Į klausimą ar pritariate, ar nepritariate siūlymui, kad reikia pakeisti Konstituciją ir leisti Lietuvos piliečiams turėti dvigubą pilietybę, 55 proc. respondentai atsakė, kad tokiam pasiūlymui pritartų, o 26 proc. - kad nepritartų.
Palyginti su praėjusių metų balandžio apklausos duomenimis, padaugėjo dvigubos pilietybės šalininkų. Tuomet 48 proc. pritarė dvigubai pilietybei, 37 proc. nepritarė, 15 proc. neturėjo nuomonės.
Šiemetinės apklausos rezultatai rodo, kad 16 proc. jos dalyvių visiškai pritarė dvigubos pilietybės įteisinimui, o 39 proc. labiau pritarė nei nepritarė. Visiškai dvigubai pilietybei nepritarė 7 proc. apklaustųjų, greičiau nepritarė - 19 procentų.
Visuomenės nuomonės tyrimą atliko bendrovė "Baltijos tyrimai". Kovo 16-26 dienomis apklausta 1013 Lietuvos gyventojų.
Apklausos rezultatai trečiadienį pristatyti Seimo Konstitucijos komisijoje.
Palankiausiai dvigubą pilietybę vertina jaunimas iki 30 metų. Septyni iš dešimties šios amžiaus grupės apklaustųjų pritarė Konstitucijos keitimui. Tik dešimtadalis nepritarė.
Vienintelė socialinė grupė, kuri labiau nepritarė dvigubai pilietybei nei pritaria - tai nedirbantys pensininkai. 42 proc. jų nepritarė, 33 proc. pritarė.
Be to, apklausos duomenimis, 67 proc. apklaustųjų vienas iš šeimos narių yra išvykęs į užsienyje, 21 proc. - du šeimos nariai, 4 proc. - trys arba daugiau šeimos narių.
Paklausti, ar patys norėtų turėti antrą pilietybę 41 proc. respondentų atsakė teigiamai, 40 proc. - neigiamai.
Šiuo metu Lietuvos Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis straipsnis įrašytas Konstitucijos pirmajame skirsnyje, kurio nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu. Konstitucijos nuostatą dėl pilietybės galima pakeisti, jeigu referendume tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Seimas jau svarsto siūlymą drauge su prezidento rinkimais kitąmet surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Šią iniciatyvą kritiškai įvertino dvigubos pilietybės įteisinimo siekiantys Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai. Jie nuogąstauja, kad dėl itin griežtų referendumo reikalavimų siūloma nuostata nebūtų įtvirtinta ir taip užkirstas kelias dvigubos pilietybės įteisinimui.
Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai - gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus privalo apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.