Parlamentarai prašo KT ištirti, ar Seimo nutarime suformuluota nuostata „nustatyti, kad privalomasis referendumas vykdomas 2019 m. gegužės 12 d. ir 2019 m. gegužės 26 d.“ neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam referendumo nepertraukiamumo principui ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui.
„Iki referendumo vykdymo pradžios turi būti išsklaidytos visos abejonės dėl referendumo konstitucingumo ir atitinkamai referendumo rezultatų legitimumo“, - sako į KT nutarę kreiptis Seimo nariai.
Jie pastebi, kad nuostata, leidžianti referendumą vykdyti 2019 m. gegužės 12 d. ir 2019 m. gegužės 26 d., gali pažeisti konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, nes asmenys, kurie balsuos antrąją referendumo dieną, gali turėti daugiau informacijos apie vykdomą referendumą.
„Konstitucijoje nėra nurodyta, kiek laiko gali vykti rinkimai ar referendumai, tai nustatyti yra įstatymų leidėjo prerogatyva, tačiau Konstitucija buvo priimta referendume 1992 m. spalio 25 d., o 2004 m. priimto konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ (kuris yra sudedamoji Konstitucijos dalis) preambulėje yra nurodyta, kad Seimas šį konstitucinį aktą priėmė „vykdydamas Lietuvos Respublikos piliečių valią, pareikštą 2003 m. gegužės 10 ir 11 dienomis įvykusiame referendume“. Iš šių nuostatų galima daryti išvadą, kad Konstitucijoje yra numatytas referendumo nepertraukiamumo principas, reiškiantis, kad referendumas gali vykti vieną arba dvi dienas iš eilės, tačiau referendumo organizavimas, kai jis vyktų dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka, galėtų neatitikti konstitucinės referendumo sampratos“, - sakoma Seimo priimtame nutarime dėl kreipimosi į KT.
Parlamentarai nutarė kreiptis į KT, įvertinę ir tai, kad Lietuvoje nėra didelės Referendumo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo praktikos.
Už nutarimą dėl kreipimosi į KT ketvirtadienį balsavo 73 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 1 parlamentaras susilaikė.