuris visur sėlina iš paskos. Išmokau su juo susidraugauti ir jį priimti.
Kartą, kai man buvo sunku, kai gulėjau ligoninėje vienui viena, man padėjo visai svetimi žmonės. Džiaugsmą teikdavo kiekvienas, kuris apkabindavo, už rankos paimdavo. Tai buvo medicinos studentai. Jauni, šviesūs žmonės. Esu labai jiems dėkinga, manau jie buvo ta kibirkštėlė, kuri sveikstant tapo didžiule savanorystės ir pagalbos kitam ugnimi“, – pasakojo ji.
Sergančios mergaitės – nuostabios ir be plaukų
Pasveikusi idėjos padėti kitiems ji neatsisakė. Šiuo metu mergina taip pat kaupia fondą, kuris padeda išpildyti vėžiu sergančių vaikų norus.
„Mamų unija“ stengiasi išpildyti kiekvieno vaiko svajonę, kuris, kad ir labai tyliai ir nedrąsiai, ją pasako. Jos – įvairios, vienas nori telefono ar dviračio, kitas – lėlės namo, šuniuko ar picos į ligoninę. Svajonės padeda sveikti. Visada vaikams sakau – svajokite daug ir garsiai, nes svajonės paprastai mėgsta pildytis“, – įsitikinusi mergina, paskutine vykdoma akcija nusprendusi išpildyti bene dažniausiai pasikartojančią sergančių vaikų svajonę – pasveikti.
„Užsienio šalyse plaukų kirpimas yra populiari palaikymo akcija. Nusiskusdama plaukus noriu parodyti sergančioms mergaitėms, kad ir be jų jos nuostabios. Kad gyvenimas netampa mažiau spalvotas. Padovanosiu savo plaukus tai mergaitei, kuri jų norės. Matau, kaip sunkiai išgyvena plaukų netekimą kai kurie vaikai, tikiuosi tai bus didelis palaikymas. Ne tik nuo manęs, bet nuo visų aukojusių. Ir jei bent vienam bus šiek tiek širdelėje geriau – mano tikslas pasiektas!“, – įsitikinusi mergina.
Nori dirbti su vaikais
Nors iki šiol į sąskaitą pervesta 5 tūkst. eurų, ji įsitikinusi – surinkti 30 tūkst. eurų yra įmanoma.
„Vaikai – mūsų ateitis, kažkam tai – visas gyvenimas. Kartu mes galime padaryti tuos gyvenimus šviesesniais“, – sako mergina.
Nors šiuo metu ji mokosi tik dešimtoje klasėje, jau ieško darbo vasarai.
„Kol kas labai neplanuoju, kas bus po metų ar dviejų. Vasarai ieškau darbo, norėčiau dirbti su vaikais. Pernai vasarą dirbau Čikagoje, vaikų sporto stovykloje trenere,o savaitgaliais – aukle. Tai buvo nuostabus darbas su nuostabiais vaikais, kurie mane tiek daug visko išmokė. Džiaugiausi, kad galiu su jais pasidalinti tuo, ką moku“, – šyptelėjo mergina.
Jei norite paaukoti vėžiu sergantiems vaikams, pinigus pervesti galite į šią sąskaitą:
Sąskaitos Nr. LT77 7300 0101 4079 5625
Paramos paskirtyje nurodykite „Palaikau Ievą“.
Paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“
Įmonės kodas: 302288579
Swedbank AB Banko kodas 73000 BIC – HABALT22
Taip pat galite pinigus pervesti per „Paypal“ sistemą.
El.paštas egle@mamuunija.lt