Žvalgyba mūšiu

Anot A. Medalinsko, tai, kas Ukrainoje vyksta šiuo metu, galime vadinti žvalgyba mūšiu.

„Vyksta, iš principo, žvalgyba mūšiu. Tiesiog labai norėta, kad viešoje erdvėje nuskambėtų faktas ir Ukrainos patvirtinimas, jog prasidėjo kontrpuolimas, nes kontrpuolimą išprovokavo ir jį pradėjo ne Ukrainos kariuomenė. Ji dar būtų linkusi kokį mėnesį ar dar keletą savaičių laukti, bet išprovokavo Vakarų žvalgininkai, – pasakė, kad kontrpuolimas jau vyksta. Vėliau prie to prisidėjo prezidentas Putinas, jis irgi pasakė, kad kontrpuolimas vyksta. Kodėl Putinui reikia, kad kontrpuolimas taip ir būtų įvardintas? Nes jam reikia pasakyti, kad kontrpuolimas patyrė nesėkmę, o iš tikrųjų, aš manau, vyksta būtent tai, apie ką visą laiką ir galvojau, – tam tikra žvalgyba mūšiu. Tai ne kontrpuolimas, aišku, čia ukrainiečių kai kurie atstovai patys supainiojo“, – aiškino A. Medalinskas.

Jo teigimu, tai, kad visus šiuos veiksmus kontrpuolimu pavadino ir pats Zelenskis, buvo išprovokuota.

„Jau buvo praėję keletas dienų, aplinkui visi kalbėjo: ir Vokietijos, ir Amerikos žiniasklaida, karo ekspertai, kad vyksta kontrpuolimas. Kai jo paklausė, ar kontrpuolimas vyksta, jam teko tai pasakyti. Vėliau buvo ir vienokių ar kitokių pasisakymų iš tos pačios prezidento administracijos žmonių“, – teigė pašnekovas.

Mano, kad kontrpuolimas dar nevyksta

Anot A. Medalinsko, kontrpuolimas dar nevyksta.

„Galiu pasakyti, kodėl kontrpuolimas dar tikrai nevyksta, – nėra įtrauktos rezervinės pajėgos. Taip, mūšiai labai aršūs, taip, tie bandymai, gynybos, mėginimas prasiveržti vyksta reikalaujant ir aukų, ir technikos nuostolių, šarvuotosios technikos nuostolių, tai yra vaizdo siužetuose, betgi niekur neįtraukti rezervai. Kontrpuolimas prasidės, kai bus įtraukti rezervai, taip pat ir tos karinės pajėgos, kurios parinktos Vakaruose. Lygiai taip pat rezervų iki šiol nenaudoja ir Rusija, irgi atmušinėja priešakinėmis pajėgomis. <...> bandomi įvairūs taškai, iš tikrųjų tų krypčių yra ne viena, ieškoma silpnų vietų, per kur galima prasiveržti, ir ten, kur bus prasiveržta, bus įjungtos tos rezervo karinės pajėgos jau su tikslu vykdyti prasiveržimą“, – aiškino jis.

Politologo teigimu, didžiausia problema – laikas.

„Problema yra laikas. Vakarai, kaip aš suprantu, nuolat ragina parodyti rezultatą iki NATO viršūnių susitikimo, ir, kita vertus, Putinas, greičiausiai, yra davęs komandą saviems laikytis iš paskutiniųjų, jog iki NATO viršūnių susitikimo jokio prasiveržimo nevyktų, o būtų tik tokios skeptiškos nuotaikos, kad niekas nevyksta, kad Ukrainos visos paraiškos, kurios bus NATO viršūnių susitikime, būtų suapvalintos NATO šalių partnerių ir pasiektas rezultatas – gal Ukrainos NATO taryba, gal koks nors dar papildomas finansavimas, papildoma ginkluotė, bet ne kokie rimti proveržiai, kalbant apie Ukrainos narystę NATO“, – įžvalgomis dalinosi A. Medalinskas.

Urbonaitė: spekuliacijų prieš NATO viršūnių susitikimą tik daugėja

Politologė R. Urbonaitė laidoje pasidalino ir savo požiūriu į esamą situaciją.

„Natūralu, kad mes esame tame didžiuliame informacijos sraute, bet kartais atsirinkti ir suprasti, kas iš tikrųjų yra kas ir kas, vis dėlto, vyksta realybėje, tampa labai sunku, dėl to, aš jaučiu, atsiranda labai daug spekuliacijų. Man atrodo, tų spekuliacijų prieš NATO viršūnių susitikimą tik daugėja, didėja tam tikros informacijos sklaida, ką jau kolega minėjo. Visi turi tam tikrų savų interesų ir tas NATO viršūnių susitikimas, šiuo atveju, manau, gana stiprus fonas. Mes tą matome, žinome. Aš tik nesuprantu iki galo, ar mes matysime Zelenskį NATO viršūnių susitikimo metu. Net ir tie dalykai nėra 100 procentų garantuojami, kitaip tariant, Zelenskis irgi turi savo požiūrį, ko jis nori arba ko tikrai nenori iš šito NATO susitikimo.

Man atrodo, kad tai, kas vyksta karine prasme (aš čia tikrai nevertinsiu tos specifikos, nes nesu karo ekspertė), NATO susitikimas natūraliai pakreipia ir tą eigą, kuri šiuo metu yra pačioje Ukrainoje, nes vis dėlto mes puikiai suprantame, kad Ukraina kaip ir buvo, taip ir lieka priklausoma nuo paramos, kurią gauna iš Vakarų. Kitaip tariant, ginkluotės klausimai ir ginkluotės trūkumo klausimas, manau, niekaip nėra dingęs iš dienotvarkės, nes nuo to, kiek bus paramos, kiek ji bus stipri, tiek, reikia pripažinti, priklausys ir pačios Ukrainos sėkmė“, – teigė ji.

Pasak pašnekovės, spekuliuoti apie tai, kada ir kas bus, nereikėtų, tačiau ji pastebi, kad tokių žmonių atsiranda vis daugiau.

„Nereikėtų sakyti, kada kas bus ir kaip bus, kai kalbame apie karą, kuris, kaip mes sakome, tik prasidėjęs pradeda laužyti visų planus; aš manau, apskritai spekuliuoti nelabai reikėtų, nors matau tokių, kurie mėgsta tai daryti, manau, kad būtent prieš NATO viršūnių susitikimą tokių, norinčių paspekuliuoti ir viešoje erdvėje paskleisti tam tikrus naratyvus arba leitmotyvus, tikrai gali būti, ir jų jau daugėja“, – dalinosi R. Urbonaitė.

Ko Ukraina gali tikėtis iš NATO viršūnių susitikimo?

Anot politologo A. Medalinsko, kol kas problemas kelia Vakarų blaškymasis.

„Manau, mes matome gana neįprastą situaciją, kalbant apie NATO viršūnių susitikimus. Tai anksčiau matydavome turint omeny Europos Sąjungos viršūnių susitikimus, – iki paskutinės dienos gali būti šlifuojamos formuluotės. NATO anksčiau viskas buvo daugmaž sutarta: ateina, pasirašo ir viskas. Europos Sąjunga, kaip žinome, vos ne per naktį šlifuodavo formuluotes. Problema – tam tikras Vakarų blaškymasis. Iš tikrųjų, matome labai prieštaringas žinias. Ne mažiau prieštaringas, negu prieš šitą karą, nes, iš vienos pusės, NATO generalinis sekretorius Stoltenbergas po susitikimo su JAV vadovu pareiškė, kad mes turėsime labai gerą žinią, ir pradedama kalbėti apie supaprastintą procedūrą, kaip Ukraina taps NATO nare. Paskui matome JAV prezidento pareiškimą, kad procedūros supaprastintos nebus. Prisimenant praeities dalykus, galima pasakyti, kad tai, ką kalbėdavo prezidentas Bidenas vieną dieną, po penkių, po dešimties dienų galėdavo keistis, vadinasi, ir JAV administracijoje verda, matyt, gana rimti dalykai“, – teigė A. Medalinskas.

Anot jo, norisi, kad Lietuva laikytųsi Seimo pateiktos rezoliucijos.

„Aš tik galiu pasakyti – labai norėčiau, kad Lietuva laikytųsi balandžio 7-ą dieną Lietuvos Seimo priimtos rezoliucijos, kuri, mano manymu, yra puikus pasiūlymas, kalbant apie tai, kas galėtų būti padaryta šiuo klausimu: tai yra Ukrainos pakvietimas į NATO Vilniuje, pasirašymas stojimo protokolo, bet ratifikacijos procedūros atidėjimas po karo. Čia būtų tikrai unikalus dalykas. Kai aš sužinojau, kad Seimas tokią rezoliuciją priėmė, buvau nustebęs ir paklausiau: kodėl jūs jos neviešinate? Kalbėkite apie tai. Aš suprantu, kad gali neįtikinti partnerių, bet bandyti įtikinti reikia“, – teigė A. Medalinskas.

Vakarai imasi gudrybių

Politologo A. Medalinsko teigimu, Vakarai imasi tam tikrų gudrybių, kurios susijusios su prezidento Zelenskio atvykimu į NATO viršūnių susitikimą.

„Yra sugalvotas tam tikras žingsnis, po kurio vargu ar prezidentas Zelenskis gali neatvažiuoti. Tai yra Ukrainos NATO taryba pakeis Ukrainos NATO komisiją, ir nors tai kosmetiniai pakeitimai, bet vis tiek įvyks šį kartą per NATO viršūnių susitikimą. Vadinasi, prezidentui Zelenskiui nevažiuoti ir pasakyti, kad <...> netoli mes pajudėjome, yra vienas dalykas, bet kitas dalykas jau yra nevažiuoti į susitikimą, kuris būtų kaip pirmas formatas – Ukrainos NATO taryba, kur atstovauja ne premjeras, ne užsienio reikalų ministras, o prezidentas. Aš manau, tas žingsnis buvo sugalvotas reaguojant, kai pasigirdo tam tikrų signalų iš Kyjivo, kad prezidentas Zelenskis gali neatvažiuoti“, – aiškino A. Medalinskas.

Politologas neslėpė, jog jį nustebino karo ekspertų darbas. Anot jo, dabar ukrainiečiai kontrpuolimą atlieka savo pačių žmonių gyvybių kaina. A. Medalinsko teigimu, Ukraina nėra tinkamai pasiruošusi.

„Kaip galima buvo nematyti, kad Ukraina tam, jog vykdytų šį sėkmingą kontrpuolimą, neturi pridengimo iš dangaus, tai yra turi labai limituotą skaičių aviacijos, o Rusija turi aviacijos perviršį, be to, Ukraina turi limituotas galimybes numušti Rusijos aviaciją. Kaip to galima nematyti ir nežinoti, prieš raginant daryti kontrpuolimą? Dar geriau, kai paaiškėjo, kad ir artilerijos galia Ukraina nusileidžia. Tai, iš principo, ir šarvuota technika visa, ir tankai vis dar neatsiųsti, kurie buvo žadėti. Jeigu tą suvokiate, tai tada neleiskite tų pesimistinių kalbų apie tai ir supraskite, kad Ukraina daro neįmanomą misiją, vykdydama šitą kontrpuolimą“, – teigė A. Medalinskas.

Anot jo, turime suprasti keletą svarbių dalykų.

„Šiam kare, reikia pasakyti, yra labai svarbus vienas dalykas – kada bus kontrpuolimas, gali pasakyti tik ukrainiečiai, bet ne kas nors iš Vakarų ar Rytų. Ir kada jis sėkmingas. Visa kita yra tam tikras žaidimas aplink kontrpuolimo temą, siekiant kiekvienam savo tikslų. Vieniems – pasodinti Ukrainą su Putinu prie derybų stalo, kitiems, kaip Lietuva ir Ukraina nori, – pasiekti pergalę prieš Putino režimą Ukrainoje“, – aiškino politologas, esantis Ukrainoje.