Berčiūnuose išsiliejusi Sanžilė jau semia pėsčiųjų taką ir artėja namų link.

O Paliūniškyje prie Lėvens gyvenantis Gintaras Skumbinas džiaugiasi, kad jo sklypas pakeltas, antraip jau būtų po vandeniu.

„Per potvynius vanduo pasiekė sklypo ribas, bet kad padarytų nuostolių, dar nebuvo“, – sako paliūniškietis.

Gyvenantieji žemiau upės vandenį mato arčiau namų nei jis. Yra ir tokių, kurių rūsiai skęsta.

„Aš augęs prie Nevėžio. Anksčiau potvyniai būdavo pavasarį, kovo–balandžio mėnesį, tokie vienkartiniai. Dabar pasitaiko ir žiemos viduryje, netgi apie Kalėdas“, – pažymi G. Skumbinas.

Stebi upes


Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Edmundo Toliušio teigimu, informacija apie vandens lygį rajono upėse nuolat sekama.

Rajone dažniausiai skęsta Berčiūnų apylinkės, sodininkų bendrijos Piniavos pusėje.

„Kol kas negavome skambučių, viskas normalu“, – sako direktorius.

Pasak administracijos direktoriaus, rajono laukai apsemti, tačiau taip būna kasmet panašiu laiku. Jis neabejoja, kad gyventojai, kurių turtą pradėtų naikinti upių vanduo, greitai informuotų seniūnus. Kol kas sulaukta tik pavienių skambučių apie užsikimšusią pralaidą ar pan.

„Panevėžio rajone nėra tokios ekstremalios situacijos kaip Šilutės rajone, kur apsemtos sodybos ir keliai“, – teigia E. Toliušis.

Berčiūnuose išsiliejusi Sanžilė jau semia pėsčiųjų taką ir artėja namų lik. P. Židonio nuotr.

Gražus Nevėžis


Raguvos seniūno Aurimo Jurevičiaus teigimu, šiose apylinkėse laukai plaukia ir dar ilgai nebus įvažiuojami.

„Prireiks daug laiko, kol vanduo susigers“, – mano seniūnas.

Pasak jo, tokį šiųmetį potvynį nulėmė ne patvinęs Nevėžis, o laukuose ištirpęs sniegas ir gausiai pylęs lietus.

„Vandens daug, grioviai užpildyti. Nevėžis dabar kaip senais, gražiais laikais, o ne kaip griovys apžėlęs“, – teigė seniūnas.

Nors upės vaga, jo žiniomis, nėra tiek sklidina, kad keltų pavojų ar nepatogumų žmonėms, visgi gyventojai turi rūpesčių: kai kam vanduo jau semia rūsius, tyvuliuoja daržuose.

„Kol kas negavome skundų. Žmonės turbūt patys sprendžia problemas ir nesiskundžia“, – mano seniūnas.

Bulvės pasiekė lubas


Rajono Savivaldybė kasmet vasaros pabaigoje skiria pinigų pavojingiausiam Lėvens ruožui – nuo Skaistgirių tilto iki Bernatonių tilto – sutvarkyti.

Paįstrio seniūno Virginijaus Šležo teigimu, čia daug vingių, augmenijos krantuose. Nuvirtus dideliam medžiui skersai upės, vanduo prabėga, tačiau viskas, kas ja plaukia, užsilaiko ir susidaro dirbtinė patvanka.

„Per ledonešį ten susigrūda ledai. Tada jau „palauk“ nebūna“, – sako V. Šležas.

Jo teigimu, šiuo metu Lėvuo teka sava vaga. Laukai apsemti, tačiau didelių jūrų, anot seniūno, nėra. Tik praėjusią savaitę skendo trijų namų Paįstryje rūsiai.

„Bulvės plaukiojo pagal lubas“, – teigia V. Šležas.

O krekenaviškiai stebi jau slūgstantį Nevėžį.

Pasak Krekenavos seniūno Vaido Kaušakio, palyginti su kitomis seniūnijomis, Krekenavoje šią žiemą buvo mažiau sniego.

„Nevėžis pakilo kaip ir kiekvieną pavasarį, bet ne ekstremaliai“, – tvirtina seniūnijos vadovas.

V. Kaušakys sako ekstremaliu potvyniu laikantis tokį, kai apsemiamas ir M. Antanaičio gimnazijos stadionas. Taip buvo nutikę 2010-aisiais, kai Sanžilėje prireikė net sprogdinti ledus.

Ypatingi metai


Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Prognozių ir perspėjimų skyriaus specialistė Janina Brastovickytė-Stankevič skaičiuoja, kad šią žiemą – jau bene ketvirtas potvynis.

„Vandens lygis upėse tikrai pakilęs ir jos praktiškai visur išsiliejusios iš krantų“, – sako specialistė.

Lėvenyje pasiektas ir kritinis lygis, bet toks, pasak tarnybos atstovės, laikosi beveik nuo lapkričio pabaigos.

Gerokai iš krantų veržiasi ir Panevėžį vagojantis Nevėžis.

„Vidutinis daugiametis vasario mėnesio lygis Panevėžyje 120 centimetrų. Šiuo metu turime 292 cm – viršija daugiau nei 50 proc. vidutinio vandens lygio“, – komentavo J. Brastovickytė-Stankevič.

Sanžilėje šiuo metu vandens lygis kritinio nepasiekęs. Vakar jis buvo 110 centimetrų, tai yra iki kritinio trūko 50 cm.

Pasak J. Brastovickytės-Stankevič, tokios žiemos kaip ši jau seniai neturėjome.

„Nors prieš keletą metų irgi būdavo potvynių, bet ši žiema labai ypatinga – turėjome net 3–4 potvynius. Tikrai jaučiasi klimato pokyčių įtaka“, – teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovė.

Potvyniai žiemą


Pasak J. Brastovickytės-Stankevič, anksčiau laikyta, kad Lietuvoje dažniausiai potvyniai fiksuojami pavasarį, maždaug kovą–balandį. Tačiau Vilniaus universiteto dėstytojo atliktas tyrimas atskleidė tendenciją, kad pastaruosius 30 metų situacija keičiasi.

„Per tuos 30 metų potvyniai atsirado kitu metu ir jie kitokio pobūdžio. Anksčiau būdavo skirstoma: potvyniai, poplūdžiai. Dabar žiemą daugiausia viską vadiname potvyniais, nes nebegalime atskirti tos ribos, kur buvo poplūdis, kur – potvynis“, – sako specialistė.

Be to, potvyniai pavasario nebelaukia – jie kyla jau net lapkritį, gruodį.