Delfi rugpjūčio pabaigoje pranešė, jog URM sulaukė skundų dėl Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje E. Bajarūno elgesio, kilo abejonių ir Lietuvos ambasadoriaus prie NATO D. Matulionio darbu.
Delfi žiniomis, URM gavo darbuotojų nusiskundimus dėl galimo E. Bajarūno mobingo ir galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Be kita ko, įtariama, kad D. Matulionis galėjo nesilaikyti valstybės institucijų suteikto mandato ir savo veikla galėjo susilpninti Lietuvos derybines pozicijas derybose dėl NATO viršūnių susitikimo dokumentų.
Ministras: situacijas reikia išnagrinėti
Trečiadienį po Užsienio reikalų komiteto posėdžio žurnalistų kalbintas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis patvirtino, jog posėdyje „nuskambėjo toks hipotetinis klausimas“ apie E. Bajarūną ir D. Matulionį, bet, anot ministro, tam nebuvo skirta daug dėmesio.
G. Landsbergis tikino neturintis informacijos, ar dėl ambasadorių E. Bajarūno ir D. Matulionio apsispręsta pradėti tarnybinius tyrimus. Pasak jo, tokius sprendimus priima ne jis.
„Yra administracinis sprendimas, kanclerio lygmens dalykas“, – teigė ministras.
Jis tikino negalintis įvardyti ir to, kiek laiko ministerija rinks informaciją dėl nusiskundimų E. Bajarūno ir D. Matulionio darbu: „Tai visiškai ne mano rankose, net ne mano artimajame kabinete. Yra administracinė struktūra, kuri tuo užsiima.“
G. Landsbergis situaciją dėl ambasadorių tikino vertinantis kaip „galimai darbo tvarkos tobulintinus dalykus“.
„Bet tai turi būti nustatyta, įsitikinta, kad taip yra, tada turi būti kažkokie sprendimai daromi. Jie gali būti ir nedaromi, jeigu ta informacija nepasitvirtina. Dėl to bet koks komentavimas, mano vertinimu, per ankstyvas“, – pažymėjo ministras ir tikino, jog nėra „labai maloniai nustebintas“, kad informacija apie nusiskundimus D. Matulioniu ir E. Bajarūnu pasirodė viešumoje.
G. Landsbergis tikino, jog klausimas dėl ambasadorių visiškai niekaip neveikia jo ir prezidentūros santykių.
„Aš jam pristačiau tiek, kiek žinau, kiek savo ruožtu žinau. Tai yra objektyvu, kad yra kažkokios situacijos, kurias reikia išnagrinėti. Kodėl jos atsidūrė viešumoje, negaliu to atsakyti, kaip tai pasidarė, negaliu to nuspėti. Bet valstybės vadovas, premjerė, be abejonės, turi žinoti, būti supažindinti ir ypatingai po to, kai tai jau nebe tik administracine tvarka sprendžiami klausimai, bet ir visuomenės susidomėjimo objektas. Bet aš esu linkęs toliau leisti tiems procesams įvykti“, – komentavo politikas.
Paklaustas konkrečiai apie D. Matulionio situaciją, G. Landsbergis kalbėjo miglotai. Jis tik leido suprasti, kad, šiam ambasadoriui veikiant, viena iš grandžių galbūt nesuveikė taip, kaip turėjo suveikti.
„Turi būti laikomasi darbo tvarkos. Tai yra ne tiktai – politiškai vertinu, nevertinu. Yra nurodymų struktūra, kaip ji gimsta, ypatingai užsienio ar gynybos srityje, yra institucijos, kurios sprendimus priima, juos formuluoja, prižiūri jų įgyvendinimą, galų gale jie turi būti įgyvendinti. Tai vienoje iš tų grandžių galimai galėjo kilti įtarimas, kad ji kažkur nesuveikė taip, kaip ji turėjo suveikti iki galo. Ir tada kyla pagrįstas klausimas, ar visos grandys veikia teisingai, ar tokiems atvejams esame pasiruošę ateityje. Bet aš tą priskirčiau prie vidinio URM darbo tvarkos klausimo“, – komentavo ministras.
Komiteto pirmininkas: procesai gali baigtis ir teismais
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio nuomone, URM turi turėti sąlygas išsiaiškinti situaciją dėl ambasadorių, o po to, anot jo, galės pasisakyti ir komitetas.
„Tikrai norėčiau apsiriboti nuo viešų komentarų, nes pats buvau diplomatu ir žinau, kad reputacija yra svarbus dalykas. Bet, kita vertus, būtent dėl to, kad reputacija yra svarbus dalykas dirbant tokį darbą, manau, turime sudaryti visą erdvę ministerijai išsiaiškinti, kiek ten tos ugnies yra dėl tų dūmų, surinkti visą informaciją ir tik tada, aš manau, mes galėsime kaip komitetas, kuris dalyvauja ambasadorių skyrime ir perskyrime, tarti kažkokį žodį. Kol kas tikrai, manau, per anksti apie tai kalbėti“, – žurnalistams po posėdžio komentavo politikas.
Jis neatmetė galimybės, kad procesai dėl ambasadorių gali baigtis teismais, jeigu diplomatai nebūtų patenkinti URM sprendimais. Esą tokių precedentų yra buvę praeityje.
„Atvejai yra labai rimti. Kadangi tai iš tikrųjų gali baigtis net ir teisminiais ginčais, todėl tikrai reikia palaukti, kad pats darbdavys visą informaciją patikrintų, ir tada mes galėsime tuos politinius vertinimus pateikti. Bet, manau, gerai, kad ministerija reaguoja. Kol vienas ar kitas faktas nepaaiškėjo, bus surinkta visa objektyvi informacija. Ministrui tikrai rūpi diplomatų prestižas, kaip jis pats sakė“, – komentavo Ž. Pavilionis.
Jo įsitikinimu, klausimas dėl nusiskundimų ambasadoriais niekaip neveikia prezidentūros ir URM santykių: „Santykiai yra efektyviai koordinuojami, procesai vyksta, ambasadoriai skiriami.“
Anksčiau užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Paulina Levickytė Delfi nurodė, jog diplomatų D. Matulionio ir E. Bajarūno atžvilgiu tarnybiniai tyrimai nėra pradėti, jų paprašyta suteikti informacijos. Dėl ko tiksliai, atstovė neįvardijo.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda ambasadoriams išreiškė pasitikėjimą.
„Ta informacija, kuria aš dabar disponuoju, mane leidžia pasitikėti jais“, – anksčiau laidoje „LRT forumas“ komentavo šalies vadovas.
Jis teigė, kad E. Bajarūnui metami kaltinimai dėl mobingo turi būti atidžiai ištirti.
Kalbėdamas apie D. Matulionį, prezidentas tikino norėsiantis su juo susitikti ir išklausyti jo versiją, šalies vadovas teigė, jog užsienio reikalų ministro G. Landsbergio paprašė pateikti „visą chronologiją dokumentų ir įvykių“.
D. Matulionis dalyvavo derybose dėl NATO komunikato. Lietuvos ambasadoriumi prie NATO jis tapo 2020-ųjų vasarį, jo kadencija eina į pabaigą.
E. Bajarūnas Lietuvos ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje paskirtas 2022 metų rugsėjį.
