Šešiuose iš devyniasdešimt deklaracijos paragrafų yra minima Kinija. Viename jų rašoma, kad Kinijos liaudies respublikos paskelbtos ambicijos ir prievartos politika meta iššūkį mūsų interesams, saugumui ir vertybėms. Kitame minima, kad ir toliau susiduriama su kibernetinėmis, kosminėmis, hibridinėmis ir kitomis grėsmėmis, piktavališku naujų ir griaunamųjų technologijų naudojimu. Dar kitame pranešama, kad ir toliau bus sprendžiami iššūkiai, kuriuos Kinija kelia Euroatlantiniam saugumui, didinamas bendras sąmoningumas, atsparumas nuo Kinijos taktikos ir pastangų padalinti Aljansą.
Pastebima, kad retorika – pakankamai griežta. A. Kumpio teigimu, NATO tokiu tekstu identifikuoja augančią grėsmę ir tai pirmą kartą taip aiškiai iliustruojama tokiuose komunikatuose.
„Konkrečiai 14 iš viso kartų Kinija yra įvardinama visuose punktuose ir yra įdomu, kad iš principo nėra sakoma, kad tai yra grėsmė, tai nėra priešė. Visur yra paliekamos atviros durys bendrauti, komunikuoti, išryškinti problematines vietas, skaidrinti tuos saugumo iššūkius. Būtent iššūkis arba toks susirūpinimas, kylantis yra iš Kinijos pusės“, – aiškino pašnekovas.
Anot jo, retorika yra griežta, nes yra įvardijama visa eilė problemų, kurias mato NATO viršūnių susitikimo dalyviai, tačiau joje paliekama ir nemažai vietos interpretacijoms.
Žvilgsnis į praėjusius komunikatus
Žvelgiant į praėjusius komunikatus, bent jau į Madrido komunikatą, kuris buvo prieš Vilniaus, ten Kinijai dėmesio buvo skirta tik viename punkte, minint, jog yra susiduriama su sistemine konkurencija su tais, kurie meta iššūkį mūsų interesams, saugumui ir vertybėms bei siekia pakenkti taisyklėmis pagrįstai tarptautinei tvarkai. Akivaizdu, jog situacija pasikeitė, nes dabar Kinijai dėmesio skiriama vis daugiau. Anot A. Kumpio, situaciją pakeitė pačios Kinijos aktyvumas karine prasme.
„Šalia to paties – eilė įvykių, kurie šiais metais buvo fiksuojami. Svarbiausias buvo žvalgybinio baliono skrydis per Jungtinių Valstijų teritoriją – tai, vėlgi, tiesiogiai pažeidė vienos iš NATO valstybių saugumo zoną. Žvelgiant platesniąja, ta hibridine prasme – tikrai Kinija nebuvo tyli. Ji, save pozicionuodama kaip taikos tarpininkę tarp Rusijos ir Ukrainą, ne pernelyg daug žingsnių deda ir šioje vietoje, tad tai kaip ir spaudimas Kinijai, kad, jeigu ji save pristato kaip tokią svarbią žaidėją, o mes negalime Kinijos ignoruoti, bet kokiu atveju, tai jai reikėtų permąstyti, žvelgiant į komunikatą, savo veiklos kryptis“, – teigė jis.
Pasak pašnekovo, Kinija turėtų apsvarstyti, ar geriau grasinti hibridinėmis grėsmėmis, ar užsiimti taikos nešimo politika ir būtent todėl yra kuriamas tam tikras spaudimas, o Kinijai tai nepatinka.
Kinija turi savo viziją
Pastebima ir vis gilėjanti Rusijos ir Kinijos partnerystė. NATO viršūnių susitikimo išvakarėse Pekine Kinijos lyderis susitiko su Rusijos parlamento aukštųjų rūmų federacijos tarybos pirmininke ir Kinijos lyderis sakė, jog Kinija bei Rusija turi vadovauti pasaulio valdymo reformai. Anot A. Kumpio, tai galima suprasti kaip sąmoningą dviejų šalių susitikimą ir pareiškimą, esą sutapimų galimybė šioje vietoje yra menka.
„Viskas yra paskaičiuota, viskas yra įvertinta iš anksto. Kad ir ką nuspręstų NATO, kad ir ką iškomunikuotų susirinkę dalyviai, Kinija, bet kokiu atveju, turi savo viziją, turi savo idėją ir, kai mes dabar aptarinėjame Joe Bideno kalbą, akivaizdu, jog Kinija turi savo planus ir strategiją, tad klausimas – kiek ta komunikacija ar tos derybos ir, galiausiai, bendras palaikymas pagrindinių valstybių pasaulyje, yra įmanomas konstruktyviai? Jeigu Joe Bidenas kviečia kalbėtis ir svarbiausia yra diskusija, tai Kinija, panašu, kad šiai diskusijai yra pasirinkusi jau kitą partnerę“, – teigė jis.
Komunikate yra rašoma, kad Kinija sparčiai plečia ir diversifikuoja savo branduolinį arsenalą, su daugiau kovinių galvučių ir didesniu skaičiumi sudėtingo tiekimo sistemų, kad sukurtų branduolinę triadą, tačiau nesiima prasmingų skaidrumo ar sąžiningumo pastangų, kad pasiekti branduolinių ginklų kontrolę ar mažinti riziką. A. Kumpio teigimu, didindama šį arsenalą Kinija galėtų siekti pateikti save, kaip stiprią žaidėją.
„Žvelgiant į apčiuopiamąją galią, skaičiais įvertinamą galią – kuo daugiau kovinių galvučių turi, kuo labiau išplėtota yra pramonė, tuo jos žodis yra stipresnis. Kalbant tokiais jau Šaltojo karo terminais, tai yra kuo iš tikrųjų kaltina pati Kinija NATO susirinkusiuosius, bet tai, ką daro pati Kinija – nelabai nuo to nutolsta. Ir net ne retorika, o tam tikrais akivaizdžiais žingsniais“, – aiškino jis.
Anot A. Kumpio, negalime sakyti, kad, kol Kinija vysto savo planus, Vakarai stovi vietoje.
„Viskas yra tobulinama, ginkluotė yra vystoma. Akivaizdu, kad Kinija nuo to visiškai nenori atsilikti“, – dalijosi pašnekovas.
Komentarus apie Kiniją smerkia
Kinijos atstovybė Europos Sąjungoje pasmerkė komentarus apie Kiniją, kaltindama NATO iškreipiant jos poziciją ir tyčia bandant diskredituoti šalį. A. Kumpio teigimu, tai, ką Kinijos atstovai iškomunikavo – nėra netikėta.
„Tai yra standartiniai pastebėjimai, standartinis atsakas, į bet kokį žingsnį, kurį žengtų Vakarų valstybės, tad tuo nereikėtų labai stebėtis“, – teigė jis.
Įvertino, kokį atsaką galėtų smogti Kinija.
„Tiesiog bus tobulinamas toliau karinis arsenalas, aktyvinama, aš įsivaizduočiau, karinių pratybų tvarka, galima tikėtis, galbūt, dar ir papildomų karo laivų nusiuntimo į Taivano sąsiaurį, ką mes matėme ir per NATO viršūnių susitikimą – aktyvumas Pietų Kinijos jūroje tikrai buvo. Visi šie žingsniai galiausiai užpildo tą informacinį stiprumą ir veiksmų visą foną, kuriame Kinija tikrai nenori būti dingusi ir prapuolusi“, – aiškino A. Kumpis.
Kinija kritikavo ir tai, kad Vilniuje dalyvavo Indijos-Ramiojo vandenyno valstybės: Japonija, Pietų Korėja, Australija bei Naujoji Zelandija. Pekinas, panašu, šioje vietoje įžvelgė kažkokias ambicijas, esą NATO nori plėstis į šias valstybes. A. Kumpio teigimu, žvelgiant iš platesnės perspektyvos, tokios ambicijos egzistuoti galėtų, jeigu būtų pritarta Tokijo biuro steigimui, tačiau akivaizdu, kad Prancūzija šiam klausimui yra ištarusi griežtą „ne“.
„Tas glaudesnis partnerystės mezgimas – taip, galima jį vertinti kaip tam tikrą NATO išsiplėtimą, bet jokiu būdu ne tiesiogiai. Aš sakyčiau, kad artimiausiu metu būtų sudėtinga kažką sakyti, nors pati Pietų Korėja padeda ginklais ir ne tik, kad Ukrainai, bet pagrindinė dabar ir tankų tiekėja yra Lenkijai, matome, kad Japonija irgi persvarstė savo saugumo strategiją, tad kaip ir koja kojon eina su saugumo iššūkiais, kuriuos yra nurodžiusi ir pati JAV, tad galima sakyti, kad visa tai globalėja ir ateina į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną, kas, vėlgi, labai turėtų neraminti Kiniją“, – aiškino A. Kumpis.
Tačiau, jo manymu, įsivaizduoti, kad šios šalys galėtų įstoti į NATO – sudėtinga.
„Akivaizdu, kad šis variantas išeina iš NATO teritorinių mandatų, kodėl ir Taivanas niekur nėra minimas, nes tai ne Europa ir ne Šiaurės Amerika. Tai jau yra ne Šiaurės Atlanto regionas ir su labai dideliu susižavėjimu stebėčiau, jeigu Japonijos ministras pirmininkas išstotų ir sakytų: priimkite mus į NATO. Neįsivaizduoju, kokie lūžiai turėtų įvykti pačioje Japonijoje, kad jiems būtų suteikia toks pasitikėjimo mandatas iš visos šalies, turint omeny vis dar ganėtinai stiprų pacifizmo palaikymą“, – teigė A. Kumpis.
Visą laidą galite rasti Žinių radijo portale:
