„Kalbant apie „Klaipėdos hospisą“ šita įstaiga neturėjo ir nebuvo prašiusi mūsų socialinės globos licencijos. Apie jos egzistavimą socialinių įstaigų globos rate mes nieko nežinojome. Socialinės globos paslaugų ji negalėjo teikti“, - sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Pasak ministro, tame pastate registruotos dvi įstaigos, nei viena iš jų neturėjo licencijos teikti socialinę globą.
Įstaigą drebina skandalai
Kaip jau rašė „Delfi“, pražūtingu koronaviruso židiniu tapusį „Klaipėdos hospisą“ drebina skandalai: įtariama, kad veikla buvo vykdoma neturint reikiamų leidimų, o dalis darbuotojų dirbo tik kaip savanoriai. Be to, pusės šios įstaigos akcijų savininkas yra ir Klaipėdos regiono slaugos koordinatorius, o direktorė dirba Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL).
Po viešai išsakyto pasvarstymo, kad tai turėtų sudominti ir teisėsaugos atstovus, antradienį Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pranešė, į prokuratūrą jau kreipiamasi.
Meras sakė, kad pirmus metus dirbanti įstaiga tikrintojų išvengė tik dėl trumpo veiklos laiko. V. Grubliauskas teigia, kad šis atvejis yra dar jautresnis nei „Grigeo“ skandalas ir tikisi, kad teisėsauga reaguos greitai.
Rasa Dagienė, hospiso vadovė, dirba ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Šiuo metu įstaigos direktorė ketvirtą parą yra užsidariusi kartu su pacientais. Koronaviruso protrūkis čia hospise fiksuotas balandžio 18-tą dieną. Per vieną dieną po patikrinimo nustatyta net 40 teigiamų COVID-19 atvejų. 30 užsikrėtusiųjų yra globotiniai, 10 – personalo darbuotojų. Manoma, kad virusas į įstaigą atkeliavo per vieną medikę, kuri yra ir greitosios pagalbos darbuotoja.
Nesupranta, kodėl neranda pakankamai
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad jam sunku suprasti, kodėl „Klaipėdos hospisui“ nepavyksta surasti reikiamo skaičiaus papildomų medicinos darbuotojų.
„Kiek aš tą situaciją žinau, tai niekas nenori eiti ten dirbti. Jei dirba žmonės, kurie turėjo kontaktą, tai yra blogai, bet tai yra geriau, nei palikti pacientus visai be nieko“, – antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Veryga.
Vis dėlto ministras teigė, kad jam keista girdėti kalbas, jog rasti papildomų darbuotojų nepavyksta.
„Tie duomenys, kuriuos turėjome, yra keliantys didelį nerimą – tris paras ar net ilgesnį laikotarpį dirbo tie patys darbuotojai. Nuoširdžiai nesuprantu, kaip negalima Klaipėdos visame regione rasti kelių darbuotojų. Neįsivaizduoju, kaip ten neišeina susišnekėti, nes nė viename kitame regione tokių problemų nekyla. (...) Ne pirmas atvejis – buvo Ukmergė, Marijampolė. Visur tuos darbuotojus rasdavo, nežinau, kodėl Klaipėdoje taip stebuklingai nieko neišeina rasti“, – stebėjosi A. Veryga.
Jis teigė suprantąs, kad darbuotojai nerimauja dėl darbo koronaviruso židinyje, tačiau tokioje situacijoje motyvuoti darbuotojus, teigė A. Veryga, turėtų vadovai.
„Tam yra vadovai, jie turi kalbėti, siūlyti kažkokias motyvacines priemones, kad darbuotojai sutiktų eiti. Manau, kad viską galima padaryti, tik reikia imtis lyderystės“, – pabrėžė A. Veryga.
Kartu ministras teigė, kad „Klaipėdos hospisas“ dėl trūkstamų asmens apsaugos priemonių turėtų kreiptis į Klaipėdos universitetinę ligoninę.
„Klaipėdoje yra organizuojanti ligoninė – Klaipėdos universitetinė ligoninė, kuriai yra centralizuotai vežami dideli kiekiai apsaugos priemonių, tai paprasčiausias būdas yra kreiptis į šią įstaigą. Jeigu trūksta keleto priemonių, iš ten paprasčiausia jas gauti. (...) Jeigu bus poreikis, žinoma, spręsime“, – pridūrė A. Veryga.