Nutarimo projekte siūloma pirmalaikius Seimo rinkimus organizuoti kartu su Europos Parlamento (EP) rinkimais – ateinančių metų birželio 9 d. Taigi, rinkimai į parlamentą būtų rengiami maždaug 4 mėnesiais anksčiau nei eilinių Seimo rinkimų atveju.
„Yra parengtas nutarimo projektas ir rytoj, po to audringo ketvirtadienio posėdžio, su kitom opozicinėmis frakcijomis (...) bus kalbamasi, ar tokia idėja yra svarstytina ir ar kitos frakcijos ją paremtų savo parašais. Jeigu taip bus, tuomet bus daromi kiti žingsniai“, – Eltai teigė Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Politikas teigia, kad šį nutarimą jau pasirašė dalis jo vadovaujamos frakcijos narių bei Mišrios Seimo narių grupės atstovų. Tačiau su Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijomis dėl šios iniciatyvos palaikymo, pasak S. Skvernelio, bus tariamasi šeštadienį vyksiančio paskutinio Seimo rudens sesijos posėdžio metu.
Demokratų lyderis taip pat teigia, kad jeigu iniciatyva sulauks ir kitų Seimo opozicinių frakcijų palaikymo, gali būti šaukiama neeilinė Seimo sesija.
„Jeigu kitos opozicinės frakcijos parems, tai tie sprendimai greičiausiai bus aptarti ir turės būti aptarti partijų valdymo organuose. Jeigu pritarimas bus, tai žygiuosime toliau. Po partijų sprendimų galima kalbėti apie neeilinės sesijos sušaukimą“, – teigė S. Skvernelis.
Socialdemokratai iniciatyvos nepalaikys, „valstiečiai“ – dar neapsisprendė
Savo ruožtu LSDP frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė tikino, kad socdemai šios iniciatyvos nepalaikys, nors racionalumo šiame demokratų siūlyme ir įžvelgia.
„Tikrai Seimas pademonstravo savo apgailėtiną elgseną ir tai gali kelti klausimų, ar nereikėtų priešlaikinių rinkimų, to racionalaus pagrindo mes matome. Bet tikrai galvoju, kad reikia leisti pabaigti valdantiesiems ir mums visiems ramiai po naujų metų dirbti toliau, nes nemanau, kad tos iniciatyvos sulauks Seimo palaikymo“, – Eltai teigė R. Budbergytė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė taip pat informavo, kad Seimo „valstiečiai“ dar nėra nutarę, ar palaikys šią iniciatyvą.
„Kol kas neturėjome galimybės aptarti. Girdžiu skirtingas pozicijas frakcijoje, tai tikrai bendros neturime“, – Eltai teigė A. Norkienė.
Pasak politikės, „valstiečiai“ sprendimą, ar paremti pirmalaikių rinkimų idėją, priims šeštadienį.
Ketvirtadienį Seime surengta apkalta laisvės atėmimo bausme nuteistam parlamentarui V. Gapšiui – nepavyko. Nors parlamentui buvo teikti 4 nutarimai, kuriuose nurodytu pagrindu Seimo narys galėjo būti pašalintas iš pareigų, visgi nė vienas iš jų nesulaikė reikiamo 85 parlamentarų palaikymo. Iš viso balsavime dalyvavo 122 Seimo nariai.
Reaguojant į šį Seimo sprendimą iš opozicijos pasigirdo įtarimai, kad valdantieji turėjo susitarimą nedalyvauti „MG Baltic“ byloje nuteisto V. Gapšio apkaltos procese.
Visgi šiuos Mišrios Seimo narių grupės seniūnės Agnės Širinskienės viešai išsakytus įtarimus valdantieji atmetė. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad dalies politikų poziciją šiuo klausimu galėjo paveikti „MG Baltic“ byloje vis dar besitęsiantys teisiniai procesai.
ELTA primena, kad Apeliacinis teismas lapkričio 22 d. pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis. Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentą Raimdoną Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį, jiems atitinkamai skirtos 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.
Darbo partijos atstovui, Seimo nariui Vytautui Gapšiui teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės, o eksparlamantarams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui teismo sprendimu skirtos piniginės baudos.
Teismas taip pat kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažino ir anksčiau išteisintus juridinius asmenis byloje – „MG Grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Juridiniams asmenims skirtos piniginės baudos.
