Pataisos jau paruoštos ir pateiktos apsvarstyti darbuotojų ir darbdavių atstovams. Formaliai jos neregistruotos Seimo posėdžių sekretoriate, nes prezidentė dar nepasirašė Darbo kodekso.
Remiantis Seimo Statutu, priėmus naują teisės aktą pakeitimai ar papildymai įmanomi po 6 mėnesių, išskyrus jei projektą teikia Vyriausybė ar penktadalis Seimo narių.
Premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas Audrius Misevičius DELFI sakė, kad kol kas sąlygos nėra suderėtos.
DELFI gavo paruoštas pataisas. Iš jų aišku viena: iš daugiau nei dvidešimties bazinių D. Grybauskaitės pataisų liko šešios su puse, atsirado ir naujų pakeitimų.
Iš jų svarbiausia nuostata, kad labai kritikuotos nenustatytos darbo apimties sutartys (arba „nulinės“ sutartys) turėtų būti sudaromos tik su tais žmonėmis, kurie jau yra apdrausti socialiniu draudimu. Tai reiškia, kad tokias sutartis bus galima jau darbo sutartį turintiems žmonėms, studentams, pensininkams ir panašiai. Prezidentė siūlė išvis atsisakyti tokių sutarčių, nes jos neužtikrina saugumo.
Tačiau nemažai prezidentės siūlytų nuostatų „iškrito“: pavyzdžiui, prezidentė norėjo sudaryti sąlygas dirbti proto ar psichinę negalią turintiems asmenims, bet pagal naują kodeksą tai bus neįmanoma. Taip pat atsisakyta jos siūlymo stipriau apriboti terminuotas sutartis nuolatinio pobūdžio darbui (ne terminuotas sutartis apskritai).
Atsisakyta „bizūno" darbdaviui, kuris pasibaigus darbo santykiams delsia atsiskaityti su darbuotoju, nors šio kaltės nebuvo.
Šalies vadovė, be kita ko, norėjo pabranginti „greitąjį" atleidimą įspėjus prieš 3 dienas: siūlė mokėti darbdaviui 8-ių darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, bet pasilikta prie mažesnės išmokos už 6 mėnesius.
Regis, politikai atmetė ir šalies vadovės siūlytą nuostatą, kad viršvalandžiai būtų apskaičiuojami kas mėnesį, o ne kas 3 mėnesius. Darbdaviams ji ypatingai nepatiko, nors darbuotojai jos siekė.
SIŪLYMAI, KAIP TAISYTI NAUJĄ DARBO KODEKSĄ
1. Kai abejojama dėl darbo sutarties sąlygų, jos aiškinamos darbuotojo naudai (sutampa su prezidentės veto).
Seimo priimtame Darbo kodekso ši nuostata buvo išnykusi.
2. Nutraukiant darbo santykius darbuotojo iniciatyva dėl ligos, neįgalumo arba dėl to, kad slaugo šeimos narį, arba sukakus senatvės pensijos amžiui – išmokama 2 VDU išeitinė išmoka (sutampa su prezidentės veto).
Seimo priimtame Darbo kodekse nustatyta, kad nutraukiant sutartį šiuo pagrindu, darbdavys išmoka 1 VDU išeitinę išmoką, jei dirba trumpiau nei metus 0,5 VDU išmoką.
3. Trigubinami įspėjimo terminai darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės atleidžiamiems žmonėms: jei asmuo augina vaiką, įvaikį iki 14 metų amžiaus, augina neįgalų vaiką, įvaikį iki 18 metų, yra neįgalus arba jei iki senatvės pensijos liko mažiau nei 2 metai. Bazinis įspėjimo terminas yra 1 mėnuo, jei asmuo dirbo ilgiau nei metus, ir 2 savaitės, jei dirbo trumpiau. Trigubinant terminus, įspėjimas svyruotų nuo 1,5 iki 3 mėnesių (beveik sutampa su prezidentės veto).
Seimo priimtame Darbo kodekse auginantiems vaiką iki 14 metų, įspėjamasis terminas buvo dvigubinamas (1-2 mėnesiai). Toks pat įspėjimo terminas taikytas asmenims, kuriems iki pensijos liko mažiau nei penkeri metai. Terminai buvo trigubinami (1,5-3 mėnesiai) neįgaliesiems ir tiems, kuriems iki pensijos liko mažiau nei 2 metai. Speciali apsauga auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų nebuvo įtvirtinta.
4. Nenustatytos apimties darbo sutartis („nulines” sutartis) galima sudaryti tik su apdraustaisiais socialiniu draudimu (iš dalies sutampa su prezidentės veto).
Seimo priimtas Darbo kodeksas įtvirtino šią sutarčių rūšį, pagal kurią darbuotojas įsipareigoja atlikti darbą darbdavio kvietimu, bet darbo laikas iš anksto nenustatytas. Minimalioji darbo trukmė per mėnesį – 8 valandos. Tokios sutartys galioja Jungtinėje Karalystėje, Danijoje ir Nyderlanduose. Naujojoje Zelandijoje tokie kontraktai uždrausti šiais metais. Pagrindinė problema su šiais kontraktais, kad nustačius tik 8 valandų minimalią darbo trukmę, gali būti paskatinamas šešėlis, lėtai kaupiasi stažas nedarbo išmokai, motinystei ar tėvystei, asmuo negali registruotis Darbo biržoje, net jei jo pajamos itin menkos.
5. Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus (prezidentė to nesiūlė).
Naujame Darbo kodekse ši nuostata išnykusi.
6. Vidutinis darbo laikas, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą per 7 dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį (prezidentė to nesiūlė).
Naujame Darbo kodekse buvo nustatyta, kad vidutiniškai per 7 dienų laikotarpį maksimalus , o ne vidutinis, darbo laikas negalėjo viršyti 48 valandų, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį. Iš esmės žodžio „vidutinis“ atsiradimas reiškia, kad darbdavys gali prašyti darbuotojo vieną savaitę dirbti 72 valandas, kitą – 24, svarbu, kad per apskaitos laikotarpį viską išlyginus darbo valandų skaičius vidutiniškai neviršytų 48 valandų per 7 dienas.
7. Darbdavys į darbo laiko apskaitą privalo įtraukti ne tik viršvalandžius, darbo laiką švenčių dienomis, darbo laiką poilsio dieną (jei jis nenustatytas pagal grafiką), darbo laiką naktį ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo (sutampa su prezidentės veto).
Seimo priimtame naujame Darbo kodekse darbas pagal susitarimą dėl papildomos darbo į darbo laiko apskaitą nebuvo įtraukiamas. Įtraukimas reiškia, kad per apskaitos laikotarpį bus bus taikomi maksimalūs vidutiniai reikalavimai.
8. Prioritetas suteikiant kasmetines atostogas taikomas darbuotojams, auginantiems bent vieną vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką (sutampa su prezidentės veto).
Seimo priimtame Darbo kodekse prioritetas, buvo teikiamas tėvams, auginantiems bent vieną vaiką iki 10 metų arba neįgalų vaiką. Prioritetas taip pat taikomas (tai nesikeičia) nėščioms darbuotojoms arba tėvams, auginantiems vaiką iki 3 metų, darbuotojams, auginantiems 2 ir daugiau vaikų, darbuotojams, kurie paskutiniais metais atostogavo mažiau nei 10 darbo dienų ar darbuotojai, kurie turi nepanaudotų atostogų už praėjusius metus.
9. Siūlo ilgesnes 27 darbo dienų kasmetines atostogas (jei dirbama 5 dienas per savaitę) vienišiems tėvams, auginantiems vaiką iki 14 metų, arba neįgalų vaiką iki 18 metų, neįgaliesiems. Jei tokie asmenys dirba 6 dienas per savaitę – kasmetinės atostogos 32 darbo dienos (sutampa su prezidentės veto, išskyrus dėl nepilnamečių).
Seimo priimtame Darbo kodekse numatoma, kad auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį, o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų – 2 dienos per mėnesį. Neįgaliems ir nepilnamečiams atostogų laikas buvo 25 darbo dienos.
10. Darbo ginčų komisija, nagrinėdama darbo ginčus dėl teisės, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendžia (prezidentė to nesiūlė).
Seimo priimtame Darbo kodekse buvo numatyta, kad nagrinėdamas kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės, darbo ginčą nagrinėjantis organas turi teisę darbo teisės normas ar šalių susitarimus pažeidusiai šaliai kitos šalies naudai skirti iki 3000 eurų baudą. Baudos dydis turi būti proporcingas pažeidimo sunkumui ir atgrasyti nuo teisės pažeidimo ateityje.
KURIE D. GRYBAUSKAITĖS SIŪLYMAI IŠKRITO?
1. Norėta įteisinti kompensaciją darbuotojui, kai vengiant interesų konflikto, darbo santykių metu darbuotojui draudžiama dirbti pas kitą darbdavį. Taikoma tik specialių žinių turintiems darbuotojams.
Naujas Darbo kodeksas: bus galima drausti darbuotojui darbo santykių metu dirbti pas kitą darbdavį nemokant kompensacijos. Tai vadinama susitarimu dėl nekonkuravimo.
2. Siekė leisti individualiai tartis dėl lankstesnių darbo sąlygų, netaikant privalomų Darbo kodekso nuostatų darbuotojams, uždirbantiems ne mažiau nei 3 šalies vidutinius mėnesio atlyginimus (šiuo metu 2244 eurų iki mokesčių).
Naujas Darbo kodeksas: dėl individualių sąlygų leidžiama tartis mažiau uždirbantiems darbuotojams. Tai yra kai darbuotojas uždirba bent 2 šalies vidutinius atlyginimus (1496 eurų iki mokesčių), išskyrus taisykles, susijusias su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu ir pasibaigimu, minimaliuoju darbo užmokesčiu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybe ir nediskriminavimu kitais pagrindais, jeigu darbo sutartimi pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra.
3. Prezidentė norėjo apsunkinti „greitąjį” atleidimą, kai darbuotojas informuojamas prieš 3 darbo dienas. Ji norėjo nustatyti, kad darbdavys išmokėtų 8 vidutines darbuotojo algas.
Naujas Darbo kodeksas: informuoja prieš 3 dienas, išmoka 6 darbuotojo vidutines algas.
4. Šalies vadovė siūlė neribotas netesybos darbdaviui, kai pasibaigus darbo santykiams jis delsia atsiskaityti su darbuotoju, jei nėra darbuotojo kaltės.
Naujas Darbo kodeksas: netesybų atveju išmokai nustatytos „lubos“ - 3 vidutinės darbuotojo algos.
5. D. Grybauskaitė ragino atsisakyti termino „protingas terminas“. Prezidentės vertinimu, turi būti įtvirtintas aiškumas. Todėl ji siūlė įtraukti, kad „apie darbo sąlygų pakeitimus darbuotojas turi būti informuotas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas“.
Naujas Darbo kodeksas: darbdavys turi informuoti darbuotoją prieš protingą terminą apie darbo sąlygų pasikeitimus pasikeitus tas sąlygas reglamentuojančioms taisyklėms ar ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo atvejais.
6. Prezidentė norėjo nustatyti griežtesnį ribojimą terminuotoms sutartims neterminuotam darbui. Tai yra leisti jas tik tada, kai dėl to susitarta kolektyvinėje sutartyje. Tokių sutarčių negali būti daugiau nei su 20 proc. darbuotojų.
Naujas Darbo kodeksas: jame irgi galioja nuostata, kad terminuotų sutarčių kiekis vienoje įmonėje negali viršyti 20 proc., bet nekalbama apie kolektyvinį susitarimą. Kodekse taip pat nurodoma, kad jei terminuotos sutartys sudaromos paeiliui tai pačiai funkcijai, bendra maksimali trukmė turi būti 2 metai, jei skirtingoms funkcijoms – bendra trukmė gali siekti 5 metus. Prezidentė paskutinės nuostatos neginčijo.
7. Šalies vadovė siekė siūlė aiškiau reglamentuoti laikiną darbą įmonėse, kurios „nuomoja“ darbuotojus kitiems arba siunčia į užsienį. Prezidentė siūlė būtinai licencijuoti tokias įmones ir nustatyti aiškius terminus, per kuriuos leidžiami neapmokami 5 dienų laikotarpiai. Remiantis jos siūlymu, tokių neapmokamų laikotarpių galėjo būti ne dažniau nei kartą per mėnesį.
Naujas Darbo kodeksas: jame numatyta, kad tokio laikinojo darbuotojo laikotarpiai tarp siuntimų dirbti iki 5 darbo dienų iš eilės neapmokami. Už kitas dienas tarp siuntimų dirbti laikinajam darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, nebent laikinasis darbuotojas atsisakė dirbti pas darbdavio nurodytą konkretų laikinojo darbo naudotoją.
8. Siekė nustatyti apskaitos laikotarpį už viršvalandžius – kas mėnesį.
Naujas Darbo kodeksas: viršvalandžiai apskaičiuojami kas 3 mėnesius. Verslininkams tai tinka, profesinės sąjungos tai vadina viršvalandžių pradanginimo metodu.
9. Norėjo nustatyti dvigubą apmokėjimą darbuotojui už darbą per poilsio dieną, kai darbdavys įspėja prieš 2 dienas.
Naujas Darbo kodeksas: apie pasikeitusį grafiką darbdavys darbuotojui turi pranešti prieš 5 darbo dienas, išimtiniais atvejais – prieš 2 darbo dienas. Šiuo atveju kalbama apie darbo laiką taikant suminę darbo apskaitą, kai dirbama pamainomis.
10. Siūlė grąžinti nuostatą, kad sutrumpintu laiku dirbantiems darbuotojams, kurie dirba kenksmingomis sąlygomis, naktimis, taip pat nepilnamečiams, būtų apmokama kaip už visą darbo laiką. Darbas naktį turėjo būti trumpinamas 1 valanda, bet mokama kaip už visą laiką.
Naujas Darbo kodeksas: jame nurodoma, kad Vyriausybė nustato sutrumpintas darbo laiko normas, taip pat darbo laiko trukmės nustatymo ir apmokėjimo tvarką asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, ir asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija leistinus dydžius. Apie apmokėjimą kaip už visą laiką nekalbama. Taip pat nustatyta, kad nakties laikas 22-6 val.
11. D. Grybauskaitė siekė suteikti papildomas kasmetines atostogos už nepertraukiamą darbą toje pačioje darbovietėje. Sąlygas būtų nustačiusi Vyriausybė.
Naujas Darbo kodeksas: darbuotojams už ilgalaikį stažą toje pačioje darbovietėje suteikiamos papildomos atostogos. Papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato kolektyvinės sutartys. Minimalios kasmetinės atostogos siekia 20 darbo dienų, išskyrus socialiai jautrias grupes.
12. Prezidentė siūlė sugrąžinti nuostatą, kad profesinės sąjungos gali atstovauti ne tik dirbantiesiems, bet ir atleistiems iš darbo.
Naujas Darbo kodeksas: jame nurodoma, kad profesinės sąjungos atstovauja tik savo nariams ir asmenims, kurie turi darbo santykius.
13. D. Grybauskaitė ragino nediskriminuoti neįgaliųjų, kai darbo sutartį leidžiama sudaryti tik visišką civilinį veiksnumą ir teisnumą turintiems žmonėms. Tai reiškia, kad proto ir psichikos negalią turintis asmuo negalės dirbti, nors šiaip jau daug tokių asmenų yra darbingi.
Naujas Darbo kodeksas: jame nurodoma, kad darbuotojas – fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti visišką civilinį teisnumą ir veiksnumą turintis asmuo, išskyrus darbus, kuriuos leidžiama dirbti asmenims iki 18 metų Vyriausybės nustatyta tvarka.
14. Norėjo grąžinti apsaugą nuo atleidimo profesinių sąjungų lyderiams, kurie realiai dalyvauja kolektyvinėse derybose (šiuo atveju kalbama ne apie pirmininką).
Naujas Darbo kodeksas: jame numatyta, kad darbo sutartis su profesinės sąjungos valdymo organo vadovu, su darbo tarybos pirmininku ir darbuotojų patikėtiniu negali būti nutraukta tol, kol vyksta darbo ginčas. Apie kitus ginčo dalyvius nekalbama.
15. Siūlė atsisakyti privalomų darbo tarybų, leisti jas rinkti ten, kur nėra profesinės sąjungos. Profesinėms sąjungoms turėjo būti grąžinta informavimo ir konsultavimo teisė, joms norėjo suteikti išimtinę kolektyvinių sutarčių sudarymo ir streikų teisę.
Naujas Darbo kodeksas: ten, kur yra daugiau nei 20 darbuotojų, darbo tarybos turi būti steigiamos privalomai, per jas turės vykti darbuotojų informavimas apie planus ir pasikeitimus.
16. Siūlė grąžinti nuostatas, kurios nurodytų draudžiamus veiksmus, kai darbdaviai paskelbia streiką. Darbdaviui turėjo būti draudžiama priimti naujus darbuotojus, vietoje streikuojančių. Ši nuostata svarbi, jei darbdavys nori paskelbti atsakomąjį streiką – lokautą.
Naujas Darbo kodeksas: jame tokių draudimų darbdaviui nenumatyta, todėl iš esmės po 7 dienų nuo streiko pradžios darbdavys galės į darbą priimti naujus darbuotojus, vietoje streikuojančių.
17. Norėjo grąžinti nuostatas dėl profesinių sąjungų jungtinės atstovybės sudarymo, kur veikia 2 ir daugiau profesinės sąjungos.
Naujas Darbo kodeksas: ten, kur veikia 2 ir daugiau profesinės sąjungos, darbdavys su jomis gali derėtis atskirai. Profsąjungos sako, kad taip mažinama darbuotojų galia.
18. Prezidentė norėjo nustatyti, kad Trišalė taryba sudaroma iš vienodo skaičiaus darbdavių, profesinių sąjungų ir Vyriausybės atstovų.
Naujas Darbo kodeksas: Trišalę tarybą pavesta formuoti Vyriausybei. Ją turi sudaryti 5 profsąjungų atstovai, 5 darbdavių atstovai ir 5 Vyriausybės atstovai. Profesinėms sąjungoms ir darbdavių organizacijoms keliami tokie reikalavimai kaip veikti ne trumpiau nei 3 metus, turėti ne mažiau nei 5 darbuotojus, dirbančius pagal neterminuotą darbo sutartį. Profesinės sąjungos turi atstovauti ne mažiau nei 0,5 proc. Lietuvos darbuotojų, darbdaviai – būti įdarbinę ne mažiau nei 3 proc. darbuotojų. Jų atitiktį kriterijams turi vertinti valdžia - tai yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Prezidentūros vertinimu, formuojant Trišalę tarybą ypač didelį vaidmenį įgis būtent Vyriausybė.