aA
Antradienį prezidentė Dalia Grybauskaitė skaito jau devintąjį per dvi kadencijas metinį pranešimą.

Tai priešpaskutinė šalies vadovės metinė kalba – 2019-ųjų gegužę vyks nauji prezidento rinkimai.

Konstitucija šalies vadovui numato pareigą parlamente perskaityti metinį pranešimą apie padėtį Lietuvoje, vidaus ir užsienio politiką.

Pradėdama kalbą šalies vadovė prabilo apie tai, kad prieštaringas jausmas apima šiandien galvojant apie Lietuvą.

Dalia Grybauskaitė: apgailestauju tik dėl vieno
© DELFI / Domantas Pipas

„Iš vienos pusės matome įstabų Laisvės kūrinį, kurio pažanga žavisi pasaulis, kuriuo didžiuojamės ir mes patys, mažiau nei per tris dešimtmečius pavertę Lietuvą savarankiška valstybe. Kitoje pusėje – iš politinių užkulisių į valstybės pamatus vis prasiskverbiantis godumo ir nepasitikėjimo kirminas, verčiantis žmones geresnio ir teisingesnio gyvenimo ieškoti svetur“, - sakė ji.

Pasak prezidentės, ties šimtmečių sankirta tapo dar aiškiau – valstybingumo kelyje atokvėpių nėra. Tiek istorija, tiek dabartis mus nepaliauja mokyti, kad Laisvė – tai nesibaigianti atsakomybė.

Iššūkių ir išbandymų buvo visada. Bet ne nusivylimas, o tikėjimas Lietuva buvo visų sunkiausių sprendimų ir apsisprendimų raktas. Praeitame amžiuje turėjome didžių pasipriešinimo mokytojų, todėl iki šiol turime Valstybę.

„Nesitaikstyti ir nepasiduoti, patiems spręsti Lietuvos ateitį mus mokė J. Basanavičius, partizanai, Sąjūdis, Sausio 13-oji – visų Laisvės kovų dalyviai. Jų idealizmo šviesoje kiekvienas, o pirmiausia politikai, galime įvertinti savo darbus, norus ir ketinimus: kiek juose yra tarnavimo Lietuvai?“, - pabrėžė šalies vadovė.

Grybauskaitė: apgailestauju tik dėl vieno

Ji kalbėjo: Naujasis šimtmetis atsirito naujų išmėginimų banga, bet kartu apdovanojo mus drąsa į daug ką pažiūrėti kitomis akimis. Išsivaduoti iš baimių, priklausomybės, įtakų ir nešvarių pinigų.

„Sujudinus politinės korupcijos viršūnių vandenis prieš mus atsivėrė „neregėta Lietuva“, nors visi įtarėme ją esant. Kur ciniškas išskaičiavimas nustelbia viską ir kėsinasi į valstybę, į demokratiją. Kur knibžda godžių, klastingų, demoralizuotų savanaudžių, nematančių valstybės idėjos. Kur suprantama tik šantažo, melo ir grasinimų kalba, o įtaka ir poveikis – einamiausia prekė“, - sakė šalies vadovė.

Dalia Grybauskaitė: apgailestauju tik dėl vieno
© DELFI / Domantas Pipas

Jos teigimu, Lietuvos išvadavimas nuo vietinių grobikų – mums tekusi atsakomybė. Atgrasymui ir apsivalymo kovai, sąžiningų žmonių valstybės pergalei prieš klastingą machinatorių Lietuvą reikalinga pilietinė gynyba ir kuo daugiau sąjungininkų. Šalies žvalgyba jau geba vidaus grėsmes vertinti taip pat rimtai kaip ir išorės. Ne tik įžvelgti, bet ir padėti jas šalinti.

Prezidentė akcentavo teisėsaugos vaidmenį vykstančiuose procesuose.

„Valstybės, o ne prekeivių įtakomis pusėn šiandien stoja vis savarankiškesne tampanti teisėsauga, įvaldžiusi naujus teisinius įrankius kovai su korupcija, kurių per pastaruosius kelerius metus sukūrėme pakankamai. Ilgametės pastangos ir įdirbis, nauji institucijų vadovai pradeda duoti rezultatus“, - sakė ji.

Šalies vadovė prakalbo ir apie žiniasklaidos vaidmenį.

„Fundamentaliems nacionalinio saugumo klausimams randasi ir vis daugiau politinės valios. Priešakines valstybės gynybos linijas papildo tiriamoji žurnalistika, vidiniai sąjūdžiai jau užgimsta mokyklose, ligoninėse, socialiniuose tinkluose“, - kalbėjo D. Grybauskaitė.

Ji metaforomis užsiminė apie anksčiau buvusius ir dabar stebimus politinius skandalus ir korupcijos tyrimus.

„Bendromis jėgomis jau perbridome vietinius Rubikonus, pažabojome gazprominius energijos vėjus, apsigynėme nuo „Rosatom“ įtakų, juodosios buhalterijos, bankinių sukčių. Užsidaro „paskolų dėžučių“ ir „dramblių pirkimo“ kontoros, įtartinų ryšių atsikrato Valstybinė mokesčių inspekcija“, - kalbėjo šalies vadovė.

Kartu ji netiesiogiai įvardijo toliau kylančias grėsmes ir valstybės užvaldymo pavojų. Prezidentės teigimu, to išvengti yra vienas kelias – laikytis teisės viršenybės.

„Tačiau atsiranda vis naujų prekeivių Lietuva, pasikėsinimai į valstybę nesibaigia, mėginimai užvaldyti šalį nesiliauja. Tik teisinis ir pilietinis pasipriešinimas yra rimtas atsakas į neskaidrią politiką. Turime išlikti teisės viršenybės valstybe, rasdami tinkamą balansą tarp žinojimo, įtarimų ir įrodymų.

Kad sąžiningas žmogus savo valstybėje jaustųsi oriai, turime teisiniais instrumentais galutinai nusikratyti korupcijos pančių, atnaujinti politinę sistemą ir pakilti iš nepasitikėjimo duobės, į kurią vis patenkame“, - pažymėjo prezidentė.

Užsiminė: taip pat skaudžiai nusideginau pirštus

„Nors esame priskiriami prie šalių, kontroliuojančių korupciją, neskaidrumo erozija prasigraužė į daugumą partijų. Todėl vidaus politika, primenanti lopomą Gedimino kalną, neatlaiko – trūkinėja, slenka, griūva“, - sakė D. Grybauskaitė.

Dalia Grybauskaitė: apgailestauju tik dėl vieno
© DELFI / Domantas Pipas

Pasak jos, ekstremali situacija paskelbta jau seniai, tačiau avarinė būklė išlieka, partinės sistemos krizė gilėja. Tiesioginis politikos susiliejimas su verslu ir ilgametė priklausomybė nuo finansinių rėmėjų daugelį padarė pažeidžiamus.

„Oligarchinį demokratinės sistemos užvaldymą pristabdėme, nors visi skaudžiai nusideginome pirštus. Taip pat ir aš. Atsakomybę už Lietuvą reikia prisiimti su visomis asmeninėmis rizikomis.

Apgailestauju tik dėl vieno, kad viskas vyko ne taip greitai, kaip tikėjausi, kad korupcijai sutramdyti prireikė beveik dviejų kadencijų, o teisėsaugai užtruko tiek daug laiko nuo įtarimų prieiti prie teismams reikalingų įrodymų“, - kalbėjo D. Grybauskaitė.

Ji kalbėjo, kad tuo tarpu konstitucinė sankloda, kurios dalis yra ir Prezidentas, reikalavo ir reikalauja dirbti su visais, kuriuos lemia rinkimai ir žmonių valia.

Oligarchinį demokratinės sistemos užvaldymą pristabdėme, nors visi skaudžiai nusideginome pirštus. Taip pat ir aš. Atsakomybę už Lietuvą reikia prisiimti su visomis asmeninėmis rizikomis.

„Tačiau nuoširdžiai tikiu, kad kartu su trimis istorinėmis politinės korupcijos bylomis prasideda ir naujoji mūsų šalies skaidrumo istorija. Kad perkrovę politikų ir verslo santykius pereisime į kokybiškai naują valstybės vystymosi ir politinės kultūros etapą“, - sakė šalies vadovė.

Prezidentės teigimu, tai sudėtingas, bet labai svarbus ir valstybės ateičiai lemtingas laikotarpis. Gyventi be užkulisinių įtakų reikės mokytis visiems. Pirmiausia – partijoms, nes tik laisvi politikai gali priimti laisvus sprendimus.

„Žinau, kiek kainuoja nepriklausomumas ir principingumas. Tik atsiribojimas nuo įtartinų interesų – vienintelis kelias skaidriai politikai. Kad ir kokios silpnos, pavargusios, nukraujavusios būtų politinės partijos, tačiau kol kas tai patikimiausias demokratinio valstybės vystymosi pagrindas.

Ir šiandien partijos turi nepakartojamą galimybę prisikelti naujam gyvenimui. Turime 24 politines partijas, laikas turėti ir jų kokybės standartus bei demokratinio valdymo tradicijas“, - pabrėžė ji.

Užuominomis kirto Karbauskiui

D. Grybauskaitė kalbėjo: dešimtmečio reikėjo, kad prikeltume pasitikėjimą teismais. Taip pat žingsnis po žingsnio, apsivalydama nuo susitepusių veikėjų, keisdama ydingas praktikas, reikalaudama aukščiausių kompetencijos ir moralės standartų iš nepasitikėjimo liūno gali išbristi ir partinė sistema.

Dalia Grybauskaitė: apgailestauju tik dėl vieno
© DELFI / Domantas Pipas

Pasak jos, profesionali klaidų analizė, nuoseklus darbas ir atsakinga lyderystė gali partinę sistemą vėl pastatyti ant kojų.

„Partijos, kurios pajėgs įveikti vidinį susipriešinimą, vienas kito niekinimą ir kompromitavimą, galios sukoncentravimą partinėse viršūnėse, eilinių narių izoliavimą, kurios remsis ne tik lyderio vardu, bet ir savo ideologija, bendraminčiais, vienijamais pažiūrų ir idėjų, tikrai turi ateitį“, - tvirtino D. Grybauskaitė.

Šalies vadovė kalbėjo, kad kol kas partinėje veikloje dalyvauja tik 120 tūkstančių žmonių, per trejus metus naujų atėjo vos du tūkstančiai. Kur kas daugiau buvo norinčių dalyvauti „Misijoje Sibiras“ ir šalies gynyboje.

Kariuomenės rezervą papildė jau trečia savanorių šauktinių karta, vis daugiau žmonių pasirengę prireikus ginklu ginti Tėvynę.

Dalia Grybauskaitė: apgailestauju tik dėl vieno
© DELFI / Domantas Pipas

„Šiandien savanorių reikia ne tik į kariuomenę, bet ir į partijas. Antraip veržli, skaidri naujų politikų karta, kuriai Lietuvos sėkmė ir garbė bus svarbesnės už asmeninį ūkį, kuri nepardavinės savo laisvės už jokius pinigus, taip ir liks neišsipildžiusi politinė svajonė“, - akcentavo prezidentė.

Ji taip pat įspėjo, kad jau artimiausiuose rinkimuose galime pamatyti pseudodemokratinių judėjimų triumfą arba ant nusivylimo bangos išnirusį naują koncerną – gelbėtoją.

Jau artimiausiuose rinkimuose galime pamatyti pseudodemokratinių judėjimų triumfą arba ant nusivylimo bangos išnirusį naują koncerną – gelbėtoją.

Prezidentė vardijo, kad rinkimų komitetai, turėję įnešti daugiau demokratijos, paskatinti nepartinių žmonių dalyvavimą rinkimuose, deja, tampa vienkartinės demokratijos grimasa su politinių atskalūnų reanimacija, neaiškiu finansavimu, menka kontrole ir su vieninteliu tikslu – siekti valdžios. O nepavykus – transformuotis į naują komitetą.

Prezidentė: nostalgija verslo pinigams neblėsta

„Valdžios ėmimas bet kokia kaina, kai tikslas pateisina priemones, grąžina į kitą santvarką. Kur tautos susitarimas negalioja. Negalioja ir priesaika, nei politinė, nei moralinė atsakomybė. Todėl rinkimų organizavimo skaidrumas išlieka iššūkiu mūsų trapiai demokratijai“, - sakė D. Grybauskaitė.

Dalia Grybauskaitė: apgailestauju tik dėl vieno
© DELFI / Domantas Pipas

Ji pabrėžė, kad juridinių asmenų milijonams jau septyneri metai uždrausta rungtis rinkimuose, tačiau politinės organizacijos ir toliau ieško būdų papildyti kišenes.

„Valstybė partijoms kasmet iš biudžeto atseikėja pusšešto milijono eurų, bet nostalgija verslo piniginėms injekcijoms neblėsta. Vis girdime kvietimus vėl legalizuoti partijų pirkimą. Gal todėl stringa pasiūlymai dėl grynųjų ribojimo, su šešėliu kovojama tik čekių loterija, sunkiai juda pradėtos neteisėto praturtėjimo bylos ir vis didėja pagunda visai atsisakyti ikiteisminių tyrimų terminų“, - sakė ji.

D.Grybauskaitė pabrėžė, kad noras išlaikyti įtakos svertus neišlaisvina nuo partinės priklausomybės ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK).

Ji teigė, kad daugelyje Europos Sąjungos valstybių, tokiose kaip Vokietija, Danija, Belgija, Švedija, Nyderlandai ir kitos, kurias sunku būtų pavadinti nedemokratiškomis, veikia komisijos be politinių partijų atstovų.

„VRK objektyvumo užtikrinimas – svarbi politinės sistemos atsinaujinimo dalis.

Nepakeitus ydingų įpročių ir toliau turėsime rimtų bėdų su Valstybės valdymo kokybe ir atstovaujamąja demokratija“, - kalbėjo prezidentė.

Kirto valdantiesiems: kur žmonių rūpesčių ir lūkesčių atspindėjimas

Prezidentė tvirtino, kad Lietuvos žmogus su savo rūpesčiais ir lūkesčiais kol kas paliktas politinės darbotvarkės nuošalėje, o rinkėjų patikėtas laikas Tautos atstovybėje naudojamas tarpusavio rietenoms ir asmeninių sąskaitų suvedinėjimui.

Dalia Grybauskaitė: apgailestauju tik dėl vieno
© DELFI / Domantas Pipas

Jos teigimu, Parlamentas – Laisvės kovų bastionas – tampa pasikėsinimų į žmonių laisvę ir demokratiją šaudykla, iš kurios pokši vien drausti ir bausti. Persekiojimas ir draudimai verčia žmones jaustis svetimais savo šalyje.

„Neieškant bendro gerovės vardiklio, Lietuvos darna virsta visuomenės susipriešinimu: pensininkai su dirbančiais žmonėmis, kaimas – su miestu, gydytojai – su mokytojais, statutiniai – su valstybės tarnautojais, o gerovė – su gynyba. Selektyvi parlamentinė kontrolė ir komisijų vajus tik dar labiau didina neteisybės jausmą šalyje. Sukiršinti ir susiskaldę, praradę tarpusavio ryšius neįstengsime susitelkti dėl svarbiausių valstybei darbų“, - kalbėjo D. Grybauskaitė.

Selektyvi parlamentinė kontrolė ir komisijų vajus tik dar labiau didina neteisybės jausmą šalyje. Sukiršinti ir susiskaldę, praradę tarpusavio ryšius neįstengsime susitelkti dėl svarbiausių valstybei darbų

Ji tvirtino, kad ilgai vegetavusi politinė darbotvarkė perpildyta ypatingos skubos klausimų, kurie žmonių gyvenime tėra nereikšmingos smulkmenos.

„Erotikos apibrėžimai ir medžioklė su lankais ar ne ta uniforma aprengti žaisliniai kareivėliai tampa svarbesni nei socialinė atskirtis ir emigracija, mažėjantis šalies konkurencingumas, vaikų raštingumas ar pasirengimas referendumui dėl dvigubos pilietybės“, - sakė šalies vadovė.

Ji akcentavo, kad nepateisinamai vėluojame ir su Europos Sąjungos paramos panaudojimu, o būtent jai reikėtų rimtos parlamentinės kontrolės.

„Demokratija yra grindžiama ne „mažuma klauso daugumos“, o viešo aptarimo, įtikinimo, įsiklausymo ir kompromiso principais, numato visuomenės įtraukimą į sprendimų priėmimą. Tik taip sukursime pasitikėjimu grįstą visuomenę.

Erotikos apibrėžimai ir medžioklė su lankais ar ne ta uniforma aprengti žaisliniai kareivėliai tampa svarbesni nei socialinė atskirtis ir emigracija, mažėjantis šalies konkurencingumas, vaikų raštingumas ar pasirengimas referendumui dėl dvigubos pilietybės.

Atsakinga politika reikalauja visas žmonių rinktas valdžias ne kariauti, o bendradarbiauti ieškant geriausių sprendimų mūsų žmonėms“, - kvietė prezidentė.

Pažangą stabdo ministerijų konkurencija

Šalies vadovė sakė, kad jau aštuonerius metus šalies ekonomika auga, Lietuvos patrauklumas investicijoms aukštas. Tačiau ir šis istoriškai ilgas pakilimo laikotarpis ne amžinas, todėl turi būti išnaudotas ateities ekonomiką nulemsiantiems sprendimams priimti.

Veikdami kryptingai su skirtingais Seimais ir Vyriausybėmis per rekordiškai trumpą laiką daugelyje sričių padarėme reikiamą pažangą ir tapome Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nariais. Dabar mūsų ekonomikai atviros 36 pažangiausių pasaulio valstybių idėjos ir parama. Bet kartu tai didelis įpareigojimas skaidrinti ir tobulinti šalies vystymąsi, rūpintis konkurencingumu, inovacijų plėtra ir ekonomikos modernizavimu, progresyviu verslu, žmonių raštingumu ir strategine infrastruktūra.

„Mūsų variklis pasaulio ekonomikos greitkelyje – kvalifikuoti žmonės ir aukštos pridėtinės vertės produktai. Tačiau inovacijų politika yra tapusi nuolatinio ambicijų ir interesų karo tarp Švietimo ir Ūkio ministerijų įkaite. Šimtai milijonų eurų, išleistų mokslo ir verslo bendradarbiavimui skatinti, turi virsti ne tik Lietuvos ekonomikai, bet ir eksportui tinkamais produktais“, - sakė ji.

Mato bėdų ir žemės ūkyje

Pasak prezidentės, ūkininkaujančios politikos dėmesio centre niekaip neatsiduria ne tik aukštosios technologijos, bet ir padėtis pačiame žemės ūkyje, į kurį greitai bus sudėta jau apie dešimt milijardų eurų europinės paramos.

Dalia Grybauskaitė: apgailestauju tik dėl vieno
© DELFI / Domantas Pipas

„Žemės koncentracija vienose rankose, pajų ir vekselių biznis, nekontroliuojamas žemių įsigijimas, neskaidrios ES paramos dalybos, fiktyvūs ūkiai ir „sofos“ ūkininkai atvedė prie netvarkos, anarchijos ir iškreiptos rinkos. Vieni kaime niekaip nesuduria galo su galu, kiti pamiršta deklaruoti šimtatūkstantinius sandorius“, - sakė šalies vadovė.

Ji akcentavo, kad artėja dar vienos ES derybos dėl paramos žemės ūkiui. D. Grybauskaitė kalbėjo, kad ir papildomi milijardai latifundinių santykių kaime nepakeis – reikia apsispręsti dėl žemės ūkio politikos ir kaimo plėtros strategijos.

Prezidentė teigė, kad socialiai orientuotoje politikoje ir atskirtis turėtų būti mažinama ne vienkartinėmis išmokomis, o kryptingais ir ilgalaikiais sprendimais, kurių priėmime dalyvauja ir patys žmonės.

Vardijo kylančius iššūkius

Prezidentė pažymėjo, kad pirmuose kampanijos „Už saugią Lietuvą“ susitikimuose savivaldybės net neturėjo socialinių paslaugų planų. Šiemet dauguma jau aiškiau planuoja, kaip dirbs su probleminėmis šeimomis, senoliais, neįgaliaisiais, budinčiais globotojais, kaip perorientuos paslaugas uždarius vaikų globos namus, kad žmonės neliktų be darbo.

Dalia Grybauskaitė: apgailestauju tik dėl vieno
© DELFI / Domantas Pipas

D. Grybauskaitė teigė, kad socialinį žmonių saugumą didžia dalimi nulemia pajamos. Ji taip pat kalbėjo,kad „Sodros“ vyšniniai vokai uždirbantiems mažiau nei minimalią algą su perspėjimu, kad jie neturi praktiškai jokių garantijų, išjudino pačių žmonių sąmoningumą ir pabudino darbdavių sąžinę – algos ėmė didėti. Tačiau ties skurdo riba vis dar gyvena nepateisinamai daug dirbančių žmonių.

Prezidentė sakė, kad socialiai atsakingas verslas, kurio šalyje vis daugėja, kuria naujas bendravimo tradicijas ir pagarbius tarpusavio santykius.

„Atskirtis nėra tik nepriteklius – tai ir žmonių savijauta šalyje. Žmonės, ypač regionuose, jaučiasi niekam nerūpintys, nuo jų pradeda nieko nebepriklausyti, su jais vis mažiau tariamasi, jie atskirti nuo sprendimų priėmimo. Kai kuriose savivaldybėse ne tik oponentai, bet ir žurnalistai turi „žinoti savo vietą“. Tačiau savo valstybėje žmonių balsas gali ir turi būti girdimas“, - sakė šalies vadovė.

Kvietė į protestus

Prezidentė kalbėjo, kad pilietinės galios indeksas nežymiai auga, ir žmonės pamažu ima suvokti, kad aktyviu dalyvavimu galima pakeisti valdžios sprendimus, pagaliau – savo paties gyvenimą. Dalyvaujamosios demokratijos kokybė taip pat turi keistis, kad už mus nespręstų kiti, kad netaptume pastumdėliais ir vasalais.

„Jeigu ir toliau manysime, kad užtenka susimokėti mokesčius ir kartais nueiti prie balsadėžių, o į visa kita geriau nesivelti, – laisvės ir demokratijos mažės. Pilietinis aktyvumas – tai įsisąmoninta atsakomybė“, - sakė ji.

Šalies valdovės teigimu, demokratija siūlo daugybę instrumentų, kaip dalyvauti priimant sprendimus, reikia tik išmokti jais tinkamai naudotis, todėl svarbu ir nevyriausybinių organizacijų stiprinimas, ir rimtesnės profsąjungų pozicijos, nors pastarųjų autoritetas, pasak D. Grybauskaitės, „dėl susiliejimo su valdžia ir vis dar iš mokslinių konferencijų Rusijoje parvežamos patirties“ silpsta.

„Kol „slaptasis pirkėjas“ ir „slaptasis pacientas“ ieško vaistų nuo korupcijos sveikatos ir farmacijos sektoriuje, o korupcijos karštinė krečia didžiąsias klinikas, kovai už sąžiningas algas ir skaidrią veiklą pakilo Medikų sąjūdis, pirmam mūšiui sutelkdamas net 43 tūkstančius medikų ir pusketvirto tūkstančio pacientų. Jų balsas tapo girdimas.

Visur, kur įsigali savivalė, reikalingas pilietinio pasipriešinimo sąjūdis. Formų yra įvairių, kaip išjudinti sprendimus ir kaip dalyvauti juos įteisinant valstybės mastu – nuo peticijų feisbuke iki gyvo protesto“, - kalbėjo D. Grybauskaitė.

Kokybiškas švietimas – šimtmečio pergalė

Šalies vadovė sakė, kad iš pusantro tūkstančio šimtmečio idėjų Lietuvai žmonės viena svarbiausių išrinko mokytojo profesijos prestižo stiprinimą. Jos teigimu, tai reiškia, kad švietimas privalo tapti pagrindine šalies investicija.

Pasak D. Grybauskaitės, švietimo reformos užduotis – ne tik atliepti darbo rinkos poreikius, bet ir pakeisti ugdymo kokybę taip, kad ir vaikai, ir visi mūsų žmonės spėtų koja kojon su skaitmeniniu laikmečiu, orientuotųsi nuolat kintančioje, ekonominėje, politinėje, kultūrinėje aplinkoje, ugdytų kritinį ir kūrybinį mąstymą.
Kol mokytojų rengimo pertvarka neįsivažiavo, mokyti finansinio raštingumo imasi bankai, kritinio mąstymo – žurnalistai ir visuomenininkai, socialinio – nevyriausybininkai, kompiuterinio – verslas.

„Kokybiškai naujas žmonių švietimas būtų nacionalinė šimtmečio pergalė. Tik suteikę jaunimui deramą išsilavinimą šiandien, galime laiduoti už valstybės ateitį.

Išsilavinusi tauta visada išliks laisva, kad ir kaip suktųsi pasaulis“, - sakė prezidentė.

Brėžė užsienio politikos gaires

Šalies vadovė kalbėjo, kad susiskaldymas ir susipriešinimas tarptautiniuose santykiuose toks pat pavojingas kaip ir šalies viduje. Prekybos karų grėsmė, nesusikalbėjimas dėl saugumo ir vis labiau kaistanti retorika abiejose Atlanto pusėse, tarptautinių susitarimų ignoravimas geopolitinę situaciją daro miglotą.

Pasak jos, globali daugiašalė diplomatija išgyvena krizę, todėl visuotinis įsipareigojimas taikai, demokratijai, laisvei ir žmogaus teisėms jau nėra savaime suprantamas dalykas.

„Būtina stiprinti dvišalius ryšius su strateginiais partneriais ir artimiausiais kaimynais, plėsti draugų ratą. Ieškoti naujų bendradarbiavimo formatų, išvengti transatlantinio susiskaldymo ir siekti efektyviau veikiančios Europos Sąjungos bei greitai reaguojančios, prie naujos saugumo aplinkos adaptuotos NATO“, - sakė šalies vadovė.

Būtina stiprinti dvišalius ryšius su strateginiais partneriais ir artimiausiais kaimynais, plėsti draugų ratą. Ieškoti naujų bendradarbiavimo formatų, išvengti transatlantinio susiskaldymo ir siekti efektyviau veikiančios Europos Sąjungos bei greitai reaguojančios, prie naujos saugumo aplinkos adaptuotos NATO.

Jos teigimu, geopolitiniai iššūkiai įpareigoja stiprinti šalies apginamumą. Valstybės gynimo taryba jau patvirtino apsisprendimą nuosekliai didinti finansavimą gynybai iki dviejų su puse procento BVP. Kartu būtina siekti didesnio partnerių įsitraukimo į mūsų regiono saugumą.

„Tai – artimiausio NATO viršūnių susitikimo tikslas. Veikti išvien mokomės ir Lietuvoje vykstančiose šimtmečio pratybose, kuriose dalyvauja dauguma NATO valstybių ir Švedija bei Suomija“, - sakė prezidentė.

Ji taip pat akcentavo, jad Lietuva neturėtų bijoti būti ir Europos Sąjungos integracijos smaigalyje, nes tik suvieniję pastangas karinio, energetinio, kibernetinio ir ekonominio saugumo srityse jausimės stiprūs. Atgimstanti stiprios ir vieningos Europos idėja grąžina pasitikėjimą savimi.

„Gindamiesi nuo „Gazpromo“ ir Astravo, spartindami elektros tinklų sinchronizavimą su Vakarų Europa pasitarnaujame visos ES energetiniam saugumui.

Šiandien kartu su bendraminčiais esame visur, kur ginama laisvė ir demokratinės vertybės: Ukrainoje, Afganistane, Irake, Malyje, Viduržemio jūroje', - kalbėjo šalies vadovė.

Prezidentė pabrėžė, kad naują kokybę įgavo Lietuvos strateginė partnerystė su JAV, Prancūzija, Lenkija ir Lietuvos saugumo atrama tapusia Vokietija. Jau beveik dešimtmetį sėkmingai einame Šiaurės kryptimi, lygiuodamiesi į skandinavišką gerovės, demokratijos, socialiai atsakingo verslo supratimą.

Vasario 16-oji apibendrino mūsų užsienio politikos sėkmę: šimtmečio svečiai – pasaulio lyderiai, kurių šiemet tiek daug sulaukėme ir dar sulauksime. Visas demokratiškas pasaulis, traktuojantis mus kaip orią ir gerbiamą valstybę, šiandien yra su mumis. Turime pakankamai nuoširdžių draugų, todėl neieškokime vakarykštės dienos už rytinės sienos ir išlaikykime užsienio politikos kryptį“, - nurodė D. Grybauskaitė.

Valstybėje vyksta stipri vertybių kaita

Pasak prezidentės, drauge su Nepriklausomybės Aktu į Lietuvą grįžta ir Pirmosios Respublikos dvasia.

„Šiandienos jaunimui nepriimtinos posovietinio gyvenimo tradicijos, jų netenkina dabartinė demokratijos kokybė ir politinė kultūra – jie pasirengę tai keisti. Nepriklausomybės kartos apsisprendimai koreliuoja su tarpukario Lietuvos žmonių nuostatomis: kur svarbu tarnauti didesniems tikslams, elgtis principingai, nestovėti abejingam, pasitikėti savimi ir pačiam imtis atsakomybės, užuot laukus, kad kažkas atneš pokyčius“, - kalbėjo D. Grybauskaitė.

Jos teigimu, tai rodo, kad šimtmečio virsmas tikrai vyksta.

„Lietuvą pasirinkę užsieniečiai jau dabar vadina mus pasakų šalimi dėl daugybės dalykų, kurių patys nė nepastebime. Ir užsienyje gyvenantys lietuviai vis dažniau teigiamai vertina savo Tėvynės ateitį tikėdami, kad Lietuva bus sėkminga, klestinti ir pasauliui atvira valstybė“, - kalbėjo D. Grybauskaitė.

Šalies vadovė kvietė: tikėkime savo Lietuva labiau ir patys.

„Tuomet rasime sprendimus ir šiandienos išmėginimams, ir rytojaus išbandymams.

Tikiu, kad keturi milijonai balsų gali susitelkti ne tik šimtmečio himnui. Kad su tuo pačiu užsidegimu ir tikėjimu dalyvausime rinkimuose, partijose, sąjūdžiuose ir bendruomenėse“, - sakė ji.

Pasak prezidentės, tam, kad Lietuva skambėtų didingai ir patikimai, visur reikalinga kritinė masė neabejingų žmonių.

„Kas kitas rinksis Lietuvą, jeigu nesirenkame jos patys? Kas kitas, jeigu ne mes, mylės mūsų žmones ir gamtą? Kai mūsų žemę laimins Popiežius, o padangę sudrebins Dainų šventė – kiekvienas būsime Lietuva.

Kas kitas rinksis Lietuvą, jeigu nesirenkame jos patys? Kas kitas, jeigu ne mes, mylės mūsų žmones ir gamtą? Kai mūsų žemę laimins Popiežius, o padangę sudrebins Dainų šventė – kiekvienas būsime Lietuva.

Nuo mūsų visų priklausys, ką kitame šimtmetyje skelbs Nepriklausomybės varpas – prisikėlimą, sąjūdį, „Gloria“ ar nesibaigiančias rietenas ir pavojus mūsų Valstybei.
Jeigu norime ką nors pakeisti – keiskime dabar, nes tai – vienintelis Lietuvos mums dovanotas laikas.

Ačiū visiemas, kam svarbi Lietuva“, - savo kalbą baigė D. Grybauskaitė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Rusijos scenarijus 2050-iesiems: Baltijos šalims teks rinktis (319)

Šių valstybių padėtis bus nepavydėtina: ekonomika stagnuos, gyvenimo lygis smuks, pramonė...

Po antstolių prabilo matininkai: norėtų didinti įkainius (38)

Po antstolių, mėginusių įrodyti, kad jų atlygis niekuo neišsiskiriantis, eilėje – žemės...

Vaikų maitinimo pertvarka virsta skandalu – susijusi įtakinga interesų grupė (38)

Daug kritikos sulaukęs naujasis Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas vaikų maitinimo ugdymo...

Bedarbiui buvusiam Seimo nariui šyptelėjo netikėta sėkmė (177)

Raseinių rajono savivaldybės taryboje neseniai susiformavusi naujoji valdančioji dauguma...

Žydų bendruomenė ir intelektualai lieka neišgirsti: Vilniaus meras nesiryžta priimti sprendimo (312)

Po kelių dienų bus minimos Vilniaus geto sunaikinimo 75-osios metinės. Kaip Lietuva turi elgtis su...

Sugadintas debiutas: kuriozinį sprendimą priėmęs teisėjas išvarė iš aikštės Ronaldo „Bayern“, „Real“, „Man United“ pergalės (54)

UEFA Čempionų lygos trečiadienio rungtynėse tarp „Valencia“ ir Turino „Juventus“...

Klaipėdos darželyje – salmoneliozės protrūkis

Viename uostamiesčio lopšelyje-darželyje diagnozuotas salmoneliozės protrūkis. Užkrato šaltinis...

Gydytojas Unikauskas siūlo pasitikrinti, ar galite vartoti angliavandenius

Yra du žmonių tipai – tie, kurie gali valgyti angliavandenius, ir tie, kurie turi jų atsisakyti,...

Reda Bžeskienė - atvirai apie tikrąją skyrybų su Egmontu Bžesku priežastį ir tai, kas buvo nutylėta (39)

Tarptautinių projektų vadovės pareigas prestižinėje įmonėje ėjusi Reda Bžeskienė neslepia,...

Ką daryti, kai vaikai pešasi? Mokslininkai jau turi atsakymą (1)

Kad ir kaip mokytumėte savo vaikus, anksčiau ar vėliau žaisdami jie ims kovoti. Prasidės...