Dėl nesutarimų koalicijoje stringa „amžinų vadovų“ pataisos

„Vakar taip buvo sutarta koalicijos pasitarime dar atidėti tą klausimą“, – Delfi sakė jis.

Paklaustas, ar minėtu klausimu koalicijoje yra nesutarimų, išsiskiriančių nuomonių, J. Razma tai patvirtino.

„Taip, mūsų koalicijos partneriai linkę nepritarti tam projektui. Bandysim dar tiesiog pasikalbėti, gal suartės pozicijos“, – teigė politikas ir patikslino, kad pataisoms nepritaria tiek partneriai iš Seimo Laisvės frakcijos, tiek iš Liberalų sąjūdžio frakcijos.

Jurgis Razma

© ELTA / Julius Kalinskas

Skirtingos nuomonės Vyriausybėje

Delfi anksčiau rašė, kad siūlymui neberiboti savivaldybių ir valstybės bendrovių vadovų kadencijų nepritaria kai kurie ministrai: ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė, kurios vadovaujama ministerija parengė palankią išvadą pataisoms, taip pat – Seimo konservatorė, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Šiuo metu akcinių, valstybės ir savivaldybių bendrovių vadovai pareigas gali eiti 10 metų, tai yra ne daugiau kaip dvi penkerių metų kadencijas iš eilės.

Praėjusių metų spalį Seimo nariai iš valdančiųjų ir opozicijos registravo Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo ir Akcinių bendrovių įstatymo pataisas, kuriomis siūloma atsisakyti šių ribojimų.

Pataisas inicijavo Seimo konservatorius Antanas Čepononis, taip pat pasirašė ir kiti konservatorių frakcijos nariai Edmundas Pupinis, Jonas Gudauskas, Algis Strelčiūnas, Mindaugas Skritulskas, Valdas Rakutis, Justinas Urbanavičius, Linas Slušnys, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Juozas Baublys, Seimo „valstietis“ Juozas Varžgalys ir Seimo socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.

Seime pataisos jau praėjo pateikimo stadiją, palankią išvadą pataisoms patvirtino Vyriausybė, taip pat – Seimo Ekonomikos komitetas.

Pataisų šalininkų įsitikinimu, atsisakius akcinių bendrovių, valstybės ir savivaldybių bendrovių vadovų skaičiaus ribojimo, esantys vadovai ir toliau tęstų esamus darbus, tai turėtų mažiau neigiamos įtakos įmonės veiklos tęstinumui keičiantis vadovams, vadovo pareigos būtų labiau patrauklios naujiems kandidatams.

Be to, pasak jų, atsisakyti nuostatų, ribojančių valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių vadovų kadencijų skaičių, Lietuvai rekomendavo EBPO.

STT pastabos

Tačiau už Lietuvos atitiktį organizacijos rekomendacijoms tiek šalies stojimo į EBPO, tiek vėlesnių įvertinimu metu atsakingas EBPO vyresnysis politikos analitikas Danielas Blume’as tikino, kad Lietuvai jau kurį laiką primenama apie ribojimų nereikalingumą.

„Patvirtinu, kad EBPO niekada nerekomendavo Lietuvos Vyriausybei taikyti ribojimų valstybės valdomų įmonių vadovų kadencijoms“, – Delfi nurodė analitikas.

Oponentų įsitikinimu, tokiems pakeitimams Lietuva dar nepribrendusi, nes savivaldybių ir valstybinėse įmonėse vis dar gajos nepotizmo, partinių paskyrimų praktikos.

Taip pat keliamos versijos, kad pakeitimai naudingi konservatoriams, kurie, nuogąstaudami dėl būsimų rinkimų rezultatų, siekia išlaikyti įtaką valstybiniame sektoriuje.

Pastabų pataisoms išsakė Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Tarnybos vertinimu, noras atsisakyti bendrovių vadovų kadencijų ribojimo ir atitinkami pakeitimai „gali turėti įtakos galimai neskaidriai valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų veiklai, nepotizmo praktikų įsigalėjimui, ilgą laiką (daugiau nei 10 metų) vadovaujančių vadovų ryšių su politikais atsirandančioms korupcijos rizikoms, ekonomiškai nenaudingų ir neskaidrių sandorių sudarymui“.