Kilus konfliktui tarp vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės ir VST vado generolo Ričardo Pociaus, pastarasis pernai buvo priverstas pasitraukti iš pareigų, o tarnybą sugalvota prijungti prie policijos. Tačiau tada kilo triukšmas dėl to, kad tuo metu, kai Ukrainoje vyksta karas, Lietuvoje bandoma silpninti ginkluotąsias pajėgas – VST yra ginkluotųjų pajėgų dalis, o policija – ne.
Pagal Lietuvos ir tarptautinius įstatymus bei konvencijas, net ir karo atveju ar įvedus karinę padėtį, policija privalo atlikti savo pagrindines funkcijas – saugoti įstatymus, palaikyti tvarką ir rūpintis žmonėmis, o kariauti privalo ginkluotosios pajėgos. Todėl VST prijungus prie policijos šalies gynyba netektų beveik tūkstančio gerai apmokytų, tinkamai apginkluotų ir karui parengtų žmonių.
Iškilus šiam klausimui, VRM neatsisakė minties VST prijungti prie policijos, bet ėmė ieškoti būdo, kaip išspręsti problemą. Prieš keletą savaičių ministerija sukūrė Vyriausybės nutarimo projektą dėl Viešojo saugumo tarnybos įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų pateikimo Seimui.
Pagal planą, VST turi būti prijungta prie policijos, tačiau išlikti ginkluotųjų pajėgų dalimi. Tam reikia pakeisti daugybę įstatymų ir statutų (Policijos įstatymą, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, Karo padėties įstatymą ir kt.).
Neseniai VST oficialiai atsakė į ministerijos planus. Tarnyba turi daug pastabų dėl galimų neigiamų prijungimo pasekmių įvairiose srityse. O dėl policijos padalinio pavertimo ginkluotųjų pajėgų dalimi VST pareigūnai kategoriški: tai prieštarauja Lietuvos tarptautinėms sutartims ir tarptautinių organizacijų aktams.
Pasak pareigūnų, Ženevos konvencijoje nurodyta, kad policijai priskiriamos tvarkos palaikymo ir įstatymų saugojimo funkcijos, kurias vykdant policijos pajėgoms draudžiama atlikti karines pareigas, tiesiogiai dalyvauti karo veiksmuose.
Oficialiame VST komentare primenama, kad policijos padalinio priskyrimas ginkluotosioms pajėgoms prieštarauja Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos rezoliucijai „Dėl deklaracijos apie policiją“, numatančiai, kad karo atveju policijos pareigūnai privalo tęsti asmenų ir turto apsaugos funkcijų vykdymą, užtikrindami civilių gyventojų interesus, taip pat numatyta, kad policijos pareigūnai negali turėti kombatanto (asmuo, teisėtai dalyvaujantis karo veiksmuose, ginkluotųjų pajėgų narys – red.) statuso ir jų atžvilgiu netaikomos Ženevos konvencijos dėl elgesio su karo belaisviais nuostatos.
Patekę į nelaisvę kombatantai tampa karo belaisviais, kuriuos gina tarptautinė teisė. O kombatanto statuso neturintys asmenys (samdiniai ir kiti nesantieji ginkluotųjų pajėgų nariais) nelaikomi karo belaisviais, priešas juos gali teisti už dalyvavimą ginkluotame konflikte ir t.t.
„Net karo atveju policija turi specialų statusą, policininkai negali būti kareiviais, jie negali būti konvencijų ginamais karo belaisviais. Prijungus prie policijos, karo atveju VST būtų nelegali ginkluota formuotė, jai priešas netaikytų Ženevos konvencijos ir kitų karo belaisviams numatytų apsaugų“, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, buvęs policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis.
„Čia yra vienas noras – likviduoti VST. Tai asmeninis A. Bilotaitės kerštas R. Pociui ir tarnybai. Negali kitaip jam įkąsti, tai bando sunaikinti visą tarnybą. Tai veikimas prieš valstybės interesus, dirbama kitos valstybės interesais“, – paaiškino politikas.
S. Skvernelio manymu, antra šios reorganizacijos priežastis – noras VST sąskaita užkamšyti skyles policijoje, kur yra didžiulis kadrų trūkumas ir t.t. Pasak jo, policijos vadai visada norėjo paimti beveik tūkstantį gerai parengtų pareigūnų ir jais užkamšyti skyles, nors VST žmonės nėra parengti patruliavimui. Jų funkcijos yra strateginių valstybės objektų apsauga, konvojavimas, didelių riaušių laisvėje ir kalėjimuose slopinimas, visuomenės saugumo užtikrinimas ypatingų ir ekstremalių situacijų metu, o karo atveju – šalies gynyba.
Beje, nors dar neaišku ar pavyks VST prijungti prie policijos, pastarosios atstovai jau apžiūrinėja tarnybos patalpas, kurias ketina perimti.
Paklausus, ar ir jis, būdamas generaliniu komisaru, svarstė VST prijungti prie policijos, S. Skvernelis atsakė: „Turėjau ir aš tokių norų. Kai esi policijos vadas, viską matai siaurai – rūpi tik policija. Bet vėliau, tapęs ministru, viską ėmiau matyti plačiau, iš valstybės, o ne iš policijos pozicijų“.
Politiko manymu, jei VST vis dėlto bus prijungta prie policijos, gelbėti padėtį po rinkimų gali tekti naujajam Seimui.
„2024 m. pasikeitus daugumai Seime kažkam teks atstatinėti tai, kas dabar griaunama. Atsakyti teks ir kitiems, kurie prisideda prie šios tarnybos sunaikinimo – jie nepasislėps už liaunos dabartinės ministrės figūros“, – sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys.
Beje, labai tikėtina, kad įgyvendinus prijungimo planą policija negaus tiek pareigūnų, kiek tikimasi.
Vidaus reikalų ministerijai adresuotame VST dokumente konstatuojama: „Iš visų šiuo metu VST tarnaujančių 840 pareigūnų 316 jau yra įgiję teisę išeiti į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, todėl, priėmus numatomus įstatymus, yra didelė rizikos tikimybė, jog daug VST pareigūnų, gavusių įspėjimus apie jų pareigybių panaikinimą ir siūlymus užimti naujai įsteigtas pareigybes, tiesiog paliks vidaus tarnybos sistemą, pasinaudodami galimybe gauti išeitines kompensacijas“.
Pristatė planuojamus pokyčius
VRM sudaryta darbo grupė, atlikusi VST veiklos auditą, funkcijų peržiūrą, viešai pristatė siūlymus tarnybą integruoti į policijos sudėtį. Darbo grupė siūlo šį jungimą atlikti, numatant, kad VST karo padėties atveju išliktų ginkluotųjų pajėgų dalimi.
Vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės teigimu, darbo grupės atlikta VST funkcijų peržiūra parodė, kad tarnyba unikalių funkcijų neatlieka, visos tarnybos vykdomos funkcijos yra dubliuojamos kitų Lietuvos statutinių institucijų.
Kiek anksčiau surengtoje spaudos konferencijoje A. Bilotaitė pažymėjo, kad daugiausia, tai yra net 6, VST vykdomas funkcijas vykdo Lietuvos policija, 4 – Lietuvos kalėjimų tarnyba, po 3 funkcijas – Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Vadovybės apsaugos tarnyba.
Darbo grupė, įvertinusi VST veiklos efektyvumą, įžvelgė tarnybos darbo organizavimo trūkumus, tarnybos administracinių ir kitų gebėjimų stoką, modernių informacinių technologijų ir kitų darbo organizavimo įrankių trūkumą. Taip pat konstatuota, kad tarnyboje neužimta 30 proc. pareigybių, ilgus metus nebuvo sprendžiamas naujų pareigūnų pritraukimo ir paruošimo klausimas, nėra pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo bazės, todėl neužtikrinamas vienodas pareigūnų pasirengimas veikti esant įvairioms situacijoms.
Plačiau apie pristatytus pokyčius galite skaityti čia.
Paskelbus tekstą, VRM atsiuntė ir papildomą komentarą:
„Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Lietuvos kariuomenės (LK) atstovai dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos sudarytoje darbo grupėje, kuri pateikė siūlymus dėl Viešojo saugumo tarnybos pertvarkymo. Kadangi VST yra ginkluotųjų pajėgų dalis, krašto apsaugos sistemos atstovų tikslas buvo vertinti galimą VST pertvarką per valstybės ginkluotos gynybos prizmę.
KAM ir LK vertinimu, pertvarkius VST valstybės ginkluota gynyba nenukentėtų, priešingai, tikimasi, kad VST pertvarkos metu bus skirtas papildomas dėmesys VST pasirengimui veikti karo metu.
Pagal Ženevos konvencijos Papildomą protokolą išimtis gali būti nustatyta valstybės teisės aktuose.
Pabrėžtina, kad VST į policiją būtų integruota kaip savarankiškas, juridinio asmens statusą turintis specializuotas policijos padalinys“, – rašoma ministerijos komentare.
