„Manau, kad dabar situacija frakcijoje būtų visiškai kitokia. Tiek, kiek aš girdžiu iš frakcijos žmonių pasisakymų – ir oficialių, ir neoficialių – tikrai šiuo atveju situacija yra visiškai kitokia. Galų gale ir tie liudijimai, ir paties Seimo pirmininko, ir kitų, ir tai, ką mes jau dabar patys galime nueiti paskaityti, matyti, tai tikrai situacija frakcijoje būtų kitokia“, – sakė I. Degutienė interviu LRT laidai „Savaitė“.
Jos teigimu, dabar jau jie dalyvautų procese, jeigu būtų keliamas klausimas dėl galimybės V. Pranckiečiui likti Seimo pirmininko poste.
Klausimų kilo po liudijimų dėl Rozovos
DELFI primena, kad klausimų dėl V. Pranckiečio veiklos kilo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, liudijant dėl informacijos apie Iriną Rozovą.
Kritiškai Seimo pirmininko liudijimus įvertinęs TS-LKD lyderis G. Landsbergis yra sakęs, kad klausimų dėl V. Pranckiečio likimo poste neketina inicijuoti pats, bet patikino, kad, jei toks klausimas grįžtų, „debatas dėl balsavimo prasidėtų iš naujo“.
Kaip DELFI yra rašęs, nelaukiant parlamentinio tyrimo pabaigos Seimo nariai jau surinko reikiamus parašus dėl apkaltos procedūros pradėjimo parlamentarei Irinai Rozovai. DELFI gavo Seimo narių teikimą, kuriame išvardinti visi argumentai, kodėl apkalta turi būti pradėta. Nors surinkti 44 parlamentarų parašai, tačiau ne visi opozicijos atstovai šią idėją palaiko.
Kaip DELFI informavo NSGK komiteto narys, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovas Laurynas Kasčiūnas, apkaltai nepritaria Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai, teikimą pasirašė tik NSGK narė Dovilė Šakalienė.
Pasiūlymo pradėti apkaltą nepasirašė ir Gedimino Kirkilo vadovaujamos Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) atstovais Seime. Savo parašą dokumente padėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis, valstietė Agnė Širinskienė bei NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas.