Taip ministras atsakė į skaitytojos, pasivadinusios mama, klausimą, ar vaikai ne per ilgai mokomi mokykloje. Ji siūlė sugrįžti prie 11 metų mokymo bendrojo ugdymo mokykloje, kaip kad buvo sovietmečiu, nes mokiniai mokyklą baigia sulaukę 19 metų amžiaus.
„Mokytojai pastebi, kad su pilnamečiais mokiniais – atskiros problemos, kai kurie jau ir šeimas kuria. Ar nevertėtų grįžti prie 11 klasių, kad pilnametystė sutaptų su mokyklos baigimu?“, - klausė skaitytoja.
„Variantų gali būti įvairių: 1) galima anksčiau pradėti mokytis; 2) galima trumpiau atostogauti; 3) galima mokytis mažiau. Tačiau aš asmeniškai tokioje diskusijoje tikrai sudalyvaučiau. Aš rinkčiausi 2 punktą, nes, pavyzdžiui, vokiečių vaikai pradėjo mokytis nuo rugpjūčio 1 d. Jie atostogauja trumpiau“, - viešėdamas DELFI interneto konferencijoje sakė D. Pavalkis.
Primenama, kad mokslo metai bendrojo ugdymo mokyklose prasideda rugsėjį ir baigiasi gegužės pabaigoje ar birželio pirmosiomis dienomis. Lietuvoje mokiniai vasarą atostogauja apie 3 mėnesius.
Moksleiviai taip pat turi 1 savaitę rudens atostogų, 2 savaites Kalėdų atostogų bei 1 savaitę Velykų atostogų. Todėl visų atostogų trukmė Lietuvos mokiniams yra apie 4 mėnesiai.
Mokytojas pensininkas – nebūtinai blogas mokytojas
DELFI interneto konferencijoje švietimo ir mokslo ministras taip pat sulaukė klausimų apie pensinio amžiaus mokytojų darbą, mokyklų vadovų kadencijų skaičių bei Lietuvos universitetus.
Klausiamas apie pensinio amžiaus mokytojus, D. Pavalkis aiškino, kad ne kiekvienas pensininkas yra blogesnis specialistas nei jaunas mokytojas. Tačiau kalbėdamas apie mokyklų vadovus, jis aiškino, jog ruošiamasi įvesti mokyklų direktorių atestacijos tvarką – kurios metu būtų įvertinta darbo kokybė.
„Ministerija ruošia mokyklų vadovų atestacijos tvarką, kurią aptarsime su socialiniais partneriais. Šios tvarkos esmė – darbo kokybės įvertinimas, bet aš asmeniškai nesu už tai, kad po dviejų kadencijų direktorius privalomai paliktų postą“, - sakė D. Pavalkis.
Jo teigimu, įvertinus direktorių darbo kokybę mokyklų vadovams vis tik turi būti palikta galimybė suburti tokią mokytojų komandą, kokią mano esant tinkama. Todėl mokyklos vadovas gali rinktis tiek vyresnius mokytojus, tiek jaunesnius.
„Mokyklos vadovas turi būti tas žmogus, kuris suburtų geriausią mokytojų komandą. Dėl mokytojų – ne kiekvienas pensininkas mokytojas dirba blogiau už jauną specialistą“, - sakė ministras.
Skaitytojai pasiteiravus apie griežtesnę mokytojų ir mokinių patikros sistemą, D. Pavalkis teigė, kad kiekvienas mokykla, mokytojas ar mokinys turi orientuotis, kokie yra jų pasiekimai palyginus su kitomis mokyklomis, mokytojais ar mokiniais. Ministro manymu, vertinimo rezultatai, kurie parodytų mokymosi ar mokymo lygmenį nacionaliniu mastu, neturėtų būti vieši, tačiau jie padėtų orientuotis.
D. Pavalkis mokyklose nemato vietos tikybai
„Lietuva yra pasaulietinė valstybė, mokykla atskirta nuo Bažnyčios, tačiau kažkodėl vaikams reikia rinktis tarp etikos ir tikybos? Kodėl, tarkime, Vokietijoje ir kitose šalyse, etika yra privalomai dėstoma visose klasėse. Beje, ten su religijomis – ir visomis, o ne kuria nors viena – supažindinama per etikos pamokas. Tikyba jau yra tėvų pasirinkimo reikalas už mokyklos. Ar nesiruošiate etikos padaryti privalomos, nes esant tiek patyčių, nepagarbos bendravimo kultūros ir vertybinių orientacijų ugdymas tampa itin svarbus“, - klausė skaitytojas, pasivadinęs „et“.
Švietimo ir mokslo ministras savo ruožtu sako, kad mokyklose reikia mokyti ne tikybos, o religijotyros, kad vaikai susipažintų ne tik su katalikybe, bet ir su islamu ar budizmu, bei orientuotųsi pasaulio civilizacijų konfliktuose.
„Aš visą laiką pasisakiau, kad mes mokytume ne tikybos, o religijotyros, kad jaunimas globalėjant pasauliui turėtų suvokimą tiek apie islamą, tiek apie budizmą, tiek apie religijų panašumus ir skirtumus. Manau, tai leistų geriau orientuotis kylančiuose pasaulio konfliktuose tarp civilizacijų. Taip pat būčiau už tai, kad etikai būtų skiriama daugiau dėmesio mokyklose“, - sakė ministras.
Kalbėdamas apie aukštąjį mokslą, ministras D. Pavalkis svarstė, kad Lietuvoje turėtų likti ne daugiau 3-4 universitetų.