Po dešimtmečio dalijamės sociologo mintimis, kurios buvo išsakytos Vilniaus universiteto sausakimšoje salėje. Prieš septynerius metus pasaulį palikęs Z. Baumanas jau daugiau nei prieš dešimtmetį kritiškai vertino mūsų vis gilesnį nėrimą į socialinius tinklus ir internetinę erdvę.
Kviečiame prisiminti, ką 2013 m. kalbėjo žymus sociologas.
Pirmą kartą straipsnis publikuotas 2013 m. spalio 30 d.
Jaučiatės svarbus, nes kas dieną sulaukiate daugybės elektroninių laiškų? Su pasitenkinimu skaičiuojate „Facebook“ socialiniame tinkle pažymėtas nuotraukas su savo atvaizdu? Darbe praleidę dieną prie kompiuterio, namie vėl sėdate prie jo? Jus užpuolusi apsipirkimo internetu manija? Lietuvoje viešėjęs lenkų kilmės sociologas Zygmuntas Baumanas siūlo pagalvoti, ką mes atiduodame už tai, kad pasineriame į nevaldomą vartojimo ir technologijų pasaulį.
Vienas įtakingiausių postmodernistinių laikų stebėtojų ir interpretuotojų be pagyrų sulaukia ir kritikos, tačiau tikriausiai nė vienas negalėtų įrodyti, kad jo išsakytose mintyse apie pasaulį, kuriame gyvename šiandien, nėra tiesos.
Vizito Lietuvoje metu Vilniaus universiteto (VU) Teatro salė buvo sausakimša. Į garsiojo sociologo viešą paskaitą susirinko norintieji teoretiko mintis išgirsti savo ausimis, o kartu užduoti ir rūpimų klausimų.
Nuo 1971 m. Anglijoje gyvenęs sociologas ne kartą su atgarsiais buvo pasisakęs apie vartotojiškumą, kuris mus įsupo, ir neatrodo, kad norėtų paleisti. Z. Baumanas konstatavo, kad šiandienis vartotojas nė minutei nėra paliekamas poilsiui. Poreikis vartoti kurstomas kuriant naujas pagundas, paaštrinant vartotojo įtarumą ir nuolatinį nepasitenkinimą. Pasak mokslininko, dažnai sakoma, kad vartotojiška rinka gundo klientus. Tačiau kad taip nutiktų, vartotojas turi norėti būti sugundytas. O tai jis daro mėtydamasis nuo vieno traukos objekto iki kito, nuo vienos pagundos iki kitos.
Vartotojų blaškymąsi mokslininkas lygina su moderniais laikais įsigalėjusia pramonės visuomene, kai darbuotojas judėjo nuo vieno konvejerio prie kito.
Pasikeitė požiūris į meilę
