aA
Paaiškėjo iki šiol nutylėta priežastis, galimai dėl kurios, naujai paskyrus laikinuoju švietimo ir mokslo ministru susisiekimo ministrą Roką Masiulį, šešias savaites streikavę ir net Švietimo ir mokslo ministeriją užėmę Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) nariai sustabdė streiką ir paliko užimtas patalpas.
Rokas Masiulis, Andrius Navickas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Aiškėja, kad streikavę pedagogai atsitraukė po to, kai buvo susitarta, kad už streiko metu negautas pajamas pedagogams bus apmokėta iš biudžeto lėšų, būsimą neišklausyto bendrojo ugdymo kurso dalį įvardijant kaip papildomas pedagogų konsultacijas moksleiviams.

Šios lėšos mokyklų biudžetuose atsirado iš sutaupyto streikuojančiųjų mokytojų atlyginimo ir įmokų „Sodrai“. Pagal įstatymą, tokios nepanaudotos lėšos metų pabaigoje privalo būti grąžintos į valstybės biudžetą.

Ministeriją paliko po ministro rašto

DELFI pavyko gauti ministro R. Masiulio pasirašytą dokumentą, skirtą šalies savivaldybių merams ir valstybinių mokyklų vadovams.

Šio dokumento kopijas gavo ir streikavusių šalies ugdymo įstaigų profesinės sąjungos.

Jame laikinasis švietimo ir mokslo ministras nurodo, kad vykdant dėl streiko nevykusios ugdymo programos dalies įgyvendinimą, pedagogams privalo būti sumokėta už papildomas konsultacijas bei suintensyvintą programos kurso dėstymą, siekiant, kad moksleiviai pasivytų neišklausytą kursą.

Tokio papildomo apmokėjimo pagrindu ministro rašte nurodomas LR Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas.

Rokas Masiulis
Rokas Masiulis
© DELFI / Domantas Pipas

Tokį raštą, kurio kopiją skelbia DELFI, ministras R. Masiulis pasirašė praėjusių metų gruodžio 18-ą dieną.

Gruodžio 19-ąją Andriaus Navicko vadovaujami LŠDPS nariai paliko užimtas ministerijos patalpas, o gruodžio 21-ąją - paskelbė oficialiai stabdantys streiką.

Neterminuotas pedagogų streikas iš viso vyko keturiasdešimt dienų - nuo pernai metų lapkričio 12-os dienos.

Tai buvo ilgiausias ir masiškiausias pedagogų streikas per visą atkurtos nepriklausomos Lietuvos istoriją.

DELFI tyrimas. Nutylėtas valdžios sprendimas: popierius, kuris išleido mokytojus iš ministerijos
© DELFI / Orestas Gurevičius

Streiko metu, gruodžio 3-ąją, premjeras iš pareigų atleido tuometinę švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę.

Nuo 2018 – ųjų gruodžio 10-os dienos šiai ministerijai laikinai vadovauja susisiekimo ministras R. Masiulis.

Paaiškėjo atsitiktinai

Tai, kad galėjo būti neoficialus susitarimas tarp streikuojančių pedagogų ir valdančiosios politinės valdžios, paaiškėjo visai atsitiktinai, kai praėjusią savaitę DELFI žurnalistė sužinojo apie incidentą, kilusį dėl Kalvarijos savivaldybės tarybos posėdžio metu priimto sprendimo.

Pradėjus aiškintis tokio sprendimo priėmimo aplinkybes, paaiškėjo iki šiol neviešintų dokumentų, kurių nagrinėjimas atvedė prie galimo Vyriausybės ir streikininkų susitarimo.

Gruodžio 19-ą dieną vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje, Kalvarijos meras, partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Vincas Plikaitis vienu iš darbotvarkės klausimų įtraukė projekto dėl lėšų sutaupytų darbo užmokesčio lėšų Kalvarijos gimnazijoje – 14 800 eurų perskirstymo kitoms savivaldybės mokykloms, kuriose metų pabaigoje buvo susidaręs darbo užmokesčio fondo trūkumas.

Kaip DELFI sakė Kalvarijos gimnazijos LŠDPS pirmininkė Eglė Navickienė, gruodžio viduryje, dar vykstant streikui, Kalvarijos savivaldybės administracijos finansininkai užklausė gimnazijos vadovybės, kokia lėšų suma bus sutaupyta dėl gimnazijoje streikuojančių mokytojų darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų.

Šios gimnazijos pedagogų profesinė sąjunga buvo viena aktyviausiai streike dalyvavusių šalies ugdymo įstaigų.

„Paaiškėjus, kad bus sutaupyta 14 800 eurų, ši suma iš mokyklos buvo paimta ir perskirstyta kitoms mokykloms, nors įstatymas tai draudžia. Sutaupytas lėšas galima naudoti tik įstaigos darbo užmokesčiui, atlyginimų priedams ar ugdymo kokybei kelti, pvz. įsigyti mokymo priemonėms. Mes buvome prašę leisti minėtą sumą išmokėti streikavusiems pedagogams, nes iš vakaro prieš posėdį buvome gavę ministro R. Masiulio pasirašytą raštą, kad tokie išmokėjimai iš sutaupytų lėšų yra leistini. Savivaldybė tokį raštą irgi buvo gavusi, tačiau tai nuslėpė nuo tarybos narių.

Tik įsikišus profsąjungai ir vietos opozicijai, meras buvo priverstas pripažinti, kad toks raštas yra gautas. Tačiau net ir tada savivaldybės taryba su meru priešakyje spjovė ant įstatymo, ant ministro rašto ir lėšas paskyrė toms mokykoms, kurioms trūko algoms. Taip jie susitaupė administracijos darbo užmokesčio fonde 18 tūkstančių eurų, kuriuos būtų turėję panaudoti tų mokyklų pedagogų atlyginimams, o šiuo atveju išsimokėjo savivaldybės darbuotojams, t.y. sau naujametines premijas“, - DELFI sakė Kalvarijos gimnazijos profesinės sąjungos pirmininkė E. Navickienė.

Pradėjus domėtis, paaiškėjo, kad toks ministro R. Masiulio raštas buvo išsiųstas visoms savivaldybėms, mat daugelyje iš jų gruodžio 19 dieną turėjo vykti savivaldybių tarybų posėdžiai, kurių metu buvo būtina nuspręsti, kaip elgtis su sutaupytomis darbo užmokesčio lėšomis.

Tačiau aiškėja, kad nemaža dalis savivaldybių, panašiai kaip ir Kalvarijos savivaldybė, nuslėpė tokio rašto, kuriuo de facto suteiktas Švietimo ir mokslo ministerijos, taigi – Vyriausybės, pritarimas sutaupytas lėšas panaudoti streikuojančių mokytojų atlyginimams, gavimą - tam, kad sutaupytas pedagogų darbo užmokesčio lėšas galėtų panaudoti savo įstaigų skylėms lopyti.

Pavyzdžiui, kaip teigia DELFI šaltiniai, Klaipėdos miesto ugdymo įstaigų pedagogams apie tokio rašto buvimą pranešta tik gruodžio 21-ąją.

Streikas sutaupė 0,5 milijono eurų

Pagal įstatymą, darbo apmokėjimas pedagogams vykdomas iš biudžeto lėšų: iki švietimo reformos tai buvo mokinio krepšelio pinigai, įvedus etatinį darbo užmokesčio mokėjimą – tikslinės lėšos savivaldybėms iš valstybės biudžeto.

DELFI tyrimas. Nutylėtas valdžios sprendimas: popierius, kuris išleido mokytojus iš ministerijos
© DELFI / Karolina Pansevič

Vyriausybė ir Seimo valdantieji kategoriškai neigia, kad streikavusiems mokytojams apmokės iš biudžeto lėšų, tačiau patvirtina, kad už papildomas konsultacijas apmokėti yra būtina. Esą pedagogų negautas pajamas privalo padengti streiką organizavusi Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga.

LR Darbo kodekso 250-o straipsnio, reglamentuojančio teisinę streikuotojų padėtį ir garantijas, 3-ia dalis skelbia, kad derybose dėl streiko užbaigimo gali būti susitarta, kad streike dalyvaujantiems darbuotojams bus išmokėtas visas darbo užmokestis arba jo dalis.

Tačiau tokia sąlyga nėra privaloma. Streiko metu LŠDPS pirmininkas A. Navickas teigė, kad pedagogams jų streiko metu negautą atlyginimo dalį kompensuos profesinė sąjunga. Tam buvo atidaryta speciali banko sąskaita – streiko fondas. Sausio 1-ajai minėtoje sąskaitoje buvo suaukota beveik 50 tūkstančių eurų.

Iš viso, Švietimo ir mokslo ministerijos teigimu, dėl streiko pedagogams neišmokėta atlyginimo dalis siekia apie 0,5 milijono eurų. Ši suma, kuri susitaupė dėl neišmokėtų atlyginimų streikuojantiems pedagogams, pagal įstatymą savivaldybių turi būti grąžinta į šalies biudžetą.

Pedagogų streiko metu Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis viešai pareiškė, kad streikuojantiems mokytojams už streiko metu negautas pajamas nebus kompensuojama iš biudžeto lėšų.

Tokią pačią poziciją išreiškė ir Seimo valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis.

Skvernelis žinojo, Karbauskis – ne?

Šio žurnalistinio tyrimo metu DELFI surinko pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą, kad siekiant išspręsti užsitęsusį pedagogų streiką ir dėl to stringantį moksleivių ugdymo procesą, Vyriausybė ir Švietimo ir mokslo ministerija derybose su streikuojančia LŠDPS leido sau tarpusavio susitarimus, kurie buvo įvardinti kaip „rekomendacinio pobūdžio aiškinamieji raštai“, tačiau kuriais iš esmės įsipareigota sumokėti streikuojantiems pedagogams negauta darbo užmokesčio dalis, tam naudojant streiko metu sutaupytas darbo užmokesčio lėšas.

Tai grindžiame redakcijos turimais dokumentais, ugdymo įstaigų ir profsąjungos komitetų susitarimais, jų protokolais ir priedais, viešais pranešimais spaudai, atsakymais į klausimus, kurie buvo gauti iš ministro R. Masiulio, Švietimo ir mokslo ministerijos Ekonomikos departamento Švietimo ekonomikos skyriaus vedėjos Kristinos Markelienės, premjero S. Skvernelio, LVŽS frakcijos Seime lyderio R. Karbauskio ir LŠDPS atstovų.

Ramūnas Karbauskis
Ramūnas Karbauskis
© DELFI / Domantas Pipas

Turima informacija taip pat leidžia daryti prielaidą, kad apie tokius susitarimus, be ministro R. Masiulio, buvo žinoma ir premjerui S. Skverneliui, bet apie tai nežinojo LVŽS pirmininkas R. Karbauskis.

Pastarasis apie R. Masiulio pasirašytą „rekomendacinio pobūdžio aiškinamąjį raštą“ sužinojo iš DELFI žurnalistės praėjusių metų gruodžio 31-ą dieną. Tai patvirtino pats R. Karbauskis.

S. Skvernelis, į klausimą, ar jam buvo žinoma apie tokį raštą ir kaip jis jį vertina, sausio 2-ąją atsakė per savo atstovą Tomą Beržinską. „Premjerui yra žinoma apie tokį raštą. Tai yra bendro pobūdžio aiškinamasis raštas, o tame aiškinime premjeras nemato nieko blogo“, - DELFI sakė Vyriausybės vadovo patarėjas T. Beržinskas. (patikslinta T. Beržinsko citata - DELFI).

Visai kitaip apie tokio rašto gimimą ir jo aplinkybes aiškino LŠDPS atstovai. Jau minėtoji Kalvarijos gimnazijos profesinės sąjungos komiteto pirmininkė E. Navickienė patvirtino, kad dar iki gruodžio 18-osios, t.y. iki ministro R. Masiulio „aiškinamojo rašto“, šalies ugdymo įstaigos, kuriose vyko streikas, „iš savo profesinės sąjungos teisininkų gavome „Susitarimo dėl streiko“ teksto pavyzdį“.

Minėtas susitarimas, kurio turinį skelbia DELFI, teigia, kad streikuojanti profsąjunga įsipareigoja ugdymo proceso pilnavertiškumui užtikrinti suintensyvinti pamokų dėstymą klasėse, taip pat surengti papildomas konsultacijas moksleiviams, kurių metu būtų atstatytos neišdėstytų žinių spragos.

Mainais į tai, ugdymo įstaiga įsipareigoja sumokėti streikuojantiems pedagogams neišmokėtą darbo užmokestį, ir tai padaryti remiantis Darbo kodekso 250 straipsnio 3 dalimi, t.y. priešingai nei viešai dėl apmokėjimo pedagogams teigė premjeras S. Skvernelis ir LVŽS lyderis R. Karbauskis.

Anot E. Navickienės, tokias papildomas konsultacijas moksleiviams rengs būtent streikavusieji pedagogai. Kalvarijos gimnazijoje tokių yra 52. Jų sąrašas, kartu su apskaičiuota kompensuojama atlyginimo dalimi, pridėtas prie Susitarimo ir jo Protokolo.

Minėtame protokole, kurio turinį skelbia DELFI, Susitarimo pagrindu yra aiškiai nurodytas ministro R. Masiulio 2018 -12 - 18 pasirašyto rašto „Dėl ugdymo programų įgyvendinimo“ registracijos numeris Nr. SR – 5389.

Tokie Susitarimai, pasak pašnekovės, buvo pasirašyti ne tik Kalvarijos gimnazijoje, bet ir kitose šalies mokyklose. Kiek tokių buvo, pasak E. Navickienės, dar tikslinama.

Sausio 2-ąją vykusio LŠDPS komitetų pirmininkų pasitarimo metu buvo sprendžiama, kaip bus vykdomas apmokėjimas tose mokyklose, kur tokių susitarimų nėra pasirašyta. Esą tai bus kompensuojama profsąjungos Streiko fondo lėšomis.

Kai kuriose mokyklose, kaip teigia DELFI šaltiniai, dalis streikuojančių pedagogų negauto atlyginimo buvo kompensuota išmokant darbuotojams naujametines premijas. Jos buvo išmokėtos ir streikuojantiems pedagogams. Tarp tokių mokyklų, DELFI žiniomis - Vilniaus licėjus, Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazija.

Kai kuriose mokyklose, kuriose buvo pasirašyti tokie Susitarimai, dalis darbo užmokesčio už suintensyvintą programos dėstymą ir konsultacijas buvo išmokėta dar gruodį, t.y. avansu.

Ministro raštas – avansu prieš lemiamą derybų raundą

DELFI primena, kad būtent gruodžio 18-ąją pernai vyko laikinojo ministro R. Masiulio inicijuotos visų pedagogus atstovaujančių profesinių sąjungų derybos dėl etatinio apmokėjimo modelio tobulinimo.

Būtent šis Vyriausybės vadinamosi švietimo reformos „vaisius“ pedagogams kėlė daugiausia nepasitenkinimo. Šio modelio pakeitimo reikalavo ir streikuojanti LŠDPS. Kitos profesinės sąjungos, nors ir nebuvo patenkintos apmokėjimo modeliu, streikuoti negalėjo dėl pasirašytos kolektyvinės švietimo šakos darbuotojų sutarties su ministerija. LŠDPS tokios sutarties nėra pasirašiusi.

Po derybų su visomis profsąjungomis, R. Masiulis viešai sakė, kad „dėl etatinio modelio pakeitimų yra pasiektas trapus susitarimas“.

Priminsime, kad tuo laikotarpiu vis garsiau visuomenėje pasigirsdavo nepatenkintų moksleivių tėvų priekaištų Vyriausybei ir ministerijai dėl nevykstančio ugdymo proceso. Viešai pasigirdo net grasinimų ieškiniais dėl ugdymo paslaugų sutarčių nevykdymo. Visa tai vertė ieškoti išeities iš užsitęsusio streiko.

DELFI turi įrodymų, kad dar tą pačią gruodžio 18-ąją, po derybų su visomis švietimo darbuotojų profsąjungomis, R. Masiulis toliau tęsė susitikimą jau tik su streikuojančios LŠDPS atstovais ir jų lyderiu A. Navicku.

Būtent tada, kaip teigia DELFI šaltiniai, buvo parengtas minėtas Raštas, kurį ministras ministerijoje įsikūrusių streikininkų akivaizdoje išsiuntinėjo šalies savivaldybių merams ir valstybinėms mokykloms.

Tokio rašto - kaip garanto prieš kitą dieną turėjusias vykti R. Masiulio, kaip Vyriausybės įgalioto derybininko, derybas su LŠDPS dėl ugdymo programos įgyvendinimo ir streikuojančių mokytojų darbo apmokėjimo, DELFI šaltinių teigimu, reikalavo streikininkai.

KItą dieną – gruodžio 19-ąją, R. Masiulis tęsė derybas jau tik su A. Navicku ir kitais, ministerijoje nuo lapkričio 28-osios nakvojusiais pedagogais.

Andrius Navickas
Andrius Navickas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Po jų R. Masiulis viešai pareiškė, kad klausimą dėl streikavusių pedagogų darbo užmokesčio apmokėjimo „turėtų spręsti savivaldybės“.

Pasak ministro, pastarosios tai galės padaryti naudodamos jau turimas lėšas, kas iš esmės reiškia, kad tam, kaip rodo Kalvarijos gimnazijos atvejis, galima naudoti sutaupytas per streiką lėšas, užuot jas grąžinus į valstybės biudžetą.

Streikuojantys pedagogai tokį ministro liberalumą įvertino kaip įpareigojimą savivaldybėms sumokėti už streiko laikotarpį ir ugdymo įstaigų administracijas vėliau užvertė reikalavimais dėl Susitarimo. Kalvarijos gimnazijoje toks susitarimas buvo pasirašytas gruodžio 20 dieną.

Nors toks viešas ministro R. Masiulio pasakymas jau tada, gruodžio 19-osios pavakarę, iš esmės reiškė, kad šešias savaites ministerijai ir Vyriausybei galvos skausmu buvusio pedagogų streiko finansinė našta permetama ant savivaldybių pečių, o apmokėjimas pedagogams iš esmės bus vykdomas valdiškais – t.y. biudžeto pinigais, nesvarbu jog sutaupytais, o ne papildomai skirtais, nei premjeras S. Skvernelis, nei LVŽS lyderis R. Karbauskis tokio ministro R. Masiulio „dosnumo“ nestabdė.

Po šių derybų LŠDPS lyderis A. Navickas paskelbė, kad mokytojai palieka ministeriją. Anot jo, tai buvo neabejotina streikavusios profesinės sąjungos pergalė. Išeinantieji pedagogai derybininkui R. Masiuliui net įteikė duonos kepalą. Dar po poros dienų – gruodžio 21-ąją LŠDPS paskelbė sustabdanti streiką.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Miško Broliai. Bebaimiu žmogumi vadintą Vaidilą KGB kankino ilgiau nei pusmetį: skausmo jau nebejutau (132)

Su Jonu Čeponiu susitikome jo namuose, Panevėžyje. 94-erių senolis pasitiko sėdėdamas...

Lietuviai atrado rojų Tenerifėje: kuria verslus ir pardavinėja nekilnojamąjį turtą pasakoja apie pasakišką pelną (154)

Sklando toks gandas – taip nusprendė lėktuvų ekipažai, – pasaulyje viso labo tik trys vietos,...

Partizanų vadų pasirašyta deklaracija atskleidžia, kokią Lietuvą norėjo matyti kovotojai (130)

Prieš septyniasdešimt metų aštuoni Lietuvos partizanų vadai Minaičių bunkeryje pasirašė...

Užkalnis: šis kvapas toks keistas, kad jam net pavadinimo padoraus nesugalvojo (18)

„Halston Z-14“. Šis kvapas toks keistas, kad jam net pavadinimo padoraus nesugalvojo ir ant...

Kandidatai į Prezidento postą VRK teikia dokumentus (4)

Vasario 16 dieną prasideda pretendentų būti kandidatais į Respublikos Prezidentus pareiškinių...

Paaiškėjo, apie ką ilgus metus tylėjo filmo „Maskva netiki ašaromis“ žvaigždė (54)

Vasario 8 dieną aktorė Irina Muravjova (70) šventė savo jubiliejų. Ji nelinkusi dalintis...

Pavasaris aplankys Lietuvą: žada virš 10 laipsnių šilumos (67)

Savaitgalį Lietuva džiaugsis ne tik Vasario 16 -ąją, bet ir nuostabiais orais, žada sinoptikai....

Darbai, kuriuose amžius nesvarbus: pretendavo tėvas ir sūnus – darbus gavo abu (3)

Europoje vis ryškiau pasireiškiant visuomenės senėjimo procesui, o technologijoms vis greičiau...

Lietuva švenčia valstybės atkūrimo 101-ąsias metines (52)

Lietuvos šeštadienį švenčia valstybės atkūrimo 101-ąsias metines metinės.

Trumpas pasigyrė esąs nominuotas Nobelio taikos premijai

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad Japonijos lyderis nominavo jį...