Lietuvos ambasadorius Vašingtone Žygimantas Pavilionis teigia, kad diplomatinėje tarnyboje platus bendrasis išsilavinimas yra būtinybė, nes Lietuva nėra finansiškai pajėgi kiekvienoje ambasadoje sutelkti įvairiausių sričių specialistų.
„Dirbdamas tokį darbą privalai turėti pakankamai plačią erudiciją, nes mūsų, diplomatų, yra labai mažai, o valstybės, kuriose mes atstovaujame Lietuvai, yra labai didelės, todėl mūsų tiesiog neužtenka. Kadangi tenka susidurti su labai įvairiais žmonėmis, kurių išsilavinimas labai įvairus ir skirtingas, o kitos ministerijos nelabai linkusios siųsti savo atstovų į diplomatines atstovybes, tai keletui diplomatų tenka „padengti“ visas sritis“, - DELFI teigė ambasadorius JAV.
Jis pasakojo neseniai Bostone sutikęs žymų tapytoją, išeivį iš Lietuvos Samuelį Baką, kuris ketina padovanoti didžiąją dalį savo kolekcijos Lietuvai, nes laiko save Vilniaus gyventoju.
„Čia toks mažas pavyzdys, kad turi nors šiek tiek suprasti apie meną, kurį žmogus, litvakas iš geros širdies nori padovanoti Lietuvai“, - sakė Ž. Pavilionis.
Jo nuomone, dirbant diplomatinėje tarnyboje ne mažiau svarbi ir lietuvių kalba, mat tenka daug bendrauti su lietuvių išeiviais, kurie tikrai neapsidžiaugs girdėdami kalbos kultūros klaidas ar skaitydami laiškus su gramatinėmis klaidomis.
Lietuvių kalbos rašyba – kietas riešutas
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, pretendentai į diplomatinę tarnybą turėjo atitikti bendruosius ir specialiuosius reikalavimus: tai yra, turėtų aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, būti nepriekaištingos reputacijos, tinkamos sveikatos, mokėti ne mažiau nei dvi užsienio kalbas, gebėti kaupti, analizuoti, apibendrinti informaciją, dirbti kompiuteriu, mokėti taisyklingai ir sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu, būti plačių interesų, pasižymėti komunikabilumu.
Iš viso norą dalyvauti konkurse pareiškė 299 asmenys, iš kurių 66 proc. sudarė moterys, 34 proc. vyrai. Tačiau į pirmąjį etapą atvyko 251 kandidatas.
Konkursą į diplomatinę tarnybą sudarė keletas etapų, tačiau, ministerijos atstovų teigimu, kandidatai atsisijojo jau pateikiant dokumentus: kai kurie žmonės netiksliai nurodė savo užsienio kalbos mokėjimo lygį, o keleto žmonių motyvaciniai laiškai buvo kupini gramatinių klaidų arba vos vieno sakinio ilgio.
Iš 125 kandidatų, nurodžiusių, kad anglų kalbą moka įgudusio vartotojo lygmeniu, toks lygis po patikrinimo buvo patvirtintas tik 71-am asmeniui.
Beje, pretendentai patekti į diplomatinę tarnybą taip pat turėjo rašyti lietuvių kalbos diktantą, tačiau kai kuriems tai buvo neįveikiama užduotis – šio barjero neperlipo apie 10 proc. kandidatų, padariusių daugiau nei 20 leistinų klaidų.
Vienas asmuo diktante padarė 53 klaidas.
Maltos sostinė – Kipras, o NB8 priklauso Japonija bei JAV
Norintieji patekti į diplomatinę tarnybą privalėjo išlaikyti ir bendrojo išsilavinimo patikrinimą, kurio atsakymai kartais vertė ir juoktis, ir verkti. Pavyzdžiui, retas kandidatas parašė penkių nurodytų šalių sostines, o vienu atveju Maltos sostine tapo Kipras.
Kaip žinoma, Kipras yra valstybė Viduržemio jūroje su sostine Nikosija, o Maltos sostinė yra Valeta.
Kandidatai taip pat painiojo Mastrichto ir Kopenhagos kriterijų taikymą, nesugebėjo išvardinti 4 Lietuvos objektų, įtrauktų į materialiojo UNESCO paveldo sąrašą.
UNESCO į materialiojo paveldo sąrašą yra įtraukusi istorinį Vilniaus centrą, Kuršių Neriją, Kernavės archeologinę vietovę ir Struvės geodezinio lanko punktą.
Beje, kandidatai į diplomatinę tarnybą beveik visiškai neįveikė klausimo apie tai, kokios šalys priskiriamos NB8 grupei, o kai kuriems pretendentams atrodė, kad Šiaurės ir Baltijos šalių tarpui priskiriama Japonija bei JAV. Ne lengviau buvo ir su Vyšegrado šalimis.
NB8 valstybių grupei priskiriamos Šiaurės ir Baltijos šalys: Suomija, Švedija, Danija, Norvegija, Islandija, Lietuva, Latvija, Estija.
Vyšegrado grupė vienija Čekiją, Vengriją, Lenkiją, Slovakiją.
Kai kurie žmonės nežinojo, kad dabartinis Sovetsko miestas Kaliningrado srityje anksčiau turėjo Tilžės vardą, be to, atsirado tokių, kurie manė, jog 1939-1940 m. konsulu Kaune dirbęs Japonijos diplomatas, išdavęs tūkstančius Japonijos vizų persekiojamiems žydams, yra vienas šiuolaikinis Lietuvos diplomatas.
Kaip žinia, Japonijos konsulas, tarpukariu rezidavęs Kaune ir gelbėjęs žydus, yra Čijunė Sugihara.
Koją pakišo ir Lietuvos himno žodžiai
Kai kurie klausimai, kurių iš viso buvo 96, priverstų prunkštelti net patį rimčiausią žmogų. Remiantis Užsienio reikalų ministerijos informacija, norintieji tapti diplomatinio korpuso atstovais ne visuomet žinojo, kas pirmininkauja Europos Sąjungai patikrinimo metu, negalėjo įvardinti Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus arba Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Davido Camerono pavardžių.
Žmonėms taip pat buvo sudėtinga atsakyti, kada lietuviai, latviai ir estai susikibo į vieningą žmonių grandinę, vadinamą Baltijos keliu, neįvardijo Berlyno sienos griūties ar Lietuvos Sąjūdžio susikūrimo datos.
Maža to, nors Lietuva nuo 2005 m. prisiėmė atsakomybę vadovauti Goro provincijos atkūrimo grupei, tačiau daliai aukštąsias mokyklas baigusių žmonių buvo sudėtinga pasakyti, kad Goro provincija yra Afganistane.
Kai kurie pretendentai nežinojo, kieno kolonija iki 1997 m. buvo Honkongas, kokias dabartines valstybes jungia istorinis Šilko kelias, kur yra garsioji Carnegie Hall koncertų salė.
Ne vienas kandidatas, be kita ko, užtikrintai teigė, jog Lietuvos prekybos balansas yra teigiamas, taip pat kad Lietuva importuoja elektros energiją iš Vakarų Europos, o gamtines dujas įsiveža iš Baltarusijos ir Ukrainos, nors iš tiesų dujas Lietuva importuoja iš Rusijos per Baltarusiją ir Ukrainą, o elektrą – iš Latvijos, Estijos, Rusijos bei Skandinavijos šalių per „Nord Pool“ sistemą. Tiesa, dalis reikiamos elektros energijos gaminama Lietuvoje.
Dalis pretendentų taip pat manė, jog Bulgarija neturi prieigos prie jūros, o Sevilijos provincija Ispanijoje esą neegzistuoja ir buvo sukurta specialiai operai.
Sunkia užduotimi daugiau nei pusei kandidatų tapo ir Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės“ žodžių atkartojimas.
Konkurse dalyvavo politologai, teisininkai, filologai
Užsienio reikalų ministerijos pateikiamais duomenimis, daugiausia pretendentų į diplomatinę tarnybą būna baigę Vilniaus universitetą, kiek mažiau Vytauto Didžiojo ar Mykolo Romerio universitetus. Pagal studijų kryptis didžioji dalis kandidatų būna baigę politikos mokslus arba teisę, kai kurie turi filologinį išsilavinimą arba yra baigę viešąjį administravimą, vadybą ar verslo administravimą.
Politikos mokslų bakalauro laipsnį turėjo 51 proc. kandidatų, teisės – 15 proc., filologijos – 12 proc. Iš turinčiųjų magistro laipsnį 28 proc. buvo politologai, 28 proc. - teisininkai, 8 proc. - viešojo administravimo, vadybos ar verslo administravimo specialistai.
R.Rekerta: konkursas buvo aukšto lygio, bet pasitaikė keistų kandidatų
„Žinoma, pasitaikė ir keletas keistų kandidatų. Pavyzdžiui, nesugebėjusi aiškiai atsakyti į užduotą klausimą, kandidatė pasiūlė komisijos nariui atsakyti į klausimą kitą kartą. Asmeniškai. Prie puodelio kavos. Kiek vėliau paaiškėjo, kad ji sumelavo mokanti užsienio kalbą. Paklausus, kodėl pateikė klaidingus duomenis savo anketoje, ji atsakė, kad „tikslas pateisina priemones!“ Įžūlu. Po tokio atsakymo komisijai net minutinės pertraukėlės prireikė. Bet tokių juokingai graudžių atvejų buvo tik keletas. Kaip ir minėjau – dauguma kandidatų buvo tikrai perspektyvūs“, - pasakojo VTEK vadovas.
Pasak R. Rekertos, apskritai daugelis kandidatų buvo išsilavinę ir gabūs žmonės, nors kai kurie savo gebėjimus vertina gana optimistiškai.
„Manau, kad panašaus tipo atranka turėtų būti taikoma atrenkant kandidatus į valstybės tarnybą“, - teigė R. Rekerta.
Klausiamas, ar bendrųjų žinių testas nėra pernelyg smulkmeniškas, mat galbūt kandidatams nėra būtina iš atminties žinoti, kaip vadinasi Maltos ar kitų valstybių sostinės, R. Rekerta svarstė, jog net ir žemiausio rango diplomatas atstovauja Lietuvai ir pokalbio metu su užsienio diplomatu negalės pulti prie Google.com ieškoti Maltos sostinės pavadinimo.
URM vadovybė atkreipė dėmesį į silpstantį jaunų diplomatų raštingumą
Pirmą kartą nuspręsta patikrinti ir gimtosios kalbos žinias, mat pastaruoju metu ministerija sako pastebinti silpstantį jaunųjų diplomatų raštingumą.
„Ministerijos vadovybė atkreipė dėmesį į silpstantį jaunųjų diplomatų raštingumą. Tai galima paaiškinti naujųjų technologijų įtaka, tačiau aukštos gimtosios kalbos žinios – būtina diplomato savybė. Tai buvo labai rimtas filtras, kuris atsijojo dalį pretendentų. “, - sakė užsienio reikalų ministras.
Beje, pasak A. Ažubalio, pretendentai į diplomatinę tarnybą taip pat turėjo atsakyti ir į psichologų užduodamus klausimus, taip buvo vertinamas jų gebėjimas tinkamai susidoroti su krizinėmis situacijomis.
„Diplomatui labai svarbu būti psichologiškai subalansuotam. Diplomatinėje tarnyboje dažnai patenkama į įtemptas situacijas – derybose, esant nestabiliai politinei ar ekonominei situacijai, kartais net karinių krizių metu. Tokiomis aplinkybėmis ypač svarbu nepasiduoti įtampoms ir sugebėti laiku priimti racionalius bei teisingus sprendimus“, – komentavo A. Ažubalis.
Vis tik, pasak ministro, net ir toks gausus arsenalas būdų patikrinti žmogaus tinkamumą diplomatinei tarnybai ne visada garantuoja sėkmę.
„Gyvenimas ir mano patirtis rodo, kad tik maždaug po ketverių metų realiai paaiškėja, ar žmogus „sėdi savo rogėse”. Kai kurie pradedantieji diplomatai supranta pasirinkę neteisingą kelią jau pirmaisiais darbo metais, o galutinis rezultatas paaiškėja po pirmosios rotacijos, nors atkritusiųjų procentas nebūna didelis” – teigė ministras.