„Mane vis dažniau pasiekia žinios, jog dalis vienuoliktokų neatlaikė spaudimo ir patyrė labai rimtas sveikatos problemas dėl tarpinių patikrinimų:

-Vienas mokinys pateko į reanimacijos skyrių su pilnu organizmo išsekimu, bet vaikas stiprus ir po 2 dienų buvo perkeltas į įprastą skyrių.

-Dalis mokinių atsidūrė psichiatrinėse ligoninėse dėl pernelyg didelio streso, susidūrė su širdies permušimais, daliai merginų sutriko menstruacinis ciklas.

-Dalis mokinių turi valgymo sutrikimų, vartoja raminamuosius vaistus ir kitas psichoaktyvias medžiagas“, – feisbuke rašė biologijos mokytojas Paulius Sungaila.

Pasak mokytojo, dažniausiai tokie pranešimai yra anonimiški, atsiųsti iš tėvų arba mokytojų.

„Labiausiai šokiruoja baimė šias problemas viešinti. Kaip teigia vienas mokytojas: „Neminėsiu mokyklų pavadinimų pačių mokytojų prašymo, nes mokytojai yra įbauginti, jog nekeltų viso to į viešumą, ir bijo prarasti darbus“, – citavo P. Sungaila.

Jis pasidžiaugė, kad tėvų bendruomenė susitelkė ir parengė kreipimąsi į ministeriją, Nacionalinę švietimo agentūrą ir prezidentą.

Pripratimas prie streso veda prie sveikatos bėdų


Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto profesorė Roma Jusienė pažymi, kad tvarkymasis su stresu neturėtų būti suprantamas kaip pripratinimas prie streso.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (16)