„Vakare sustiprės pietvakarių vėjas, gūsiai sieks 21-26 m/s, o antradienio rytą apie 5-7 val. Pietryčių Baltijoje ir Kuršių mariose pietvakarių vėjas sustiprės iki 28 m/s. Pasirūpinkite savo gyvybe ir turto saugumu“, – tokias įspėjamąsias garsines Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos žinutes pirmadienį 14.45 val. į savo telefonus gavo klaipėdiečiai.
Priminsime, kad sekmadienio rytą klaipėdiečiai nuo nepalankių oro sąlygų jau gerokai nukentėjo – Klaipėdoje praūžė smarki liūtis, paralyžiavusi gyvenimą: kiemuose nuo susikaupusio vandens ėmė skęsti automobiliai, pravažiuoti kai kuriomis centrinėmis gatvėmis buvo neįmanoma.
Ypač didelis lietaus kiekis susikaupė po Herkaus Manto gatvės viaduku. Klaipėdiečiai socialiniuose tinkluose dalijosi vaizdais kaip šioje vietoje skęsta viešojo transporto autobusai ir automobiliai, taip pat kai kuriuose kiemuose žmonės tarsi maudyklose išsirengę brido į vandenį ir bandė gelbėti savo skęstančius automobilius.
Sekmadienio rytą Klaipėdoje, preliminariais duomenimis, pasiektas stichinio lietaus kiekis. Per 1 valandą iškrito 53 mm. lietaus (per 2 val. 65,5 mm.), o tai yra daugiau nei pusė viso mėnesio normos.
Popiet sinoptikai atnaujino prognozę
15:00 val. intensyviausi lietaus ir perkūnijų debesys keliauja ties šiaurės rytine Lietuvos dalimi (Utenos bei Vilniaus apskritimis).
Per artimiausias valandas audros debesys keliaus šiaurės vakarų kryptimi ir plis į Vilniaus, Utenos, Panevėžio ir Šiaulių apskritis. Šiuose regionuose lis smarkiai su perkūnija, stiprės vėjo gūsiai iki 15-20 m/s, galima kruša.
Klaipėdos meras: susitikime dėl užtvinusių gatvių aptarti skubūs sprendimai ir ilgalaikis veiksmų planas
Reaguodamas į sekmadienį užtvindytas Klaipėdos gatves, miesto meras Arvydas Vaitkus sukvietė skubų paviršines nuotekas tvarkančios bendrovės „Klaipėdos vanduo“ bei savivaldybės specialistų pasitarimą, kuriame identifikuotos pagrindinės problemos ir galimi sprendimo būdai.
Siekiant, kad Klaipėdos gatvės per liūtis nebūtų užtvindomos – būtini tiek skubūs sprendimai, tiek ilgalaikis veiksmų planas, akcentuojama savivaldybės pranešime spaudai.
„Sunku patikėti, kad nuo nepriklausomybės laikotarpio mes šiai dienai turime tik apie 50 procentų inventorizuotų tinklų. Iš 360 kilometrų, tik apie 180 yra žinoma. Kol nežinome visų tinklų situacijos, negalime daryti nei hidraulinio modeliavimo, nei ieškoti ir įgyvendinti veiksmingų sprendimų, kaip būtų galima stichiją suvaldyti“, – pranešime spaudai sako meras Arvydas Vaitkus.
Todėl, anot miesto mero, bus didinamas inventorizavimo pagreitis, kad „Klaipėdos vanduo“ žinotų tikrąją situaciją ir galėtų padaryti savo darbus.
Susitikime taip pat aptarta, jog būtina įvertinti lietaus nuotekų siurblinių poreikį bei jų apsaugą nuo veiklos sutrikimų, rašoma pranešime.
„Daug priežasčių, kodėl miestas tvinsta per liūtis, yra aiškiai žinoma ir dabar. Viena iš priežasčių, kodėl šiaurinė dalis nukentėjo – dėl žaibo iškrovos nutrūko elektros energijos tiekimas į siurblines, tarp jų net tik lietaus, bet ir buitinių nuotekų. Dėl to buvo apsemtas Herkaus Manto gatvės viadukas, taip pat neseniai gavau informaciją, kad šiaurinėje dalyje, prie Labrenciškių, buvo apsemtos gatvės ir rūsiai tokiose vietose, kur niekada nebūdavo incidentų“, – sako meras.
Akcentuojama, kad su bendrove „Klaipėdos vanduo“ sutarta peržiūrėti papildomą siurblinių elektros tiekimą, jog ateityje tokių incidentų neįvyktų.
Susitikime taip pat akcentuota, kad būtina peržiūrėti ir bendrą siurblinių skaičių mieste. Dalis kolektorių, kuriais lietaus vanduo teka į Danės upę ar marias, veikia savitakos principu, tačiau pakilus vandens lygiui šiuose telkiniuose, lietaus vanduo savaime nebegali ištekėti, todėl būtina įvertinti papildomų siurblinių poreikį.
Susitikime akcentuota ir gatvių valymo svarba – šulinių dangčiai, grotelės, per kur suteka lietaus nuotekų vanduo, turi būti nuolat valomi.
„Šiuo atveju tai nebuvo esminė problema, tačiau ji egzistuoja ir bus ypač aktuali rudens metu. Valymą apsunkina ir užstatyti automobiliai, turime ieškoti priemonių, kaip šią situaciją išspręsti. O su rangovais būtini aiškūs susitarimai, kad būtų stebimos prognozės, organizuojamas budėjimas ir užtikrinamas tinkamas valymas. Taip pat bendrovė „Klaipėdos vanduo“ turi tęsti grotelių su pakilimu įrengimą.
Tokios grotelės yra labiau apsaugotos nuo užsikimšimų“, – sako meras.
Siekiant spręsti liūčių sukeliamas problemas, mero pavedimu bus parengtas ir trumpalaikis, ir ilgalaikis planas, akcentuoja Klaipėdos miesto savivaldybė.
Taip pat akcentuojama, kad kiek įmanoma greičiau bus sukurta bendra informacinė sistema, kad esant stichinei situacijai mieste, gyventojus skubiai pasiektų informacija.
ELTA primena, kad sekmadienio rytą Klaipėdą užklupo stipri liūtis, kurios metu, preliminariais duomenimis buvo pasiektas stichinio lietaus kiekis. Per 1 valandą iškrito 53 mm. lietaus (per 2 val. 65,5 mm.), o tai yra daugiau nei pusė viso mėnesio normos.
Rengiasi antradienį uostamiestį galimai užklupsiančiai audrai
„Klaipėdos vanduo“ vadovo teigimu, jau yra gauti duomenys, kad antradienį uostamiestį vėl gali užklupti audra. Reaguojant į šią informaciją, pasak jo, yra telkiama daugiau avarinių tarnybų pajėgumų.
„Planuojame didesnį avarinių tarnybų darbo resursą – elektros darbuotojų, kurie atstato elektrą ir siurblių darbus“, – patikino B. Jonikas.
Elektros tiekimo sutrikimai fiksuoti 57 tūkst. vartotojų
„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) ryšių su visuomene projektų vadovė Rasa Juodkienė teigia, kad dėl neramių ir audringų orų rugpjūčio 5 ir 6 dinomis buvo fiksuota apie 1200 elektros gedimų ir sutriko elektros tiekimas 57 tūkst. vartotojų. Anot jos, didžiajai daliai vartotojų tiekimas jau atstatytas, dar apie 1000 vartotojų jis bus atstatytas pirmadienį.
„Skaičiuojama, kad iš viso per savaitgalį fiksuota 1200 gedimų, dėl kurių elektros energijos tiekimas sutrikęs buvo 57 tūkst. gyventojų skirtinguose šalies regionuose. Daugiausiai gedimų užfiksuota rugpjūčio 6 d., sekmadienį Klaipėdos ir Alytaus regionuose (Marijampolės ir Vilkaviškio rajonuose). Didžiajai daliai vartotojų elektros energijos tiekimas buvo operatyviai atstatytas. ESO avarinės tarnybos intensyviai dirba visame Alytaus regione, taigi ir Marijampolės ir Vilkaviškio rajonuose, kad elektros tiekimas kuo greičiau būtų atstatytas“, – komentare Eltai teigia R. Juodkienė.
Anot ESO duomenų, elektros sistemos gedimai įvyko Alytaus ir Klaipėdos regionuose, Marijampolės ir Vilkaviškio rajonuose.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šeštadienio vakare daugiausia Pietų ir Rytų Lietuvoje, o sekmadienio naktį daug kur Lietuvoje, smarkiai lijo, krito kruša, griaudėjo perkūnija, fiksuotas škvalas iki 15-20, kai kur 25 m/s. Anot jų, per Vilniaus, Kauno ir Alytaus apskritis is dar slenka intensyviausi liūčių ir perkūnijų židiniai.
