Pirmadienį šalies vadovas Gitanas Nausėda su ministrais ir policijos generaliniu komisaru aptarė narkotikų vartojimo klausimą Lietuvoje. Po susitikimo prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys pareiškė, jog šią problemą reikėtų vertinti kaip nacionalinio saugumo ir imtis „kietųjų priemonių“.
„Tos kietosios priemonės, dėl ko pasisako prezidentas ir su kuo bus susiję vėlesni jo sutikimai šioje temoje, taip pat atlikta teisės aktų inventorizacija ir pateiktos tam tikros iniciatyvos, bus susijusios su atsakomybės taikymu tų aplinkų savininkams ar administratoriams, kuriose vyksta vartojimas.
Žinome, kad jaunimo tarpe 30 proc. tų, kurie vartoja, vartoja naktiniuose klubuose, baruose, kavinėse ir panašiose aplinkose. Prezidentas sako, kad turi būti numatoma ir atsakomybė tų patalpų savininkams, kad jie taikytų prevencines priemones, ypač dėl pasikartojančių atvejų.
Taip pat buvo diskutuota irgi dėl tam tikros atsakomybės, komplekse su kitomis priemonėmis, ir ugdymo įstaigų administracijų atžvilgiu <...>. Taip pat buvo kalbėta apie elektroninių cigarečių apyvartos griežtinimą ir, galbūt, svarstymą iš viso prekybos apribojimą, taip pat apie elektroninės prekybos ribojimą tomis priemonėmis, kurios yra iš viso šalia narkotikų naudojimo ir tai, kas yra paplitę paauglių tarpe“, – spaudos konferencijoje vardijo K. Budrys.
Jis neatmetė galimybės, kad prezidentas narkotikų paplitimo klausimą Lietuvoje kels VGT.
Delfi norėjo pasitikslinti, kas turėtų nustatyti narkotikų vartojimą baruose ir klubuose, kad jų savininkams būtų taikoma atsakomybė, ar prezidentas pasisakytų už policijos reidus pasilinksminimo vietose. Tačiau prezidentūra į klausimus atsakė savaip.
„30 proc. narkotikus vartojusio jaunimo liudija, kad tai darė naktiniuose klubuose. Šių įstaigų savininkai privalo užtikrinti, kad nelegalios medžiagos nebūtų platinamos jų patalpose. Prezidentas siūlo įstatyminiu lygmeniu griežtinti teisinę atsakomybę tų, kurių panosėje vyksta nepilnamečių įtraukimas į priklausomybę nuo psichotropinių medžiagų“, – atsakyme raštu nurodė šalies vadovo patarėjas Ridas Jasiulionis.
Skvernelis: policija neįgali
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio, buvusio policijos generalinio komisaro Sauliaus Skvernelio vertinimu, prezidentūros siūlomos priemonės yra „kaip nabašnikui žvakė“ bei nesusipratimas. Politikas kritikavo Lietuvos policiją, kuri, pasak jo, per mažai dėmesio skiria prevencijai ir narkotikų gamybos bei platinimo užkardymui šalyje.
„Jeigu galvojama, kad permes atsakomybę už tai, kas vyksta šalyje, klubų savininkams, tai ką, jie dabar kiekvienas turės stovėti ir tikrinti, ar atėjęs apsvaigęs žmogus, ar neatėjęs? Taip, klubai iš tikrųjų privalo stiprinti vidaus saugumą, bet ne čia yra problema. Problema yra tai, kad mes turime vieną koalicijos partnerį Laisvės partiją, kuri jau ketvirti metai reklamuoja, kad narkotikai yra gėris, nori legalizuoti mažmeninę prekybą ir lengvus narkotikus, ir vaikams smegenis pudrina (Laisvės partija rinkimų programoje turėjo tikslą įteisinti kanapių vartojimą, bet Seime to nepasiūlė, siūlė tik dekriminalizuoti disponavimą mažu kiekiu narkotinių medžiagų – Delfi).
O antra problema yra visiškas policijos neįgalumas. Po tų visokiausių reformų, kiek jas daro, prevencinis klausimas, ypatingai kalbant apie prevenciją nepilnamečiams, jis vis blogyn ir blogyn eina. Vietoje to, kad tvarkytųsi savo darže ir prevenciją, ir tyrimus atliktų kokybiškai, dabar vėl naują reformą sugalvoja, ir kitas institucijas praryti nori“, – Delfi komentavo parlamentaras.
„Kriminalinės policijos biuras – tikrai stipri organizacija, bet didžiausią dėmesį skiria tarptautinių nusikaltimų tyrimams, tame tarpe, susijusiems su neteisėta narkotikų kontrabanda, kada tonomis kažkur su bendromis operacijomis sulaikoma, bet Lietuvos rinka labai retai patenka. Aišku, tai irgi yra užkardymas, bet [reikėtų] pažiūrėti į mūsų rinką, vidaus rinką, į laboratorijas, platinimą ir didmeną. Reikėtų mažiau vaikytis tarptautinės šlovės ir apdovanojimų, o žiūrėti į tai, kas yra mūsų šalyje“, – pažymėjo S. Skvernelis.
Jis kėlė klausimą, ar pasilinksmino vietose, ugdymo įstaigose Lietuvoje matome vaikščiojančius pareigūnus.
„Nieko jūs nematote – nei nepilnamečių reikalų pareigūnų nėra, kas dirbtų su rizikos grupės vaikais, nei užkardymo, prevencinio patruliavimo nėra, nieko nebelikę yra. Tik feisbuke. Bet feisbuke nelaimėsi karo su narkotikais“, – tęsė politikas.
Jo nuomone, narkotikų vartojimo klausimas neturi nieko bendro su VGT formatu ir ne čia jį esą derėtų spręsti.
„Atsimenat, kai buvo pandemija, mes kėlėm klausimą dėl vakcinų įsigijimo. Tai yra klausimas, iš tikrųjų susijęs su valstybės saugumu. Mus pasiuntė toli toli, pasakė, kad čia ne VGT formatas. Tai, aš manau, čia irgi nieko bendro su tuo neturi. Turi veikti institucijos. Beviltiška vidaus reikalų ministrė ir ministerija, ir policija. Policija turi pagaliau pradėti dirbti ne feisbuke, ne politikuoti, o dirbti kantrų, juodą, nematomą darbą“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Danielė: taikant policines priemones, žala augs
Valdančiosios Laisvės frakcijos narės, Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkės Morganos Danielės vertinimu, visos K. Budrio išvardytos priemonės, kurios būtų skirtos pažaboti narkotikų vartojimą, yra populistinės. Jos, anot politikės, neefektyvios ir tai įrodyta.
„Atsakomybės taikymas barų arba klubų administracijai, – o tai jei, pavyzdžiui, Dainų šventėje užfiksuotas žmogus, vartojantis narkotikus. Tai tada Dainų šventės organizatoriai bus baudžiami ar kaip čia? <...> Mes, organizuodami renginį, nesame atsakingi už kiekvieną prisigėrusį ar susimušusį žmogų. Mes turime užtikrinti tvarką, bet situacijų būna visokių. Manau, tokios priemonės tik paskatins slėpti problemą dar labiau, o daugiau nieko, – komentavo M. Danielė.
– Mokykloms atsakomybė už ką, jei mokinys vartoja, tai direktorius bus baudžiamas?
Lietuva nėra pirma valstybė, susidurianti su tokiais dalykais, su padidėjusiu vartojimu. Visą šitą kelią Vakarų valstybės nuėjo jau seniai, visos patirtys yra aprašytos, visos priemonės jau buvo išbandytos, jų veiksmingumas taip pat buvo patikrintas. Šiandien mes žinom, grindžiant mokslu ir kitų šalių patirtimi, kad visos šitos kontrolinės priemonės skamba labai grėsmingai, bet jos jokio rezultato neduoda taip, kaip ir nedavė 2017 metų kriminalizavimas. Ką mes turim? Mes turim kriminalizuotą vartojimą ir per penkerius metus išaugusį vartojimą.“
Pasak M. Danielės, Lietuva nepasimokė iš kitų valstybių klaidų, bet esą nesimoko ir iš savų.
„Jeigu bus taikoma dar daugiau policinių priemonių, žala dar labiau augs ir situacija dar labiau prastės“, – įspėjo ji.
Seimo narės įsitikinimu, priemonių, siekiant mažinti narkotikų paplitimą, dera imtis visai kitokių, nei siūlo prezidentūra, tiek ugdymo įstaigose, tiek pasilinksminimo vietose.
„Labiausiai prevenciškai veikia mokykla, kurioje yra bendruomenė, į mokyklos bendruomenės gyvenimą yra įtraukti tėvai, tėvai tose veiklose dalyvauja proaktyviai <...>. Kitas dalykas, kas tikrai veikia prevenciškai mokyklose, yra aiškios mokyklos taisyklės ir vertybių skiepijimas, kokia yra mokykla, apie ką ji pasisako, kokia yra mokyklos erdvė, ir viso to laikymasis. Ir trečias dalykas, kalbant apie mokyklas, yra mokytojas, kuris yra autoritetas, kuris turi labai gerą ryšį su savo mokiniais. Toks mokytojas taip pat duoda prevencinį efektą“, – vardijo parlamentarė.
Ji pažymėjo, kad pasilinksminimo vietose nevyriausybininkai jau porą metų teikia žalos mažinimo paslaugas – konsultacijas, informaciją, pagalbą. Šių paslaugų aprėptį, anot M. Danielės, reikia plėsti: „Visos priemonės yra, reikia tiesiog didinti finansavimą, jų aprėptį, kad daugelyje klubų ir barų tos paslaugos veiktų, taip pat muzikos festivaliuose ir kituose renginiuose, ir kad tai taptų standartu.“
Ar narkotikų vartojimo klausimas Lietuvoje yra nacionalinio saugumo reikšmės?
„Čia yra klasikinis politinis populizmas artėjant rinkimams“, – trumpai įvertino M. Danielė.
Veryga: nacionalinio saugumo konteksto čia yra daug
Seime jau yra iniciatyva, kuria būtų apribota elektroninių cigarečių prekyba – jomis būtų prekiaujama tik vaistinėse, pažymėjo buvęs sveikatos apsaugos ministras, opozicinių „valstiečių“ atstovas Aurelijus Veryga.
„Čia kaip ir atlieptų prezidentūros įsivaizdavimą, čia sutampa“, – sakė jis.
Tačiau A. Veryga suabejojo, ar siūlymai taikyti atsakomybę pasilinksminimo vietų savininkams, mokykloms duotų rezultatą. Esą mokyklos ir taip slepia bei neigia problemas, susijusias su narkotikų vartojimu.
„Aš nežinau, ar tokiu atveju to noro slėpti neatsirastų dar daugiau“, – pridūrė politikas.
Tiesa, jis sutiko su prezidentūros matymu, jog narkotikų paplitimas Lietuvoje yra nacionalinio saugumo problema.
„Turint galvoje, kokie numanomi masteliai galėtų būti jaunimo tarpe... Tai jau šiaip sveikatos būklė yra nacionalinio saugumo klausimas, nes nėra kam eiti tarnauti. Dabar, jeigu jie tampa dar ir priklausomi su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis, tai dar mažėja sveikų žmonių kontingentas, kuris gali prisijungti prie krašto gynybos. Jiems, patekus į kariuomenę, turėtų išlįsti visokios sveikatos problemos, net jeigu jie ten patektų.
O ir šiaip narkotikų prekyba kelia visokių problemų jau vien dėl to, kad prekeiviai ieško visokių būdų, kaip apeidinėt, papirkinėt teisėsaugą. Tai gali būti susiję su gaujų karais kaip Švedijoje, jau kariuomenę ruošiasi pasitelkti, nes ten realiai automatiniais ginklais šaudosi narkotikų gaujos. Tai suprantu, kad to nacionalinio saugumo konteksto čia yra daug“, – vertino A. Veryga.
Morkūnaitė-Mikulėnienė: nėra vienos sidabrinės kulkos
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės matymu, prezidentūros pasiūlytos priemonės nėra netinkamos. Jos, pasak politikės, diskutuotinos kaip ir, pavyzdžiui, „darbiečių“ siūlymas leisti mokyklose tikrinti mokinių daiktus.
„Čia nėra, turbūt, vienos sidabrinės kulkos, nes, jei ji būtų buvusi, aš manau, kad ji būtų panaudota“, – kalbėjo pašnekovė.
Siekiant atgrasyti nuo narkotikų vartojimo, pasak jos, derėtų taikyti ir rimtesnę prevenciją, ir labiau į procesus įtraukti pareigūnus, skatinti vaikų užimtumą, skirti visam tam didesnį finansavimą.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė priminė, kad jau anksčiau Seimas uždraudė elektroninių cigarečių su skoniais prekybą, o Vidaus reikalų ministerija ir policija persiorientuoja, su organizuotu nusikalstamumu – narkotikų gamyba ir prekyba – kovoja efektyviau.
„Man atrodo, kad ta linkme tikrai sėkmingai dirbama ir girdime ne vieną atvejį, kada išaiškinamos tos nusikalstamos struktūros“, – pažymėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Svarstymus aptarti narkotikų vartojimo problemą VGT parlamentarė įvertino skeptiškai.
„Aš suprantu, aišku, norą iškelti problemą į aukščiausią lygmenį ir, galbūt, apie save kažką pasakyti, kad štai aš imuosi lyderystės, bet vis tik VGT yra konkrečiai nacionalinio saugumo, kaip mes jį suprantame valstybės apginamumo, prasme. Nesinorėtų, kad būtų pasitelkiama tokia priemonė, kada klausimus galima spręsti ir esamomis, ir tada mes galime kiekvieną klausimą pritraukti prie nacionalinio saugumo, nes kiekvienas klausimas, kiekviena sfera mūsų gyvenime yra svarbi ir gali tapti nacionalinio saugumo dalimi“, – sakė ji.
Nors duomenų apie tikrąjį narkotikų paplitimo mastą Lietuvoje trūksta, iš esamų galima daryti išvadą, jog vartojimas per pastaruosius metus išaugo: tą rodo ir apklausų duomenys, ir nuotekų tyrimai.
Problema opi nepilnamečių tarpe: pastarieji svaiginasi rūkydami elektronines cigaretes su skysčiu sumaišytu su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.
