Dėl barbariškai niokojamos ypatingos Lietuvos vietos – kreipimasis į prokurorus: prašo skubiai imtis veiksmų

Sužinojusi, kad Molėtų rajone ant Malkėsto ežero kranto daromi grubūs pažeidimai, Seimo narė Agnė Širinskienė kreipėsi į prokuratūrą prašydama ginti viešąjį interesą. Kaip rašė Delfi, žmonės, pamatę, kas daroma su kultūros paveldo objektu, griebiasi už galvos ir sklypo savininkus vadina barbarais. O inspektoriai sako, kad sklypo savininkas nevykdė nurodymo stabdyti darbus ir kultūros paveldą darkė toliau.

Delfi rašė, kad Molėtų rajone esančiam ypatingos svarbos kultūros paveldo objektui iškilo rimta grėsmė. Delfi straipsnį galite rasti paspaudę čia.

„Noriu jus informuoti apie šiuo metu niokojamą kultūros vertybių sąraše esančią Aigėlų šventvietę, vadinamą Šventaragiu (Molėtų r.), jos unikalus kodas kultūros vertybių registre – 5354. (…) Kultūros paveldo objekte esančios kapinės sulygintos, paminkliniai akmenys išmėtyti, kalnas nukastas, sumaišyti kultūriniai sluoksniai, kasami grioviai“, - prokuratūrą informavo Seimo narė.

Anot jos, atliktais darbais šiai vietovei padaryta didžiulė žala.

„Vietovė turi didelę istorinę ir kultūrinę reikšmę. Ji saugoma valstybės. Šis vietovės suniokojimas mūsų kultūriniam paveldui bei visai valstybei padarė didelę žalą. Prašau jus įvertinti, ar suniokojant kultūros objektą nėra padarytos Baudžiamojo kodekso 187 straipsnyje nurodytos veikos ir ginant viešąjį interesą užtikrinti, kad vietovės niokojimas būtų sustabdytas“, - prokuratūrai rašė Seimo narė.

Delfi viešinamose nuotraukose ir filmuotoje medžiagoje matyti sklype dirbanti sunkioji technika, nustumdytas gruntas ir keičiamas reljefas. Taip pat matyti, kad buvo pjauti medžiai arba jų šakos.

Kadangi užfiksavome, kad galbūt buvo pjauti medžiai arba jų šakos, be to, kilo įtarimų, kad gali būti atlikti darbai ir pakrantės apsaugos juostoje, informaciją perdavėme Aplinkos apsaugos departamentui.

Be to, Registrų centre nurodyta, kad teritorijoje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – dirvožemio apsauga žemės ūkio paskirties žemės sklypuose. Ši sąlyga taikoma 1,4492 ha teritorijoje. Ar šiuo atveju atliktais darbais nebuvo padarytas pažeidimas?

Aplinkos apsaugos departamento atstovai informavo, kad dėl šio atvejo pradėtas tyrimas.

„Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nebuvo gavę pranešimų dėl šio įvykio, todėl nedelsdami atliko patikrinimą gruodžio 21 d.

Departamento pareigūnai, atlikę patikrinimą vietoje, pradėjo tyrimą pagal kompetenciją dėl galimų pažeidimų nustumdyto grunto pakrantės apsaugos juostoje ir miško žemėje. Šiuo metu vykdomi tolimesni tyrimo veiksmai“, - teigė Aplinkos apsaugos departamento atstovai.

Kultūros paveldo departamentas yra pavaldus Kultūros ministerijai. Kultūros ministro Simono Kairio patarėja Viktorija Vitkauskaitė teigė, kad ministerija apie šį atvejį yra informuota, tačiau nuo platesnių komentarų susilaikė.

„Kultūros paveldo departamentas informavo ministeriją apie šį įvykį, savo specialistų vizitus įvykio vietoje ir taikomas kontrolės priemones. Išsamiau komentuoti šią situaciją turėtų pats Kultūros paveldo departamentas“, - teigė V. Vitkauskaitė.

Kaip jau rašė Delfi, Registrų centro duomenimis, sklypas priklauso Rugilei Kraujelytei-Ferhi. Ji yra mažosios bendrijos „Reskaneris“ vadovė ir steigėja.

Molėtų rajono savivaldybė nurodė, kad ji nėra išdavusi jokių leidimų šiame sklype atlikti kokius nors darbus.

Kultūros paveldo departamento Veiklos koordinavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Ričardas Dediala Delfi taip pat teigė, kad šiame sklype daroma pažeidimų. Anot jo, tokiems darbams buvo reikalingas Kultūros paveldo departamento leidimas. Tačiau jis nėra išduotas. R. Dedialos teigimu, KPD nurodė stabdyti darbus, bet užfiksuota, kad jie vis tiek vyko toliau.

Klaipėdos universiteto profesorius Vykintas Vaitkevičius paaiškino, kodėl ši vieta Lietuvai tokia svarbi.

„Aigėlų šventvietė, vadinama Šventaragiu, unikalus kodas Nekilnojamų kultūros paveldo vertybių sąraše – 5354, yra žinoma nuo 1931 m., kai pirmą kartą buvo aprašyta Lietuvos kariuomenės kapitono ir archeologo Petro Tarasenkos; 1935 m. paskelbta kultūros paminklu. Vėliau ne kartą archeologų žvalgyta, taip pat atlikti nedidelės apimties žvalgomieji tyrimai“, – nurodė profesorius.

2001 m. V. Vaitkevičiaus tyrimai parodė, kad XIII a., kuriantis Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, valdovo valia įvyko religinė reforma, apimanti dievų panteoną sudarymą, tam tikro šventviečių kanono sukūrimą, laidoseną ir kitas gyvenimo sritis. Šventaragiais vadinamos vietos, kurių visoje Lietuvoje (ir tik Lietuvoje) užfiksuota vos septynios, yra būtent šio laikotarpio valstybinės reikšmės šventvietės, kuriose buvo atliekamos ir kulto apeigos, ir deginami mirusių kunigaikščių, didikų, karių palaikai.