Meras N. Šidlauskas rugpjūčio 16-ąją, po įvykusio gyventojų ir „Rail Baltica“ vadovų susitikimo, paskelbė įrašą feisbuke, kuriame piktinosi, kaip per savivaldybę bus tiesiama geležinkelio vėžė.
„Po šiandien vykusios diskusijos nebesuprantu, kokioje Lietuvoje gyvename. Lietuvoje, kurioje svarbiausia technologijos, pinigai, ekonominės išlygos, komercinės nuosavybės plėtojimas, ar Lietuvoje, kurioje svarbiausia žmogus.
Kalvarijos savivaldybėje yra griaunami apie 20 gyvenamųjų namų bei ūkių, naikinami verslai (formaliai tai žemės paėmimas valstybės reikmėms). Nežinau, kodėl priimtas toks sprendimas, kad geležinkelio linija turi būtinai eiti per Brukų k., Sūsninkų k., Šarkių k., Mockų k. ir kitus kaimus. Toks vaizdas, kad Kalvarijos savivaldybė yra taip tankiai apgyvendinta, kad kito pasirinkimo nėra ir nebuvo. Nors šalia gyvenamųjų teritorijų yra laukai, miškai, pievos, bet geležinkelio linija privalo tiesiog naikinti žmonių gyvenimus“, – komentavo meras.
Jis piktinosi ir tuo, kaip su žmonėmis kalbamasi apie planus ir pokyčius – esą komunikacijos trūksta.
„Niekas su žmonėmis nekalba ir neatsako į klausimus, kurie jiems kelia nerimą, nes žemės sklypų savininkai ir naudotojai, kurių sklypuose planuojamas europinės vėžės geležinkelis ar kiti infrastruktūros objektai, ir kaimyninių sklypų savininkai bei naudotojai apie parengtus konkretizuotus sprendinius bus informuojami registruotaisiais laiškais.
Tikiuosi, kad susitikimo metu bent į mažą dalį klausimų buvo atsakyta.
Primenu, kad baigiamasis susirinkimas dėl specialiojo plano vyks 2023 metų spalio 5 dieną“, – įrašą feisbuke užbaigė meras.
Paaiškino, kodėl pasirinktas toks maršrutas
Savo ruožtu Susisiekimo ministerija nurodė, jog, tiesiant „Rail Baltica“, įsiklausyta į daugumos gyventojų nuomonę ir pasirinktas trumpiausias bei labiausiai nuo urbanizuotų vietovių nutolęs variantas.
„Trasos alternatyva, kuria bus tiesiamas naujasis geležinkelis nuo Kauno iki Lietuvos sienos su Lenkija, patvirtinta 2022 metų gegužę. Atrenkant optimalią alternatyvą vyko susitikimai su savivaldybėmis ir bendruomenėmis. Atsižvelgus į daugumos gyventojų nuomonę, parinktas trumpiausias ir labiausiai nuo urbanizuotų vietovių nutolęs variantas – 6A alternatyva.
Konkretizuoti sprendiniai parengti taip, kad maksimaliai užtikrintų europinei greitojo traukinio geležinkelio vėžei taikomus būtinus techninius standartus. Geležinkelio linijos trasos padėtį taip pat lemia reljefo, vandens telkinių bei planuojamų stočių išsidėstymas“, – Delfi komentavo Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyrius.
Keisti suplanuoto „Rail Baltica“ maršruto nuo Kauno iki Lietuvos sienos su Lenkija jau nebeplanuojama, teigė ministerija. Įmanomi, anot jos, nebent infrastruktūros, pavyzdžiui, automobilių kelio vietos, pakeitimai:
„Patvirtinus optimalią alternatyvą, geležinkelio linijos trasa ruože nuo Kauno iki Lietuvos sienos su Lenkija jau nesikeičia, tačiau galimi šalia geležinkelio numatytos infrastruktūros pakeitimai, pavyzdžiui, gali kisti automobilių kelio vieta, kiek tai nepažeidžia viešojo intereso ir viešinimo procedūrų bei leidžia išlaikyti „Rail Balticos“ projektavimo gairėse nurodytus parametrus.“
Susisiekimo ministerija patikino, jog visiems gyventojams, kurių turtas bus paimtas valstybės reikmėms, bus atlyginta.
Kalvarijos savivaldybėje, ministerijos duomenimis, tokioms reikmėms bus išpirkta 90 pastatų, iš kurių 18 – gyvenamosios paskirties, taip pat – iki 800 žemės sklypų.
Planuoja išpirkti 90 pastatų, iki 800 žemės sklypų
„Kiekvienas gyventojas, kurio nekilnojamasis turtas pateks į naujojo geležinkelio trasos teritoriją, atlikus turto vertinimą, gaus pinigines kompensacijas. Visuomenės poreikiams paimant gyvenamosios paskirties pastatu užstatytą žemės sklypą, nuostolių už gyvenamosios paskirties pastatą suma bus apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą bent dviem turto vertinimo metodais – atkuriamąja ir rinkos vertėmis. Gyventojams bus atlyginama ta vertė, kuri yra didesnė.
Siekiant nutiesti europinės vėžės geležinkelį nuo Kauno iki sienos su Lenkija, Kalvarijos savivaldybės teritorijoje visuomenės poreikiams numatoma išpirkti 90 pastatų, iš kurių 18 – gyvenamosios paskirties pastatai.
Visuomenės poreikiams taip pat planuojama išpirkti iki 800 žemės sklypų, kurių bendras plotas yra apie 400 ha. Tikslus išperkamo visuomenės poreikiams turto kiekis ir kompensacijų vertė paaiškės pasibaigus teritorijų planavimo ir turto vertinimo procesams“, – dėstoma ministerijos atsakyme.
Ministerija patikino, jog dialogas su savivaldybėmis ir bendruomenėmis „Rail Baltica“ klausimais yra ypač svarbus, dėl to, anot jos, ir šiame konkretizuotų sprendinių etape yra organizuojami papildomi susitikimai su Kalvarijos savivaldybe ir visuomene.
„Keli susitikimai su Kalvarijos savivaldybės atstovais jau įvyko šį rugpjūtį. Šios diskusijos reikšmingos, siekiant rasti geriausius sprendimus, kurie atitiktų tiek „Rail Balticos“ geležinkelio parametrus, tiek patenkintų būsimų geležinkelio keleivių lūkesčius.
Apie projektą eigą yra nuolatos komunikuojama tiek žiniasklaidoje, tiek projekto internetinėse svetainėse, socialiniuose tinkluose. Informacija taip pat skelbiama savivaldybių ir seniūnijų, kurių teritorijoje bus tiesiamas naujasis geležinkelis svetainėse, informacinėse lentose.
Teikti pasiūlymus dėl konkretizuotų sprendinių tobulinimo gyventojai gali iki pat 2023 metų spalio 5 dienos“, – nurodė Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyrius.
Piktinosi ir Panevėžio miesto, rajono gyventojai
Anksčiau pasipiktinimą maršrutu, kuriuo Lietuvoje suplanuota tiesti „Rail Baltica“ geležinkelio liniją, ir kitais sprendiniais reiškė ir Panevėžio miesto bei rajono gyventojai: esą įgyvendinant suplanuotą projektą, reikės nugriauti iki 25 gyvenamųjų namų bei nusavinti sklypus. Dėl to gyventojai kreipėsi į Seimą, Vyriausybę, prezidentūrą ir siūlė vėžę tiesti kitaip.
Skelbiama, kad „Rail Baltica“ yra svarbiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą.
„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.
Visą „Rail Baltica“ projektą, sujungiant Baltijos šalis su Europa, numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi dar 2028 metais.
