DELFI jau rašė, kad Senamiestyje, Subačiaus g.19, vykdomos naujo daugiabučio statybos. Iš pradžių jos sukėlė daug ginčų dėl pastato teisėtumo, dabar šalia statybvietės įvyko incidentas, kurio metu nukentėjo kaimynų automobiliai.
Anksčiau kaimynai piktinosi, kad nors daugiabučio statybos leidimas yra išduotas tik 31-am butui, statytojo puslapyje parduodama kur kas daugiau – 52 butai. Be to, jie įtarė, kad statybos leidimas naujam daugiabučiui UNESCO saugomoje kultūros paveldo apsaugos zonoje apskritai yra neteisėtas ir dėl to kreipėsi į teismą. Šiuo metu statinio likimas sprendžiamas pirmos instancijos teisme.
Dabar, pasak gyventojų, vykdant daugiabučio statybos darbus, adresu Subačiaus gatvėje 19, vidiniame kieme du automobiliai buvo apdrabstyti betonu ir vieno automobilio perdažymas jiems kainuotų apie 1000 eurų. Tiesa, kaltų dabar nėra, o nuostolių žmonėms taip pat niekas nekompensuos.
Policijoje – duomenys apie du betonu aptaškytus automobilius
Policijos užfiksuotos aplinkybės patvirtino, kad automobiliai Vilniaus kieme buvo aptaškyti betonu, tačiau policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
Pareiškėja policijai nurodė, kad adresu Subačiaus g. 17, Vilniuje, vidiniame kieme buvo aptaškytas betonu automobilis, sugadintas kėbulas, variklio dangtis, stogas, šoninės durelės. Minėtą automobilį apgadino šalia statybas vykdantys statybų darbuotojai. Pareiškėja nurodė, kad minėtasis automobilis nedraustas kasko draudimu.
Kitas pareiškėjas nurodė, kad ir jo automobilis vidiniame kieme buvo aptaškytas betonu, sugadintas bagažinės dangtis, stogas, šoninės durelės, abu galiniai sparnai.
„Įvertinus surinktą medžiagą matyti, kad šiuo atveju negauta pakankamai objektyvių duomenų, kad automobiliai buvo apgadinti tyčiniais veiksmais, todėl ikiteisminis tyrimas nepradedamas. Dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo pareiškėjai turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą“, - rašoma Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašte.
Statybos darbų vadovas nieko nežino
Policijos rašte užfiksuota, kad Subačiaus g. 19 vykdomi statybos darbai ir juos vykdo UAB „Nemenčinės statyba“ darbuotojai. Tačiau šios įmonės darbų vadovas Rimas Žučenko DELFI teigė, kad statybas vykdančių subrangovų yra ir daugiau, taigi nėra aišku, kas apgadino kaimynų automobilius.
„Nežinau, pas mane buvo vienas žmogus pasikreipęs dėl apgadintų automobilių, aš jį nukreipiau pas savo viršininkus ir nieko nebegirdėjau. Ten yra daug rangovų, o objekto valdytojas dabar atostogose. Mes ten tikrai nevieninteliai, yra daug. Nei aš apdrabsčiau, nei aš ką žinau, ten be manęs yra daug jų“, - kalbėjo R. Žučenko.
Daugiabutis priklauso Statybų inspekcijos darbuotojui ir buvusiam politikui
DELFI jau rašė, kad daugiabučio statybas Subačiaus gatvėje 19 vykdo įmonė „Subačiaus namai“. Ji valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu ir valdo žemės sklypą. Įmonė šiuo metu turi du darbuotojus.
2014 02 13 dienos Registrų centro duomenimis, įmonės akcininkai yra Vytautas Jonas Lapienis, kuris yra ir įmonės direktorius (akcijų sk. - 55), ir Aurimas Ruškulis (akcijų sk. - 45).
V. J. Lapienis yra buvęs liberalas, Liberalų ir centro sąjungos narys. Taip pat šis verslininkas yra kredito unijos „Mano unija“ administracijos vadovo pavaduotojas bei asociacijos „Lietuvos kreditas“ valdybos narys.
Tačiau kito įmonės akcininko istorija taip pat nemažiau įdomi. „Subačiaus namų“ akcininkas yra ir A. Ruškulis, kuris dirba Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje (VTPSI). Jis yra Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Teisės ir bendrųjų reikalų poskyrio vyriausiasis specialistas.
Tačiau pati VTPSI, atlikusi tarnybinį tyrimą, jokių priekaištų savo darbuotojui neturėjo, mat jis nevykdo kontrolės funkcijos, todėl, pasak inspekcijos, gali vystyti statybas. Tas pats VTPSI skyrius, kuriame dirba A. Ruškulis, taip pat tikrino ir Vilniaus širdyje jo įmonės statomą daugiabutį, bet tyrimo iki galo nepabaigė, nes birželį prasidėjo teisminiai ginčai.
Taip pat ankstesnis DELFI tyrimas atskleidė, kad VTPSI darbuotojas ir „Subačiaus namai“ akcininkas A. Ruškulis gali būti giminystės ryšiais susijęs su Romu Ruškuliu. R. Ruškulio pavardė anksčiau šmėžavo Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje. Žiniasklaidoje buvo skelbta, kad R. Ruškulis buvo apklaustas kaip liudytojas, nes jo vadovaujamoje įmonėje dirbo finansininkė Nijolė Steponavičiūtė. Būtent ji pareigūnams padėjo atskleisti Darbo partijos „juodąją buhalteriją“. Taip pat žiniasklaidoje skelbta, kad R. Ruškulis buvo smulkus „Dujotekanos“ akcininkas.
Vietoj 31 buto parduodami 52
DELFI turimi dokumentai rodo, jog savivaldybės išduotame leidime numatyta, kad statytojui leidžiama statyti gyvenamuosius butus su komercinėmis patalpomis, o butų skaičius name yra 31. Tačiau statytojo interneto puslapyje yra parduodama kur kas daugiau negu numatyta leidime – 52 butai, galima pamatyti visų butų planus. Didžioji dauguma butų name jau yra parduoti.
Po DELFI tyrimo socialiniuose tinkluose žmonės ėmė dalintis savo istorijomis, kaip bandė įsigyti butus naujai statomame daugiabutyje Subačiaus g. 19, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jų butai bus rekreacinės paskirties.
„Atsimenu, kaip šiame name rezervavausi butą su puikia terasa. Kai turėjau gauti preliminarią sutartį, man buvo pasakyta, kad mano butas bus rekreacinės paskirties“, - socialiniame tinkle „Facebook“ rašė skaitytoja.
Šiuo atveju kaimynai nerimauja, kaip bus su automobilių statymu. Šiame name numatoma įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, tačiau pagal viešai prieinamus duomenis, aikštelėje yra tik 33 vietos, todėl neaišku, kur automobilius statys likusių butų gyventojai.
Paveldosaugininkai priekaištų neturėjo
Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vedėją pavaduojantis Povilas Mečkovskis DELFI anksčiau teigė, kad viskas buvo padaryta laikantis įstatymų.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme rašoma, kad tokiose zonose draudžiama statyti statinius, kurie aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų kultūros paveldo objektą ar objektus arba trukdytų juos apžvelgti. Pats paveldosaugininkas pripažino, kad statinys išsiskirs iš kitų, tačiau, jo nuomone, taip ir turi būti.
„Ta spalva mėlyna, ne mėlyna, bet pagal projektą matau, kad parašyta – natūralaus monochromiško atspalvio - tokia tamsi, pilkumo kažkokio turi. Bet iš esmės tas naujas pastatas ir architektūra turėtų išsiskirti iš bendro konteksto, nes tai nauja, moderni statyba ir neturi kartoti senosios statybos. Kiekvienas laikotarpis turi savo statybą. Tokie namai neturėtų išsišokti, bet tūris neturi iššokti, dėl išraiškos – tai čia skonio reikalas, bet nauja architektūra turi skirtis nuo senos. Bet išraiška tai yra architekto kūrybinis darbas, čia jo vizija, gal jis pats galėtų pakomentuoti, kodėl jis taip sukūrė. Paveldosaugos reikalavimai ten nebuvo pažeisti, projektas buvo derintas įstatymo nustatyta tvarka“, - kalbėjo P. Mečkovskis.