Visgi, kitaip nei viltasi, daugiau norinčiųjų burtis į bendrą koaliciją neatsirado. Ar atsiras – taip pat neaišku. Kaip viena realiausių tokios koalicijos partnerių įvardinta Lietuvos regionų partija oficialaus kvietimo deryboms nesulaukė. O, pasak partijos pirmininko Jono Pinskaus, pati prašytis į koaliciją neketina.
A. Mazuronis: naujų žaidėjų derybose neatsirado
„Darbiečių“ lyderis A. Mazuronis pripažino – dviejų savaičių pokalbiams su A. Paulausko lyderiaujama jėga neužteko, todėl derybos tęsis. Pasak Seimo nario, kalbamasi ne tik su politiniais bendražygiais, bet ir viešųjų ryšių specialistais, kitais ekspertais.
„Vyksta aktyvios diskusijos ir pašnekesiai. Kai bus sprendimai – jie bus“, – Eltai komentavo A. Mazuronis.
Klausiamas, ar Darbo partijai bei „Laisvei ir teisingumui“ viešai paskelbus apie svarstymus dėl koalicijos neatsirado kitų politinių jėgų, pareiškusių susidomėjimą ir prisijungusių į diskusijas, A. Mazuronis nurodė, kad „naujų žaidėjų neatsirado“.
„Kaip suprantu, nelabai kas ima tą mūsų mintį, kad reikėtų sudaryti platesnę koaliciją. Iš to grįžtamojo ryšio, kurį gauname, kiekvienas įsivaizduoja matys save pačius gražiausius ir nemato būtinybės konsoliduotis – net tokios politinės partijos, kurios reitinguose renka po kelis procentus“, – aiškino Seimo narys.
„Gaila, kad toks požiūris, tai nebus į naudą politinei sistemai“, – apgailestavo jis.
A. Paulauskas: būtų gerai, kad į koaliciją prisijungtų dar kokia nors politinė jėga
Apie prailgusias derybas Eltai patvirtino ir A. Paulauskas. Pasak jo, su „darbiečiais“ ketinama susitikti ir kitą savaitę.
„Vienas susitikimas buvo praėjusią savaitę – buvome davę laiko įvairiems darbams padaryti. Dabar susitinkame jau po sekmadienio“, – Eltai teigė laikinasis „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas.
Visgi, ar derybos bus vaisingos, A. Paulauskas nesiėmė spėlioti. Tačiau politikas pažymėjo, kad „būtų gerai“, jeigu koaliciją formuotų ne tik Darbo partija ir „Laisvė ir teisingumas“.
„Negaliu taip prognozuoti (derybų rezultato – ELTA), bet būtų gerai, kad atsirastų dar kažkokia politinė jėga, norinti kartu daryti tą koaliciją. Tai būtų tvirčiau“, – svarstė jis.
„Mes vilties neprarandame – kreipiamės. Bet rezultatas koks bus pokalbio – sunku pasakyti“, – pakartojo A. Paulauskas.
Derasi ir dėl prezidento rinkimų
Kalbėdami apie partijų koaliciją, „darbiečiai“ bei „Laisvė ir teisingumas“ diskutuoja ir dėl artėjančių prezidento rinkimų. Visgi, A. Mazuronio ir A. Paulausko vizijos šiuo klausimu kiek skiriasi. Darbo partijos pirmininkas tvirtina, kad sutiktų tapti koalicijos remiamu kandidatu į šalies vadovo postą, jeigu tai sustiprintų „darbiečių“ politines pozicijas.
„Aš sutikčiau daryti viską – ką ir sakiau, kai kandidatavau į partijos pirmininkus: Darbo partijos ir jos gretose esančių žmonių siekis ir toliau išlikti parlamentine partija turėtų būti įgyvendintas. Mano, kaip pirmininko, pareiga daryti viską, visus politiniame spektre galimus žingsnius, kad ta tikimybė būtų kaip galima didesnė“, – nurodė A. Mazuronis, eilės „darbiečių“ skyrių įvardintas kaip galimas kandidatas prezidento rinkimams.
Tačiau A. Paulauskas laikosi nuosaikesnės pozicijos. Nors vasarą jo lyderiaujama partija pareiškė, kad dalyvaus visuose 2024 m. rinkimuose, dabar politikas nurodo, jog „reikia viską suskaičiuoti“.
„Svarbūs du dalykai – kad žmogus tikrai norėtų dalyvauti. (...) Antras dalykas – žinome, kad rinkimai kainuoja. Vėlgi, reikia paskaičiuoti, kiek mes turime lėšų, kiek galime tam skirti“, – kalbėjo partijos „Laisvė ir teisingumas“ lyderis.
„Artėja Seimo rinkimai, Europos Parlamento rinkimai. Reikia viską skaičiuoti“, – pakartojo jis.
Tačiau iš esmės A. Paulauskas neatmetė galimybės kelti bendrą kandidatą kartu su Darbo partija.
„Jeigu būtų toks žmogus, (galintis – ELTA) ne tik sudalyvauti, bet ir kautis – galvoju, galima tokį variantą daryti. Bet, vėlgi, toli užbėgame įvykiams už akių“, – apibendrino jis.
Lietuvos regionų partijos pirmininkas: jaučiamės stiprūs ir vieni
„Laisvei ir teisingumui“ bei „darbiečiams“ prakalbus apie planus burtis į koaliciją, viena iš galimų partnerių buvo įvardijama Lietuvos regionų partija. Visgi, pastarosios pirmininkas J. Pinskus Eltai nurodė, kad oficialių kvietimų jungtis prie koalicijos nėra sulaukę.
„Pasiūlymas iš Darbo partijos ir Laisvės ir teisingumo buvo tik kalbų lygyje, po to kažkas pasikeitė. Kai gausime pasiūlymą, tada spręsime partijos valdymo organuose. Oficialaus pasiūlymo nėra, todėl nėra, ką spręsti“, – Eltai komentavo J. Pinskus.
Politikas tikina, kad jei pasiūlymo taip ir nesulauktų, pati partija į koaliciją nesisiūlytų.
„Jaučiamės pakankamai stiprūs ir vieni“, – argumentavo J. Pinskus.
ELTA primena, kad spalį opozicijai priklausanti Darbo partija bei partija „Laisvės ir teisingumas“ prakalbo apie galimą koaliciją kitų metų rinkimams. Tuomet Andrius Mazuronis kalbėjo, kad mato galimybes bendradarbiauti net tik su „Laisve ir teisingumu“, tačiau ir Sauliaus Skvernelio vadovaujamais demokratais „Vardan Lietuvos“ bei Ramūno Karbauskio „valstiečiais“.
Rinkiminėms koalicijoms taikomas aukštesnis – 7 proc. siekiantis barjeras. Atskirai dalyvaujančios partijos sąrašas Lietuvoje turi surinkti bent 5 proc. balsų, kad pretenduotų į mandatus proporciniu būdu.
Šiuo metu Darbo partija Seime turi 8 mandatus, „Laisvė ir teisingumas“ nėra parlamentinė. Politinė jėga turėjo vieną atstovą parlamente – Remigijų Žemaitaitį. Tačiau po pastarojo antisemitinių pasisakymų „Laisvė ir teisingumas“ pašalino politiką iš organizacijos gretų.
Seimo rinkimai Lietuvoje vyks 2024 m. spalį.
