Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) komiteto posėdyje pranešė, kad Lietuva svarsto savarankiškai patvirtinti vieną iš vakcinų, nelaukiant bendro Europos sprendimo.
Kada galima tikėtis proveržio?
NSGK vadovas Laurynas Kasčiūnas posėdyje išvardijo dabartines problemas ir kėlė dažnai aptariamą klausimą – ar ES nevėluoja.
„Esminis momentas buvo analitiškai pažvelgti į ES pirkimo mechanizmą, įvertinti jo stiprybes ir silpnybes. Motyvas tai padaryti atsirado, nes prasidėjo rimti debatai, kad ir Vokietijoje, jog ES vėluoja“, – posėdyje sakė komiteto vadovas L. Kasčiūnas.
Parlamentaras tikino, kad nėra aišku, kodėl kitos šalys gauna didesnius vakcinos kiekius, nei ES. Jis tikino, kad bendras vakcinos pirkimas visos Europos Sąjungos mastu yra tinkamas žingsnis, bet klausimų vis tiek kyla.
„Bet tie skaičiai, kuriuos mes matome, ar čia suvėluota, kokie butelio kakleliai čia suveikė, kad ES turi tokius skaičius, kodėl kitos šalys turi kitokius skaičius“, – kalbėjo jis.
Kol kas lyderė pasaulyje – Izraelis, šioje šalyje nuo koronaviruso paskiepytas didžiausias kiekis žmonių.
Remiantis tyrimų tinklalapiu „Mūsų pasaulis skaičiais“, 9 milijonus gyventojų turintis Izraelis pagal 100 gyventojų tenkantį paskiepytų žmonių skaičių pirmauja pasaulyje, antroje vietoje yra Bahreinas ir Jungtinė Karalystė. Pirmoji iš dviejų koronaviruso vakcinos dozių, kurių reikia, kad būtų sukurtas imunitetas, jau suleista maždaug 1,37 mln. žmonių, skelbta antradienį.
„Daug kas kalba apie Europos vaistų agentūros sertifikavimo procesas yra lėtesnis. Galbūt jį būtų galima pagreitinti“, – svarstė komiteto vadovas.
L. Kasčiūnas kėlė klausimą, kada galima tikėtis vakcinų patekimo į Lietuvą proveržio. Galbūt kažką savarankiškai gali daryti ir Lietuva?
„Kada mes galime tikėtis proveržio? (...) Ar valstybė be šio mechanizmo turi savarankiškų strategijų? O jeigu leisti privačioms medicinos įstaigoms įsigyti iš kompanijų?“ – klausimą kėlė NSGK vadovas.
Tiekėjai konkuruoja dėl pristatymo tempų
Sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė komiteto posėdyje teigė, jog artimiausiu metu į šalį turėtų pradėti keliauti „Moderna“ ir „AstraZeneca“ kurtos vakcinos nuo koronaviruso.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) direktorius Gytis Andriulionis susitikime sakė, kad labiausiai vakcinų gamintojai konkuruoja dėl pristatymo terminų ir detalių.
„Vakcinų gamintojai, kurie kontraktuoja su EK ir valstybės narėmis, kaina yra ne tas elementas, kuriuo konkuruojama, konkuruojama terminais ir pristatymo detalėmis“, – posėdyje sakė G. Andriulionis.
„Išsigelbėjimas Lietuvai, kad bendras centralizuotas mechanizmas buvo paleistas“, – sakė G. Andriulionis.
Jis teigė, jog jei Lietuva būtų vakcinų pirkime dalyvavusi viena, tai būtų tiesiog katastrofiška.
Šiuo metu pasaulyje vykdomi 63 vakcinų kandidačių klinikiniai tyrimai, dar 172 vakcinos kandidatės yra iki-klinikinių tyrimų stadijoje.
„Su kiekvienu gamintoju buvo kalbama atskirai, kad jie teiktų pasiūlymą, nes daugelis įmonių jų neteikė, nes jie nori pateikti komerciniame kontekste vakcinas“, – apie vakcinų pirkimo procedūrą pasakojo G. Andriulionis.
Paskaičiuotas Lietuvos įnašas yra 2,5 milijono eurų, sutartys sudarytos su 7 vakcinos vystytojais.
G. Andriulionis komiteto posėdyje aiškino, kad pagrindinį šalių vakcinos įsigijimą subsidijuoja EK, o jei šalis nori papildomų vakcinos dozių – subsidija negaunama.
„Terminai – vienas iš konfidencialiausių aspektų, nes būtent tuo ir konkuruojama. Absoliučiai didžiosios dalies (tiekėjų, aut. p.) yra aiškiai numatyti terminai ketvirčiais tiekimo visai ES. Tas ketvirčio eigoje atvykstantis kiekis gamintojo yra išdalinamas proporcingai, visoms šalims vienu metu“, – sakė jis.
„Lietuva teikia poziciją įsigyti papildomai iš „BioNTech/Pfizer“ vakcinos“, – kalbėjo ekspertas.
Artimiausi metu gali būti pasiektas ir 12 milijonų vakcinos įsigijimo kiekį Lietuvoje.
Tempai – per lėti
Komiteto narys Saulius Skvernelis kėlė klausimą – kodėl EK ir valstybės narės finansavo vakcinų kūrimą, tačiau negavo vakcinų didžiausiais kiekiais.
„Ar neatrodo taip, kad EK ir valstybės narės finansavo savo įnašais vakcinų kūrimą, o kada prasidėjo realizacija, kitos, ne ES valstybės sugebėjo gauti daugiau tų vakcinų. Ar nebuvo taip, kad mes – EK ir valstybės narės finansavome tyrimus, bet pagal tiekimą nesame viršuje“, – stebėjosi S. Skvernelis.
Jis teigė, kad greitis taip pat nedžiugina.
„Vakcinos tvirtinimo tempai yra žiauriai lėti, tai diskredituoja visą ES idėją“, – sakė politikas.
SAM vakcinų tvirtinimo greitis netenkina
Sveikatos apsaugos viceministrė Ž. Simonaitytė teigė, jog ir SAM netenkina vakcinų tvirtinimo greitis.
„Dėl sprendimų priėmimo greičio, jis mūsų irgi netenkina, natūralu, kad norėtųsi jo greitesnio. Bet turbūt nesame nei vienas vakcinų tvirtinimo specialistas, tai objektyviai įvertinti ar kas neskubėjo, ar per lėtai dirbo, mes negalime. Ateityje šie klausimai bus keliami ne tik Lietuvoje“, – komiteto posėdyje kalbėjo viceministrė Ž. Simonaitytė.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos direktorius G. Andriulionis atsakė į kritiką dėl per ilgo vakcinos tvirtinimo proceso.
„Tikrai labai daug kritikos yra. Tik iš savo pusės papildysiu, kad Europos vaistų agentūra priverstinio vaistų registravimo neatlieka, pati kompanija turi kreiptis. Tai yra padariusi „Pfizer“ ir „Moderna“, tik gruodį jos pateikė prašymus registruoti jų gaminamą produktą. Įprastai užtrunka apie metus tai išnagrinėti, o šiuo atveju viskas padaryta buvo per mėnesį, greitis – beprecedentis“, – sakė G. Andriulionis.
Jis priminė, kad Jungtinėje Karalystėje vakcina buvo tiekiama rinkai be registracijos. Šalis taip prisiėmė absoliučiai visą atsakomybę.
„Yra mūsų Farmacijos įstatyme dalis, leidžianti sveikatos apsaugos ministrui leisti šalyje tiekti nepatvirtintą vaistą. Bet tie sprendimai yra tikrai rizikingi“, – aiškino jis.
Viceministrė teigė, kad Lietuva aiškinsis, ar šalis gali viena patvirtinti „AstraZeneca“ vakciną ir ją naudoti.
„Žinote, darysime tai, kuo greičiau. Bet mums reikia įvertinti daugybę aplinkybių. (…) Tai nėra tas klausimas toks paprastas“, – sakė viceministrė.
Kartu ji užsiminė, kad jei Lietuvoje būtų teikiama dar nepatvirtinta vakcina, tai galėtų sukelti dar didesnį „antivakserių“ abejojimą.
„Ar mūsų atskiras pasitvirtinimas ir leidimas naudoti, ar jis nebus traktuojamas kaip mūsų konkurencija su kitomis valstybėmis narėmis?“ – dar vieną problemą įvardijo Ž. Simonaitytė.
Ji tikino, kad privačios įstaigos gali bandyti įsigyti vakciną ir ją tiekti Lietuvoje.
„Dėl privačių (įstaigų, aut. p.), jei Lietuvos privačios įstaigos sugebės sudalyvauti patvirtintų vakcinų loterijoje ir aploš ES, Jungtinę Karalystę ir kitus, mes juos pasveikinsime, viskas yra gerai“, – apie privačių įmonių įsigyjamas vakcinas kalbėjo sveikatos apsaugos viceministrė Ž. Simonaitytė.
Delfi primena, kad Lietuvą kol kas yra pasiekusios trys „BioNTech“ ir „Pfizer“ pagamintos vakcinos siuntos, iš viso – kelios dešimtys tūkstančių dozių.
LRT radijui antradienį sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys sakė, kad šiuo metu žinoma, jog artimiausius tris mėnesius kas savaitę Lietuvą pasieks reguliarios vakcinos siuntos.
„BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcina yra pirmoji ir kol kas vienintelė, kurią leista naudoti Europos Sąjungoje.