Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas iš esmės neigiamai sureagavo į dalies savivaldybių iniciatyvą iš dalies kompensuoti korepetitorių paslaugas.
„Savivaldybių pastangos padėti mokiniams, personalizuoti ugdymą yra sveikintinos, tačiau vis tik vertėtų ieškoti sprendimų, kaip stiprinti mokymo kokybę mokykloje, pasiūlyti individualią prieigą ir tikslinę pagalbą pagal konkrečius mokinių poreikius. Korepetitoriams skiriamus savivaldybės išteklius prasmingiau būtų skirti jau dirbantiems savivaldybės mokyklose mokytojams ar pritraukti naują mokytoją pasiūlant papildomai valandų ir atitinkamai atlygį“, – feisbuke rašė G. Jakštas.
Ministro vertinimu, korepetitoriai nesprendžia mokytojų poreikio klausimo, korepetitorių darbo kokybės niekas nekontroliuoja, o jų atsakomybė niekur neapibrėžta.
„Korepetitoriavimas didina socialinę atskirtį ir nelygybę: net jei savivaldybė iš dalies kompensuoja jų paslaugas, jos nėra prieinamos kiekvienam mokiniui (...)“, – rašė G. Jakštas.
Pasak ministro, mokinių, kurie nepasiekia patenkinamo pasiekimų lygmens dalyvaudami Nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose arba Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimuose, konsultacijoms papildomai vienam mokiniui numatyta 20 val. Jei yra poreikis, mokymosi pagalba gali būti organizuojama ir savivaldybės lygiu.
„Atlikti tyrimai dėl korepetitorių paslaugos poreikio parodė, kad dažnu atveju mokiniams reikalinga ne tik dalykinė pagalba, o ir individualus dėmesys ir emocinė parama. Todėl mokykloms labai svarbu išnaudoti konsultacijoms skiriamas valandas, kurios jau „įdėtos“ į ugdymo planą ir finansuojamos valstybės, o kai kurių savivaldybių skiriamas lėšas korepetitorių verslui verčiau nukreipti į konsultacijų plėtrą, mokytojų pritraukimą ir skatinimą. Korepetitorių pasitelkimas trumpuoju laikotarpiu gali parodyti pozityvius rezultatus mokinių pasiekimuose, tačiau ilgesniu laikotarpiu padaryti didelę žalą“, – teigė G. Jakštas.
Mato ne vieną neigiamą aspektą
Į diskusijas feisbuke įsijungė ir parlamentaras iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Linas Slušnys.
„Džiaugiuosi užvirusia diskusija, nes į dienos šviesą traukiame tai kas seniai vyksta.
Korepetitorių paslaugų apmokėjimas valstybės ar savivaldybės lėšomis yra blogis.
Visų pirma reikia pabrėžti, kad valstybė apmoka jau dabar papildomas konsultacines pamokas vaikams. Tai kad vaikai nenueina arba tėvai nesugeba įtikinti apsilankyti tokiose pamokose, jau tikrai ne mokytojo reikalas. Tikrai žinau kaip mokytojas laukia 8-tą val. ryto mokinių, ir į tą pamoką atsiūbuoja nuo nulio iki penkių mokinių. Neprivaloma“, – rašė L. Slušnys.
Parlamentaro vertinimu, blogis yra ir tame, kad „atsiradus mokėjimui už korepetitoriavimą, mes skatiname nesąmoningą norą dirbti geriau ten kur mokamas geresnis atlyginimas“.
„Vadinasi, jeigu esu dar dirbantis mokytojas, nejučiomis nesu suinteresuotas dirbti gerai klasėje, nes po pamokų turėsiu daugiau mokomųjų vaikų. Galėčiau net sąrašą pateikti mokytojų, kurie yra legendiniai korepetitoriai, bet tragiški mokykloje. Tėvai net negali suprasti kodėl taip skiriasi bendravimas, tonas ir požiūris į vaiką“, – teigė L. Slušnys.
Trečias neigiamas dalykas, pasak Seimo nario, yra mokytojų rūšiavimas. „Yra svarbūs mokytojai ir mokytojai „kvailiai“ pasirinkę „nesvarbias“ sritis: dailę, muziką, technologijas, prancūzų kalbą ir pan. (...)“, – svarstė L. Slušnys
Ir paskutinis, gal net svarbiausias, parlamentaro vertinimu, dalykas, kad vaikai, anot jo, natūraliai skirstomi į tuos kuriems nuperkamos papildomos pamokos ir tuos, kuriems tai neperkama.
Korepetitoriai siūlo neapsimesti, kad problemos nėra
Platformos „Mokosi.lt“ vadovė Jurgita Jaruševičienė tokio tipo diskusijose girdi pagrindinę mintį tokią: „jeigu mes pripažįstame, kad yra korepetitoriai, tai mes kaip ir pripažįstame, kad švietimo sistema su kažkuo nesusitvarko“.
„Man šitas argumentas ne visai neteisingas, nes, jeigu yra toks faktas, kad tėvai naudojasi, didelė dalis mokytojų dirba privačiai, tai, ar mes pripažinsime, ar nepripažinsime fakto, jis toks yra.
