„Ne, nesiruošiam. Nes nesuprantu to sprendimo. Manau, kad jis V. Gapšio atžvilgiu yra nesąžiningas. Partijos pirmininko pagrindinis vaidmuo yra atstovėti už savo žmones, juos palaikyti, tuo atveju, kai jis susiduria su beprecedenčiu ir ne visai sąžiningu, mano nuomone, teisine prasme elgesiu jo atžvilgiu“, – „Žinių radijui“ penktadienį kalbėjo A. Mazuronis.
Jis pabrėžė manąs, kad V. Gapšio šalinimas iš frakcijos būtų nesąžiningas elgesys.
„(Teismo – ELTA) sprendimo nesuprantu, todėl nematau būtinybės imtis kažkokių V. Gapšio išmetinėjimų iš frakcijos ir pan., nes mes kaip partija ir politinė organizacija pasielgtume ne visiškai sąžiningai šito žmogaus atžvilgiu“, – sakė „darbiečių“ lyderis.
Mazuronis: nemanau, kad po sprendimo „MG Baltic“ byloje turėčiau trauktis iš Seimo vicepirmininko posto
A. Mazuronis nemano, kad dėl Apeliacinio teismo sprendimo „MG Baltic“ byloje turėtų trauktis iš Seimo vicepirmininko pareigų. Visgi, politikas pabrėžia, kad „įsikibęs“ šio posto nesilaiko ir, jei bus įrodyta, kad jis nebegali būti parlamento vicepirmininku, jis tą padarys.
„Aš tikrai nesilaikau įsikibęs kėdės ir, patikėkite manimi, dėl tokių dalykų aš mažiausiai pergyvenu“, – į kai kurių opozicijos atstovų raginimus pasitraukti iš Seimo vicepirmininko pareigų „Žinių radijui“ atsakė A. Mazuronis.
Vis dėlto, politikas atkreipia dėmesį, kad, prasidėjus tyrimui „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje, jis dar nebuvo Darbo partijos narys. Todėl, pažymi A. Mazuronis, turi būti pateikti „logiški ir paprasti“ argumentai, kodėl jis turėtų pasitraukti iš Seimo vicepirmininko posto.
„Bet man atrodo, kad turi būti logiški ir paprasti argumentai, kodėl turėčiau tą daryti. Jeigu aš partijos pirmininku tapau 2022 metais, partijos nariu tapau 2020 metais, mes kalbame apie įvykius, (...) kurie vyko 2015–2016 metais, kai manęs nebuvo net tarp partijos narių“, – kalbėjo „darbietis“.
Nors pats A. Mazuronis nemano, kad turėtų pasitraukti iš parlamento vicepirmininko pareigų, jis sako tą padarysiantis, jei „kažkas įrodys“, jog politikas turi tai padaryti.
„Ar aš turėčiau prisiimti politinę atsakomybę ir sakyti, kad yra tame ir dalis mano kaltės? Aš taip nemanau, bet jeigu kažkas įrodys, kad aš tą turiu padaryti, aš tikrai padarysiu, nesilaikydamas tos pozicijos, jeigu nuo to kažkam bus lengviau“, – pabrėžė Darbo partijos pirmininkas A. Mazuronis.
Reaguodami į Apeliacinio teismo verdiktą „MG Baltic“ korupcijos byloje, ketvirtadienį opozicijos atstovai paragino stabdyti Seimo darbą. Pasak „valstiečių“, parlamento darbas negali vykti kol minėtoje byloje nuteistas Liberalų sąjūdis ir Darbo partija neatliks teismo jiems skirtos bausmės. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Seime Dainius Gaižauskas ketvirtadienį kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, reikalaudamas jos nusišalinti nuo pareigų arba palikti liberalų gretas.
ELTA primena, kad Apeliacinis teismas trečiadienį paskelbė keičiantis pirmos instancijos teismo sprendimą vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje.
Darbo partijos frakcijos atstovas, Seimo narys V. Gapšys pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu. Jam teismas skyrė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Taip pat 5 metams iš V. Gapšio atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei nuspręsta iš jo išieškoti 8 tūkst. eurų.
Pats V. Gapšys tikina skųsiąs pastarąjį sprendimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) ir prašys sustabdyti nuosprendžio vykdymą. Taip pat politikas tikina kol kas Seimo nario mandato neketinąs atsisakyti.
Tuo metu anksčiau išteisinti buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentas Raimondas Kurlianskis bei buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis pripažinti kaltais dėl kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu.
Apeliacinis teismas R. Kurlianskį pripažino kaltu dėl papirkimo ir prekybos poveikiu. Jam skirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, 18,8 tūkst. eurų bauda, taip pat jam 5 metams atimta teisė eiti vadovaujamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuose, Visuomenės informavimo įstatyme numatytose visuomenės informavimo priemonėse.
E. Masiulis teismo pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir neteisėto praturtėjimo. Buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui skirtas laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams, taip pat 5 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei konfiskuota 241 tūkst. eurų.
Kaltais pripažinti ir buvęs liberalas Šarūnas Gustainis bei buvęs Seimo narys Gintaras Steponavičius. Š. Gustainis pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo, jam skirta 18,8 tūkst. eurų bauda, taip pat 5 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei nuspręsta iš jo išieškoti 4,3 tūkst. eurų.
G. Steponavičius teismo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba.
Jam skirta 15 tūkst. eurų bauda ir 4 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.
Apeliacinio teismo sprendimu kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažinti ir anksčiau išteisinti juridiniai asmenys byloje. „MG Grupei“ skirta 1,1 mln. eurų, Liberalų sąjūdžiui – 376,6 tūkst. eurų, o Darbo partijai – 300 tūkst. eurų bauda.
Apeliacinio teismo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
