Prestižinė kapinių vieta virto statybų aikštele
„Per Kauno g. esančių kapinių centrinius vartus įvažiuoja įmonių darbininkai, ant pievelės, kur įvažiavus yra pirmasis vandentiekis, netoli gydytojos Teklės Bružaitės paminklo, pasistato automobilius, kartais vos ne ant T. Bružaitės kapo, atsidaro tas savo mašinas su smėliu, išsitraukia betono maišyklę, generatorių, pjovimo aparatą ir padaro vos ne statybų aikštelę, kurioje dirba, – pasipiktinusi kalbėjo skaitytoja. – Triukšmas didžiausias, atėjęs net prie kapo ramiai pastovėti negali. Vyras netgi vieną kartą sakė, kad fabriką čia padarė, vos su jais nesusimušė.
Anksčiau dar karutyje pasimaišydavo betoną ir nusiveždavo, kur reikia, o dabar jau net betono maišyklę pasistato, valdišką vandenį naudoja, kiek reikia, už kurį sumokame mes, visi mokesčių mokėtojai, o jie dirba per visą dieną, tai žinote, kiek vandens išnaudoja…
Taigi čia prestižinė kapinių vieta, pagrindinis takas. Kokie gali būti darbai čia? Ir išvis, kokie darbai gali būti vykdomi kapinėse? Yra už tvoros vietos, tegul įsirengia ten darbo vietą ir dirba.
Mes, paprasti žmonės, atvažiuojame į kapus, atsivežame kokių žemių ar skaldelės, tai rankomis nešame, o jiems, ponams, reikia įvažiuoti į vidų. Bet aš labiausiai pykstu, kad čia turi būti graži pievutė, o darbininkai ją pavertė statybų aikštele.“
Pasiūlė kreiptis į seniūniją
Kadangi redakcijai besiskundusios kėdainietės artimųjų kapas yra pirmoje eilėje prie tako, kai darbininkai dirba, pjausto, dulkės, purvas pasklinda ant kapavietės.
„Nuėjusi vieną vakarą aplankyti kapo, išsigandau – visas mano kapavietės paminklas nuo dulkių buvo pilkas, šalia esantis paminklas taip pat. Buvo kapinėse ir daugiau žmonių, visi matė, buvo pasipiktinę.
Vieni žmonės iš Kauno buvo atvykę, sakė, kad ten tokių dalykų nebūna, klausė, ar čia yra koks nors administratorius. Sakiau, kad yra kapų prižiūrėtoja, kuriai daug kartų buvo sakyta, rodyta, bet niekas nieko nedaro“, – istorija dalijosi moteris.
Jos teigimu, po pastarojo apsilankymo ant artimųjų kapo, grįžusi namo ji dar kartą paskambino kapinių prižiūrėtojai, klausė, kas tąkart dirbo toje vietoje. Kapinių prižiūrėtoja įvardijo įmonę, tačiau kėdainietė baiminasi įvardinti įmonę, nes neturi konkrečių įrodymų apie minėtos įmonės darbuotojų neatsakingą elgesį. Vis tik susiradusi internete tos įmonės direktorės telefoną, jai paskambino.
„Paprašiau, kad atvažiuotų pažiūrėti, ką jos darbininkai padarė, bet ji sakė, kad yra išvykusi ir negali atvažiuoti. Aš jai pasakiau, kad kreipsiuosi į žiniasklaidą, tačiau ji prašė niekur nesikreipti, o problemą išspręs, kai grįš. Bet nelaukiau, pati, pasiskolinusi iš žmonių laistytuvą, dvi valandas ploviau išpurvintą paminklą, – pasakojo pašnekovė. – O kai kapinių prižiūrėtojai pasakiau, kad nežinau, nuo ko pradėti, kur kreiptis, ji man tik pasakė: „Jeigu yra kokia problema, reikia kreiptis į seniūniją“.
Rekonstrukcijai reikalingas leidimas
Kėdainių miesto seniūno pavaduotoja Samantė Mituzaitė-Palubinskienė „Rinkos aikštei“ pateiktuose atsakymuose pažymėjo, jog „už kapinių priežiūrą yra atsakingas kapinių prižiūrėtojas, jis bendradarbiauja su seniūnija, jeigu iškyla klausimai, susiję su kapinių priežiūra. Pagal 2023 m. gegužės 26 d. Kėdainių rajono savivaldybės Tarybos sprendimą Nr. TS-155 „Dėl laidojimo ir kapinių lankymo Kėdainių rajono savivaldybės viešosiose kapinėse tvarkos aprašo patvirtinimo“, asmenų prižiūrimose kapavietėse pastatyti statiniai yra jų nuosavybė. Už jų priežiūrą, būklę atsakingi asmenys, prižiūrintys kapavietes“.
„Rekonstruojant kapines kapavietės prižiūrėtojas turi kreiptis į kapinių prižiūrėtoją arba seniūniją ir tokiu būdu informuoti raštiškai apie kapavietės rekonstrukciją. Negalima vykdyti kapaviečių rekonstrukcijos darbų to nesuderinus su kapinių prižiūrėtoju arba seniūnija“, – taisykles paaiškino seniūno pavaduotoja.
Jos teigimu, nėra draudžiama įvažiuoti į kapinių teritoriją fiziniams arba juridiniams asmenims, kurie vykdo kapaviečių statinių statybos darbus, tvarkymo darbus, kai šiems darbams atlikti reikalingas medžiagas ar įrankius sudėtinga gabenti iki kapavietės be transporto.
„Tačiau fiziniai ar juridiniai asmenys, atvežę ir iškrovę medžiagas ar įrankius, nedelsdami privalo išvažiuoti iš kapinių“, – pažymėjo S. Mituzaitė-Palubinskienė.
Taisyklėse nėra numatyta jokios atsakomybės
Seniūnijos atstovė sutinka, kad, kiek tai yra įmanoma, atliekant rekonstrukcijos darbus kuo daugiau pasiruošiamųjų darbų būtų atliekama ne kapinių teritorijoje.
„Tačiau betonavimo darbai yra atliekami pačioje kapavietėje, todėl tai apsunkina situaciją.
Išpurvintus kitų žmonių kapus turi sutvarkyti tie patys darbuotojai, kurie vykdo kapavietės rekonstravimo darbus. Ir norėčiau pridurti, kad labai apmaudu, jeigu įmonės arba pavieniai fiziniai asmenys, kurie atlieka kapavietės rekonstravimo darbus, po darbų nesusitvarko iki galo“, – pateiktuose atsakymuose rašė seniūno pavaduotoja ir pridėjo, kad konkrečiai šis minėtas atvejis jai nėra žinomas.
Pasidomėjus, ar kapinių taisyklėse yra numatyta kokia nors atsakomybė už minėtus pažeidimus, S. Mituzaitė-Palubinskienė sakė, kad tokių nuostatų jose nėra numatyta.
